Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Indrei Jurjonienei, atsakovui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS ieškinį atsakovui L.R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant VšĮ Šakių vaikų globos namai, O. P., D. Č., D. Č., nepilnamečiams vaikams, kuriems prašoma nustatyti globą ir paskirti globėją, byloje esant L. K. ir N. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

Iš atsakovo L. R., trečiojo asmens VšĮ Šakių vaikų globos namų direktoriaus V. K. ir nepilnamečio vaiko N. R. paaiškinimo bei byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas L. R. niekada nebuvo nutraukęs emocinių ryšių su sūnumi N. R., vaikas po motinos mirties globos namuose gyvena tik pusę metų, tai yra nuo 2012-06-08, atsakovas buvo keturis kartus atvykęs su vaiku susitikti (pagal globos namų pažymą tris kartus, tačiau dar vieną kartą po pažymos pateikimo), vieną kartą susitiko teismo posėdžio metu, jie susiskambina telefonu, berniuką aplanko ir atsakovo L. R. pilnametis sūnus iš pirmos santuokos. Atsakovas pripažino, jog po sugyventinės mirties likęs vienas su keturiais vaikais, palūžo ir pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti vaikais, dėl ko jie buvo paimti iš šeimos, tačiau šiuo metu jis jau keli mėnesiai negeria, susirado sugyventinę ir nori pats auginti vaiką, tam jis turi socialinių įgūdžių, nes anksčiau rūpindavosi savo ir sugyventinės vaikais, gamino valgį, skalbė, leisdavo vaikus į mokyklą. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu atsakovo elgesys yra asocialus ar netinkamas, tiek remiantis jo paaiškinimais, liudytojos sugyventinės R. Š. parodymais, bei 2013-01-18 buities tyrimo aktu, 2013-02-04 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, nenustatyta atsakovo girtavimo faktų, jis pakeitė savo gyvenimo būdą, yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, yra registruotas darbo biržoje, t. y. turi galimybę susirasti darbą, gauna socialinę pašalpą, užsiima medžio drožimo darbais taip gaudamas papildomų pajamų. Vien tai, kad atsakovas gyvena kaime, be patogumų, buitis skurdi, nėra pagrindas apriboti tėvų valdžią, nenustačius atsakovo kaltės dėl tokių aplinkybių. Šeimos ryšiai gali būti suvaržyti tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis ir turi būti daroma viskas, siekiant išsaugoti asmeninius ryšius ir (jei galima ir kada galima) atkuriant šeimą. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog vaikų globos namuose vaikui gali būti sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos negu pas jo biologinį tėvą, nėra tėvų valdžios apribojimo sąlyga. Valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 d., todėl vaiko teises ginančių ir kitų socialinių institucijų pareiga yra siekti kiek įmanoma labiau padėti nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms, suteikiant joms teisę į socialinį būstą ar kitokį buitinių sąlygų pagerinimą, atsižvelgiant į šiuo metu šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę situaciją bei didelį nedarbo lygį.

Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatytos tokios išimtinės aplinkybės, į tiesiogiai išklausytą vaiko nuomonę - nepilnametis vaikas N. R. nori gyventi su tėvu, tokia vaiko nuomonė neprieštarauja jo interesams, todėl atmestina ieškinio dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, bei išlaikymo priteisimo nepilnamečiui N. R., prioritetą teikiant vaiko teisei gyventi šeimoje – kartu su atsakovu. Nepilnamečiui vaikui N. R. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-18 įsakymu buvo įsteigta laikinoji globa. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 straipsnis). Vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, šiuo atveju atsakovui per protingą terminą įrengus vaikui gyvenamąjį plotą, vaiko teisių apsaugos institucijos turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui ir vaikui vėl būti kartu.

Remiantis CK 3.257 str. 1 p., kai vaiko tėvai yra mirę, nepilnamečiams D. Č. ir D. Č. nustatytina nuolatinė rūpyba, o nepilnamečiui L. K. - nuolatinė globa. Nepilnametės D. Č. rūpintoja paskirtina O. P., kuri tinkamai atlieka rūpintojos pareigas, yra tinkama būti rūpintoja pagal moralines savybes ir galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas – gyvena kartu, yra D. Č. sesuo, turi savo šeimą, turi gyvenamąjį plotą, vaikas tiesiogiai išreiškęs nuomonę gyventi su ja. D. Č. gyvenamoji vieta nustatytina jos rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Trečiasis asmuo VšĮ Šakių vaikų globos namai sutinka nuolatinai rūpintis ir globoti D. Č. ir L. K., gali suteikti jiems gyvenamąją vietą, teikti socialines ir ugdymo paslaugas. Teismo nuomone, sprendimas steigti L. K. nuolatinę globą, o D. Č. ? nuolatinę rūpybą, globėju ir rūpintoju paskiriant VšĮ Šakių vaikų globos namus, taip pat nustatant vaikų gyvenamąją vietą paskirto globėjo ir rūpintojo nuolatinėje buveinės vietoje, atitiktų vaikų norus, pareikštus teismo posėdžio metu, užtikrintų nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėtų jų dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaikų globai ir rūpybai keliamus tikslus. Kitų asmenų, pareiškusių norą rūpintis L. K. ir D. Č., nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 497-504 str., Lietuvos Respublikos CK 3.180 str., 3.249 str. 3.257 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atmesti ieškinio dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui L. R. jo nepilnamečio sūnaus N. R. atžvilgiu, dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo N. R..

Nustatyti D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja paskiriant O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jo rūpintoju paskiriant VšĮ Šakių vaikų globos namus, kodas 300100936, esančius V. K. g. 17, Šakiai.

Nustatyti L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo globėju paskiriant VšĮ Šakių vaikų globos namus, kodas 300100936, esančius V. K. g. 17, Šakiai.

Nustatyti D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą jos rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą jo rūpintojo buveinės vietoje.

Nustatyti L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą jo rūpintojo buveinės vietoje.

Sprendimo dalį dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo bei rūpintojo paskyrimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.