- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-46-603/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02823-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, ir atsakovo K. J. priešieškinį ieškovei L. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo, kreditinių įsipareigojimų vykdymo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB Artea bankas, uždaroji akcinė bendrovė Credit Service, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. V. pateikė ieškinį atsakovui K. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo. Atsakovas K. J. pateikė priešieškinį ieškovei L. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo, kreditinių įsipareigojimų vykdymo ir kt.
Šalies argumentai
2. Atsakovas K. J. priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
i. tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienų kalendorinių metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį 16 valandą ir grąžindamas į jų buvimo vietą sekmadienį 16 valandą;
ii. tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų kalendorinių metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus antradienį: sūnų iš jo buvimo vietos 12 valandą, o dukrą – pasibaigus ugdymo procesui ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (trečiadienį): sūnų į gyvenamąją vietą iki 12 valandos, o dukrą pristatydamas į ugdymo įstaigą;
iii. tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis (antradienį ir ketvirtadienį), pasiimdamas vaikus antradienį: sūnų iš jo buvimo vietos 12 valandą, o dukrą – pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (trečiadienį): sūnų į gyvenamąją vietą iki 12 valandos, o dukrą pristatydamas į ugdymo įstaigą; ketvirtadienį pasiimdamas sūnų iš jo buvimo vietos 12 valandą, o dukrą – pasibaigus ugdymo procesui ir grąžindamas vaikus sekančią dieną (penktadienį): sūnų į gyvenamąją vietą iki 12 valandos, o dukrą pristatydamas į ugdymo įstaigą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašyme nurodė, kad jį su vaikais sieja itin stiprus emocinis ryšys, tačiau šalims gyvenant skyrium esamas bendravimas yra nepakankamas, neužtikrina nei jo, nei vaikų teisėtų interesų, be to, priklauso išimtinai nuo ieškovės valios bei nuotaikos: ieškovė vienašališkai sprendžia, kada leisti bendrauti su vaikais, kada riboti, nepaisydama šalių tarpusavio susitarimų. Nurodė, kad dėl tarpininkavimo sprendžiant bendravimo su vaikais klausimą kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba), 2025 m. liepos 11 d. sudarytas pagalbos planas, tačiau situacija nesikeičia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną atsakovo K. J. bendravimo su vaikais A. J. ir E. J. tvarką.
5. Teismas byloje esančiais duomenimis (procesiniuose dokumentuose šalių nurodytais paaiškinimais, tarpusavio susirašinėjimais, Tarnybos specialistų išvada) nustatė, jog šalys nuo 2025 m. gegužės mėnesio gyvena skyrium, tarp jų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaikais intensyvumo ir periodiškumo, todėl egzistuoja būtinybė spręsti klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos sureguliavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, kad šioje procesinėje bylos stadijoje neturi duomenų apie atsakovo netinkamos vaikų priežiūros atvejus ar piktnaudžiavimą tėvų valdžia, priešingai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, atsakovas tiek (duomenys neskelbtini). gimus dukrai, tiek (duomenys neskelbtini). sūnui, išėjo vaiko priežiūros (tėvystės) atostogų, o atvejo 2025 m. liepos 11 d. vadybos posėdyje ieškovė pripažino, jog atsakovas turi gebėjimus prižiūrėti vaikus. Teismas taip pat atsižvelgė ir į šalių dukros nuomonę, išreikštą Tarnybos specialistams, jog ji nori matytis ir bendrauti su tėčiu, kartais nakvoti jo bute. Remdamasis nurodytais duomenimis teismas sprendė nesant pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Tačiau pasisakydamas dėl atsakovo suformuluoto bendravimo tvarkos turinio su šalių sūnumi, atsižvelgė į vaiko amžių, t. y. į tai, kad vaikui dar nėra (duomenys neskelbtini) metų, dėl ko tokio amžiaus vaikams yra itin svarbi namų aplinka, nusistovėjusios dienotvarkės režimas ir jos stabilumas. Teismo vertinimu, platesnės apimties (su nakvynėmis atsakovo bute) bendravimo tvarka šiame vaiko raidos etape neatitiktų geriausių jo interesų. Atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus bei siekdamas užtikrinti maksimaliai įmanomas lygias galimybes šalims bendrauti su vaikais, teismas sprendė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies: bendravimo su dukra tvarką nustatyti atsakovo nurodytomis sąlygomis su korekcija dėl logistikos į / iš ugdymo įstaigos, įvertinus faktinę aplinkybę, jog formalus ugdymo procesas prasidės nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., o sūnaus dalyje – be nakvynių atsakovo gyvenamojoje vietoje (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas pabrėžė, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka nepanaikina šalims teisės geranoriškai susitarti ir dėl kitokio bendravimo būdo, formos, laiko ar intensyvumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, prašydama ją pakeisti, nustatant ieškovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atskirajame skunde remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. nesutinka, kad dukra pasiliktų pas atsakovą naktį iš antradienio į trečiadienį, kadangi dukra mokosi mokykloje, ugdymas yra nepertraukiamas ir dukros buvimas per naktį pas atsakovą viduryje savaitės išbalansuos dukros mokymosi procesą. Nurodo, kad dukrai padeda ruošti pamokas, domisi ir žino jos pamokas, užduodamus namų darbus mokykloje, todėl buvimas per naktį pas atsakovą sutrukdys normalų dukros mokymosi procesą. Dukra gerai mokosi todėl, kad nuolatos dirba su dukra;
8.2. atsakovui suteikiama galimybė nepertraukiamai bendrauti su dura nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 18 valandos, taigi, dukra pas atsakovą nakvos dvi naktis iš eilės;
8.3. nesutinka, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kiekvienų kalendorinių metų nelyginių savaičių trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 12 valandą ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną 20 valandą į gyvenamąją vietą. Atsakovas sūnų turėtų pasiimti kartu su dukra, tuo pačiu metu- lyginių savaičių ketvirtadieniais, kadangi sūnus yra mažas ir tikslinga, jog būtų šalia savo sesers. Nurodo, kad atsakovu nepasitiki, kadangi būdamas vienas su sūnumi gali vaikui padaryti žalą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
9.1. ieškovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nurodo, jog dukra neturėtų likti pas atsakovą nakvoti dėl mokymosi proceso, o sūnus neturėtų būti paimamas vienas be dukros. Ieškovės reikalavimas yra suformuluotas netiksliai, kadangi atskiruoju skundu du kartus prašoma nustatyti tėvo bendravimo tvarką kiekvienų kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadienį, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 12 valandą ir grąžinant sūnų tą pačią dieną 20 valandą į gyvenamąją vietą;
9.2. viena iš teismo taikomų laikinujų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, kuris yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Kartu užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas vaikų tėvams gyvenant skyrium. Pagal teisinį reglamentavimą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tokiu būdu atsakovas turi subjektinę teisę maksimaliai matytis su savo vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir gyvenime, o ieškovė turi pareigą užtikrinti, kad tam būtų sudarytos visos sąlygos;
9.3. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) šioje byloje yra svarbu vaikų interesai, o ne asmeniniai tėvo ir motinos santykiai. Tuo tarpu ieškovės pateikti argumentai bei įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pakenks vaikams;
9.4. byloje nėra jokių duomenų, kad maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams, todėl teismas pagrįstai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Priėmus apeliacine tvarka skundžiamą teismo nutartį, ieškovė ją geranoriškai vykdo, taigi bendravimas vyksta pagal skundžiamą teismo nutartį. Be to, ieškovė sutinka ir su atsakovo bendravimu su vaikais platesne apimtimi, pvz., per Žolines atsakovas pasiėmė abu vaikus, ieškovė sutiko, kad šalių sūnus liktų nakvoti pas tėtį, atsakovas sūnų sėkmingai užmigdė, su juo praleido naktį, tuomet visą šeštadienį ir šeštadienio vakare grąžino sūnų namo. Taigi, sūnus praleido su tėvu daugiau kaip parą, įskaitant ir nakvynę su tėvu. Be to, ieškovė, pripažindama lygias tėvų teises vaikų atžvilgiu, pati skatina atsakovą daugiau praleisti su sūnumi laiko šalių buvusiuose namuose;
Šalies argumentai
9.5. ieškovės nuogąstavimai dėl dukters nakvynių pas atsakovą prieš mokyklą neturi jokio pagrindu. Atsakovas rūpinasi dukters mokslais, kai šalys gyveno kartu, būtent atsakovas kasdien vežiodavo dukrą į mokyklą bei iš mokyklos parveždavo namo. Be to dukra, iškilus mokymosi klausimams, visuomet kreipiasi ne į ieškovę, o į atsakovą, kaip į asmenį, jos nuomone, kompetentingesnį jos mokymosi procese. Todėl atskirojo skundo teiginys, jog ieškovė labiau gali pasirūpinti dukters mokslais, neatitinka faktinės padėties ir buvusios realybės, kai šalys gyveno kartu;
9.6. vykdant teismo nutartį dukra nutartyje nustatyta tvarka darbo dienomis pernakvoja pas tėtį, ji šiomis nakvynėmis labai džiaugiasi; prasidėjus mokslo metams, atsakovas kaip anksčiau, taip ir ateityje vežios dukrą į mokyklą ir rūpinsis jos buitimi ir mokslais, padėdamas dukrai mokymosi procese;
9.7. ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka itin ribotų atsakovo teises, trikdytų jų ryšį, kadangi per mėnesį sudarytų tik 8 nepilnas bendravimo dienas (be kita ko - be nakvynių), vietoje teismo nustatytų 10 dienų per mėnesį (5 dienos per dvi savaites). Šalių sūnui esant tokio amžiaus, bendravimas (ar nebendravimas) su vienu iš tėvų yra labai reikšmingas ir gali sąlygoti tolesnį ryšio (ne)buvimą. Atsakovas itin myli savo sūnų, nori su juo praleisti kaip įmanoma daugiau laiko, dėl to aukoja kitus savo interesus (mažiau dirba);
9.8. teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra atsakingas tėvas, turintys ryšį su vaikais. Šalims gyvenant kartu ieškovė niekada nereiškė atsakovui priekaištų dėl rūkymo, narkotikų ar alkoholio vartojimo, neteigė, jog dėl to vaikams nesaugu būti su atsakovu, priešingai, vaikų globa ir priežiūra buvo daugybę kartų pavesta atsakovui. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų atsakovui dėl netinkamos vaikų priežiūros, juo pasitikėjo kaip tėvu, pavesdavo jam atlikti daugybę su vaikais susijusių funkcijų. Šalys kartu prižiūrėdavo savo vaikus ir jais rūpinosi. Atsakovas rūpinosi visų reikmenų, reikalingų vaikams, supirkimu. Atsakovas ne kartą yra prižiūrėjęs vaikus (nuo jų kūdikystės) visą pilną dieną ar daugiau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-26040-559/2025, kurioje nagrinėtas ieškovės L. V. ieškinys atsakovui K. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, ir atsakovo K. J. priešieškinys ieškovei L. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo, kreditinių įsipareigojimų vykdymo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB Artea bankas, uždaroji akcinė bendrovė Credit Service, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėta, 2025 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukiant. Iš minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio nustatyta, kad šalys nuo bylos iškėlimo pradžios atkūrė savo, kaip sugyventinių, asmeninius santykius, vėl gyvena drauge ir bendrai rūpinasi vaikais; šalys ginčo dalyje susitarė bylą išspręsti taikiai, o nuo kitų teisme pareikštų reikalavimų šalys atsisako. Teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjusi.
14. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26040-559/2025 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, šalims nurodant taikos sutarties sudarymo priežastis (atkurti santykiai, šalys vėl gyvena kartu), kad minėta nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra aktualus skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo klausimas, t. y. nebeliko apeliacijos objekto, dėl kurio ir kilo ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo atsirado jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės (ieškovės) L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties.