Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiima individualia veikla, teistas:

1) 2020 m. sausio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, kuri nėra įvykdyta;

2) 2023 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų viešųjų darbų, bausmė atlikta;

3) 2024 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies, 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; išbrauktas iš probacijos tarnybos registro 2025 m. balandžio 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. birželio 8 d. apie 16.30 val., namo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį V. A. į dešinį skruostą, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajam V. A. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. A. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

G. A. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltę pripažino visiškai. Sutiko paaiškinti dėl kaltinimo ir nurodė, kad tą dieną atvažiavo pažįstamas Ž. montuotis padangas. Jį pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), atsigerti alaus. Jis nuvažiavo, pakvietė prie stalo, išgėrė alaus. Atvažiavo A., paklausė: „ar esi G. A.?“. Atsakė– taip. Ir tada iš niekur A. jam sudavė į veidą, paskui antrą, trečią kartą, kol nenuvertė suoliuko. Jis gynėsi. Paskui atbėgo Ž. išskirti ir jis išėjo. Galėjo besigindamas užtrenkti V. A.. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis sudavė A. ne mažiau vieną kartą į dešinį skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nežino, kokiu momentu sudavė A., gal išeinant. Nepamena, nes buvo išgėręs. Po suduoto smūgio, negirdėjo, kad A. ką nors jam sakė. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nematė. Kilo konfliktas ir gal jis nepastebėjęs užtrenkė tą smūgį, nes buvo pasilenkęs. Jie su A. sukonfliktavo dėl jo kaimyno B. motorolerio, kad jis neapsiėmė jo tvarkyti, kadangi negavo pinigų, todėl nepirko detalių. Viskas prasidėjo taip: A. atsisėdęs paklausė „ar esi G. A.?“. Atsakė – taip. Jis paklausė, „ar jis B. tvarkė motorolerį?“. Pasakė, kad tvarkė, bet kol neduos pinigų, jis iš savo pinigų nepirks detalių. Kai konfliktas prasidėjo, jie buvo atsisėdę. Jam A. sudavė iš dešinės rankos į dešinę pusę. Paskui jam iškrito telefonas, toliau buvo kumštis. Jis pasiėmė telefoną, nuvertė suoliuką, kad nebetrankytų. Tada atsistojo eiti, o A. vėl pripuolė. Tada ir galėjo trenkti A. į žandą. Galėjo įtrenkti, nes buvo užsidengęs veidą ir mosavo kumščiu, todėl nematė, kur užtrenks. A. jam sudavė pirmasis. Jis sėdėdamas gurkšnojo alų. A. atsisėdo šalia jo. Jis buvo atsipalaidavęs ir nesitikėjo, kad bus smūgis. Jis sudavė smūgį, kai gynėsi. Mano, kad jam sudavė dėl B. motorolerio. Jis prisimena, kad A. pirmasis jam sudavė nuo suolelio, nebuvo tiek girtas, kad neprisimintų. Konfliktą matė Ž. ir kiti ten buvę asmenys, kurių jis nepažįsta. Nepažįsta V. P.. Kitų liudytojų parodymų neskaitė. Jis nesudavė A. pirmasis. Liudytojai meluoja, gal todėl, kad jie nukentėjusiojo pažįstami, turi interesų su juo. Konfliktas baigėsi, kad jis pabėgo, paskambino draugui, pasiėmė tėvuką, jam parodė, kur gyvena A., ta pati mašinytė „(duomenys neskelbtini)“, išsikvietė policiją, atvažiavo, pūtė, paskui policininkai vieni patys nuvažiavo pas A. Paskui grįžę, važiavo į tą kiemą, kur viskas įvyko, nusifotografuoti tą vietą. Jis buvo parašęs pareiškimą, jam niekas neskambino, paskui rado pašto dėžutėje pranešimą, kad byla nutraukta. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Sutinka atlyginti 500 eurų sumą. Po įvykio nesikalbėjo su nukentėjusiuoju. Mano, kad girtumas turėjo įtakos, kad jis sudavė tą smūgį. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nepripažįsta, kad sudavė tyčia. Jis neatsiprašė nukentėjusiojo. Jis jo taip pat neatsiprašė, tai ir jis neatsiprašinės ir neieškos. Šiuo metu tris mėnesius jis nebedirba pagal individualią veiklą, dabar yra įsidarbinęs oficialiai. Jam 2020 m. buvo paskirta bausmė – 4000 eurų bauda, tačiau dar nėra jos sumokėjęs, nes nebegalėjo išvažiuoti į užsienį, nebepriėmė į darbą, o Lietuvoje sunku susirasti darbą. Jis yra deklaruotas (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu jis su šeima gyvena krizių centre.

2024 m. birželio 8 d. informaciniu pranešimu ROIK 0124000346803, kur nurodyta, kad V. A. 2024 m. birželio 8 d. 21.04 val., pranešė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys šiuo metu atvažiavę su baltos spalvos automobiliu į pareiškėjo kiemą galimai žada jį sumušti. Pranešėjas priežasties nepaaiškino, namuose yra su žmona. Bijo (t. 1, b. l. 18);

2024 m. birželio 8 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesteris Alcotest 6810 patikrinimo Nr. 20319) fiksuotais rodmenimis, kad 21.39 val. G. A. nustatytas 0,90 promilių girtumas (t. 1, b. l. 118);

2024 m. birželio 21 d. informaciniu pranešimu ROIK 014000375088, kur nurodyta, kad į policijos komisariatą kreipėsi V. A. dėl to, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 16.00 val., buvo sumuštas iš matymo pažįstamo asmens, asmuo jam išmušė dantį. Teiks pareiškimą (t. 1, b. l. 21);

2024 m. birželio 21 d. V. A. pareiškimu-protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 16.00 val., būnant pas pažįstamą Ž. T., adresu (duomenys neskelbtini), ten buvęs G. A. jam sudavė ne mažiau du kartus į veidą iš kumščio, pataikė jam į dantis ir taip vieną dantį išmušė bei iškrito vienas dirbtinis vainikėlis, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo nubausti kaltą asmenį dėl minėto įvykio (t. 1, b. l. 1-8);

2024 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra neaptvertas tvora kiemas su mūriniu baltų plytų dviejų aukštų gyvenamuoju namu bei mediniais ūkiniais pastatais. Apžiūrint kiemą matomi visur išmėtyti vaikų žaislai, dviračiai ir kiti buityje naudojami daiktai, Viduryje kiemo matomas pastatytas didelis juodai mėlynas batutas. Įėjimas į namą yra iš vidinės kiemo pusės. Įėjimo durys rudos, skardinės. Iki durų veda betoniniai penkių pakopų laiptai. Prie įėjimo durų dešinėje pusėje matoma nedidelė mūrinė rampa. Aukščiau rampos yra pririšta virvė iki ūkinio pastato ir sudžiauti įvairūs rūbai. Už rampos prie namo sienos matomi mediniai suolai su mediniu stalu (t. 1, b. l. 30-32, 33-36);

2024 m. liepos 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 762/2024(04), kurioje nurodyta, kad V. A. gautų medicininių dokumentų duomenimis įvykio metu buvo sugadinta viršutinė dantų plokštelė su dirbtiniais dantimis. Dantų protezo sugadinimas nėra vertinamas sveikatos sutrikdymu. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių V. A. kūne (t. 1, b. l. 75).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog 2024 m. birželio 8 d. Ž. T. namo kiemo teritorijoje, sėdint prie stalo, kilo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo V. A. ir kaltinamojo G. A.. Pagal nustatytą įvykių eigą, prie stalo tarp vienas šalia kito sėdinčių G. A. ir V. A. kilo žodinis konfliktas dėl nesuremontuoto B. L. motorolerio, po ko G. A. sudavė vieną smūgį V. A. į veidą, Tai, kad kaltinamasis pirmasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, patvirtina liudytojo V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai, kad pirmasis smūgį sudavė G. A., po ko nukentėjusiajam V. A. iš burnos ant stalo iškrito dantis. Išmuštą dirbtinį dantį po įvykio matė ir kiti liudytojai, kurie teisme patvirtino, kad V. A. rodė jiems išmuštą dantį. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad pagal medicininius dokumentus V. A. burnoje esančioje viršutinėje plokštelėje numuštas 13 danties vainikėlis ir plokštelėje išmuštas 14 dantis. Nukentėjusiajam įvykio metu buvo sugadinta viršutinė dantų plokštelė su dirbtiniais dantimis. Nukentėjusiojo teisme duoti parodymai taip pat patvirtina, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis teigė, jog jam nuo suduoto smūgio skaudėjo apie savaitę, šalia buvę liudytojai nurodė matę, kad nukentėjusiajam iš burnos bėgo kraujas. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad smūgio tyčia nukentėjusiajam nesudavė, tokius jo teiginius paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo V. P. parodymai, kad kaltinamasis smūgį į veidą sudavė pirmas, o ne gindamasis nuo nukentėjusiojo, kas rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgį suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų teisiamajame posėdyje duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, po kaltinamojo tyčia suduoto smūgio nukentėjusiajam V. A. į veidą buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadinta dirbtinė dantų plokštelė.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis G. A. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės nepripažino, nurodė tik netyčia galėjęs suduoti nukentėjusiajam, todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo G. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui neginčijo ir kaltinamasis, po įvykio jam buvo nustatytas 0,90 promilių neblaivumas. Bylos medžiaga patvirtina, jog per paskutiniuosius 5 metus kaltinamasis teistas tris kartus (t. 1, b. l. 122-128, 129-151), teistumas neišnykęs, teisiamas trečią kartą dėl smurtinės nusikalstamos veikos, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 100), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (t. 1, b. l. 161), nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą dirbo (t. 2, b. l. 101).

Prokurorė prašė pripažinti kaltinamąjį G. A. recidyvistu. Bylos duomenys patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neatlikęs paskirtų bausmių, kai teistumas neišnykęs. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.

Nustatyta, kad G. A. buvo nuteistas 2020 m. sausio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, bausmė neįvykdyta; neišnykus teistumui 2023 m. kovo 22 d. buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų viešųjų darbų, viešųjų darbų bausmę atliko 2023 m. spalio 13 d.; po bausmės atlikimo, neišnykus teistumui, 2024 m. kovo 26 d. padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio buvo nuteistas 2024 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu galutine bausme – 30 (trisdešimties) parų areštu; 2024 m. birželio 8 d. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2024 m. birželio 8 d. kaltinamasis G. A. padarė tris smurtinio pobūdžio veikas, dvi naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė po kelių mėnesių kai atliko viešųjų darbų bausmę. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikyti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (BK 60 straipsnio 1 dalie 13 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. A. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. A. nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą tarp įstatyme numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad G. A. buvo nuteistas 2024 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu – arešto bausme. Atsižvelgiant į teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo datą, taip pat tai, kad iki 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio priėmimo kaltinamasis padarė veiką, dėl kurios šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu, kaltinamajam G. A. 2024 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. A., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, keičiant griežtesne – arešto, bausme, subendrintina su 2024 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirtina subendrinta arešto bausmė 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta visa neatliktos bausmės – baudos, dalimi ir G. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad G. A. realiai jam paskirtos arešto bausmės neatliko, į paskirtos subendrintos bausmės laiką neįskaitytinas 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas.

Dėl G. A. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. G. A. arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, G. A. išregistruotas iš probacijos tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Duomenų, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar baustas administracine tvarka, nėra, kas rodo, kad šiuo atveju G. A. probacija buvo veiksminga, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į padaryto nusikaltimo pobūdį, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą, terminą nustatant artimesnį vidurkiui – 8 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. A. skirtinos pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. A. 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 14-17) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

Byloje nukentėjusysis V. A. pareiškė civilinį ieškinį G. A. dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo(t. 1, b. l. 62).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. A. nukentėjusiajam suduoto smūgio, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir sugadinta dantų plokštelė – išmuštas 14 dantis ir nuo 13 danties nukrito dirbtinis vainikėlis. Kaltinamasis G. A. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, kaltinamojo kaltė dėl sukelto fizinio skausmo įrodyta visiškai.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – fizinio skausmo sukėlimą, tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl mažareikšmės dingsties – žodinio konflikto dėl motorolerio, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, jo atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu kiekį ir intensyvumą – suduotas vienas smūgis į veidą; kaltinamojo amžių ir tai, jog yra dirbantis, į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių, sprendžia, jog yra pagrindas V. A. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam 400 Eur neturtinės žalos iš G. A.. Teismo vertinimu, nurodyta priteistina suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą tiek fizinę, tiek ir moralinę skriaudą nukentėjusiajam bei protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su teisiamųjų posėdžių vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie bylos, paliktini kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, G. A., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta visa neatliktos bausmės – baudos, dalimi ir G. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų areštą ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6 ir 10 punktais, atidėti G. A. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl G. A. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Pripažinti G. A. recidyvistu.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. A. V. A. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su teisiamųjų posėdžių vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti G. A., kad asmuo, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentu, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiekta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.