Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1171-563/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-12-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-71-563/2021Nutartis · 2021-02-10Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-08
Bylos Nr.
e1-1171-563/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00137-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1171-563/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00137-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K., gimusi 1966-07-02 Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ slaugės padėjėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, t. y.:

ji 2020-06-06, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, Klaipėdos m., konflikto metu vieną karą spyrė J. P. į pilvą, taip padarydama jam pilvo sumušimą su kraujosruva dešiniojo tiesiojo pilvo raumens srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino spyrusi nukentėjusiajam, tačiau savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia. Parodė, kad įtarime minimu laiku, apie 20 val., kai ji namuose buvo su vyru A. K. ir mama V. J. buvo savo bute. Pas juos prie buto, bendrame koridoriuje, atėjo kaimyno sūnūs J. ir L. P. pasitarti dėl spintos, kuri buvo atvežta ir pastatyta jų bendrame koridoriuje, nors ji J. telefonu buvo parašiusi SMS žinutę, kad be jos jis jokios spintos nestatytų ir jos daiktų neliestų. Bendraudama su J. ji išreiškė savo pretenziją, kodėl jis spintą užsakė su ja nesuderinęs nei modelio, nei spalvos. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu J. ją pradėjo įžeidinėti įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, kurie ją žemino ir žeidė kaip moterį. Kadangi ji suprato, kad šis konfliktas yra visiškai bereikšmis, ji nenorėjo toliau bendrauti su J. ir užsidarė savo buto duris, tačiau J. pats savavališkai iš koridoriaus atsidarė jos buto duris ir tuomet pakvietė į koridorių išeiti pasikalbėti jos vyrą A., kuris tuo metu buvo kambaryje. Kai jos vyras jau atėjo į virtuvę, ji, norėdama išvengti tolimesnio konflikto, vėl uždarė savo buto duris, tačiau netrukus J. vėl staigiu judesiu atidarė jos buto duris ir gan skaudžiai truktelėjo jos dešinę ranką. Ji J. nurodė leisti jai uždaryti duris, kadangi į durų tarpą jis įstatė savo koją, kuri jai trukdė užsidaryti duris. Toks J. elgesys, įžeidinėjimai ir visa ši situacija ją išvedė iš pusiausvyros, todėl norėdama uždaryti savo buto duris ji koja J. atstūmė nuo tarpdurio ir savo buto duris uždarė. Uždarydama savo buto duris dar išgirdo L. sakant: „turim“, iš ko ji suprato, kad J. su L. buvo atėję būtent ją išprovokuoti. Po šio veiksmo J. daugiau į jos butą nebesiveržė. Ji visiškai nenorėjo su J. konfliktuoti, ar tuo labiau jį žaloti. J., priimdamas sprendimus, susijusius su namo reikalais, dažnai sprendimus priima savavališkai. Be to, J., kaip mano, norėdamas juos kuo greičiau iškeldinti ir užvaldyti jų butą, dažnai ją žemina ir įžeidinėja. Ji nemano, kad koja J. atstumdama nuo savęs galėjo jam padaryti sužalojimus, kurie minimi jai pareikštame įtarime. J. ji spyrė nestipriai, šis jos veiksmas buvo išprovokuotas paties J. ir jis buvo padarytas nevalingai, norint apsaugoti savo erdvę. Jei J. nebūtų savivaliavęs ir veržęsis į jos erdvę, nebūtų buvę jokių pasekmių, dėl kurių pradėtas šis tyrimas. Po šio įvykio iki šiol ji su J. nebendravo ir kokiu nors jam padarytu sužalojimu jis nesiskundė. Kreipdamasis į policiją su pareiškimu, ji mano, J. norėjo ją eilinį kartą pažeminti ar išsireikalauti pinigų už tai ko nepadarė. Po šio įvykio jos sveikata taip pat pašlijo, t. y. sutriko miegas, nuolatos jaučia nerimą, be to dažnai skauda ir ranką, kuri buvo sužalota tuomet, kai J. staigiu judesiu atidarinėjo jos buto duris. (b. l. 94-95)

Nors kaltinamoji V. K., pripažindama spyrusi nukentėjusiajam, savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš nukentėjusiojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apie 5 metus jo tėvai gyvena name, kurį sudaro 4 butai. Šiame name 2 butai priklauso jo tėvams. Jis su šeima dažnai lankosi pas tėvus svečiuose ir per šį laikotarpį jam teko susipažinti su tėvų kaimyne V. K.. Ši moteris yra konfliktiška, ji nuolatos ieško priekabių ir elgiasi ne kaimyniškai. Ji savavališkai naudojasi bendromis namo patalpomis. Su minėta kaimyne jis susitarė, kad bendro naudojimo koridoriuje, kuris yra antrame aukšte, bus pastatyta spinta, kuria naudosis bendrai. Suderinęs projektą su gamintojais, atsižvelgiant į komunikacinius vamzdžius, kurie yra koridoriuje, buvo pagaminta spinta su atidaromomis durimis. Pamačiusi pagamintą ir pastatytą spintą V. K. pareiškė pretenziją, kad spinta jai netinka, kadangi buvo be stumdomų durų. 2020-06-06, apie 20 val., jis bendrame koridoriuje susitiko su V. ir jos pasiteiravo, kuo spinta jai netinka. V. paaiškino, kad techninių galimybių spintos su stumdomomis durinis nėra galimybės įrengti, tačiau V. emocionaliai įrodinėjo, kad buvo galimybė įrengti spintą su stumdomomis durimis. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, t. y. jie apsižodžiavo, tačiau jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Netrukus V. įėjo į savo butą, o į koridorių išėjo jos vyras A., kuris taip pat nusiteikęs agresyviai, pasipiktinęs papriekaištavo, kad jie sukonfliktavo su jo žmona. Tuomet, jis A. pasiteiravo, kodėl jis įžeidinėja jo pagyvenusį tėvą, jam neleidžia naudotis bendromis patalpomis. A. jam teigė, kad jo tėvas jam rašinėja žinutes. Nors jo tėvas SMS žinučių dėl savo amžiaus rašyti nemoka. A. savo telefone parodė 2 metų senumo SMS žinutę, kurios turinys nerišlus ir visiškai nesusijęs su kokiais nors įžeidimais, kaip teigė A.. Neturėdamas ką atsakyti A. jį pasiuntė vartodamas necenzūrinius žodžius. Tuo metu prie jų priėjo V., staigiu judesiu sugriebė už durų rankenos ir staigiu judesiu uždarė buto duris. Uždaromomis durimis V. jam sudavė per kairės kojos blauzdą ir šis V. elgesys jam pasirodė neadekvatus, todėl jis vėl pabeldė į V. buto duris ir jos pasiteiravo, kodėl ji taip elgiasi. V. jam atidarė buto duris ir pradėjo įžeidinėti dėl jo išvaizdos, jis jai taip pat atsakė. Jis jau ketino eiti į savo butą, tačiau V. netikėtai jam vieną kartą pėda spyrė pataikydama į pilvo apačią, labiau dešinėje pusėje. Dėl šio V. spyrio jam labai suskaudo. Po šio spyrio jis garsiai pasakė, kad jis kvies policiją. Ar šiuos jo žodžius girdėjo V., nežino, kadangi ji uždarė buto duris. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis sužinojo, kad V. savo paaiškinime nurodė, kad ji spyrė todėl, kad jis laikė savo koją tarpduryje, o ji norėjo uždaryti duris, tačiau tai yra netiesa. Prie tyrimo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad spyrio metu jis nebuvo užrėmęs durų, jo rankos buvo kišenėse ir jis stovėjo atsitraukęs nuo V. buto durų. Netiesa ir V. parodymai apie tai, kad spyrio metu ji nematė kur spiria, nes spyrio metu jie stovėjo vienas priešais kitą, prie dalinai pravertų V. buto durų. Kadangi policijos pareigūnai dėl Covid 19 pandemijos į įvykio vietą neatvyko, jis savo pareiškimą registravo E policija tinklapyje dėl patirto fizinio smurto. Iš karto po įvykio jis į medikus nesikreipė, manydamas, kad dėl sužalojimo pasekmių nebus. 2020-06-08 jis kreipėsi į Teismo medicinos ekspertus Vilniuje, tačiau jam buvo nurodyta, kad iš policijos turi būti paskirta užduotis. Nežinodamas tyrimo procedūros, jis laukė, kol bus paskirta užduotis, tačiau užduotis nebuvo paskirta. Kelių dienų bėgyje skausmas pilve nesiliovė, todėl 2020-06-19 jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri padariusi tyrimus nurodė, kad skausmo priežastis negali būti infekcija, todėl jam buvo išduotas siuntimas atlikti pilvo echoskopiją. Atlikus reikiamus tyrimus, jam buvo nustatyta hematoma pilvo sienos srityje, būtent toje vietoje, kur jam ir buvo spirta. Tuomet jis savo iniciatyva kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kad būtų nustatytas jam padaryto sužalojimo sunkumo mastas. Jam buvo nustatytas nežymaus sveikatos sutrikdymas. Prie ikiteisminio tyrimo prideda specialisto išvados kopiją. Po šio įvykio jis su V. nebendravo. Apie teisę byloje reikšti civilinį ieškinį yra informuotas ir šia teise pasinaudos, tačiau ieškinį prie ikiteisminio tyrimo pateiks vėliau. Tuo metu, kai V. jam spyrė, šalia stovėjo ir šias aplinkybes matė jo brolis, kuris šį incidentą ir nufilmavo savo mobiliuoju telefonu. (b. l. 51-52)

Iš liudytojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020-06-06, apie 18 val., jam būnant pas tėvus su broliu J. P., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), brolis paprašė padėti į antro aukšto bendro naudojimo koridorių nunešti sieninę spintą. Nunešus minėtą spintą į antro aukšto bendro naudojimo koridorių baldų gamintojas - montuotojas surinko spintą jų nurodytoje vietoje ir visi išėjo iš bendro naudojimo koridoriaus. Maždaug už poros valandų brolis jį pakvietė kartu eiti pas kaimynę V. K., su kuria susitarė pasikalbėti dėl pastatytos spintos. Jiems atėjus į bendro naudojimo koridorių, koridoriuje brolis pradėjo šnekėti su V. K., kuri pradėjo rėkti, užgaulioti brolį bei jų senyvo amžiaus tėvus. Tada jis įsijungė vaizdo stebėjimo kamerą telefone ir pradėjo filmuoti likusią dalį pokalbio ir staiga pastebėjo, kad V. K. koja spyrė jo broliui J. P. į pilvą. Jie tada atsitraukė ir baigę pokalbį su V. K. išėjo iš bendro naudojimo koridoriaus. Jiems besileidžiant laiptais pas tėvus brolis pasakė: „gerai užtaikė, skaudėjo“. Žodinio konflikto metu į bendro naudojimo koridorių buvo išėjęs V. K. vyras, tačiau pažiūrėjęs ir trumpai pašnekėjęs, jis grįžo atgal į savo butą. Ar jis matė kaip žmona V. K. spyrė jo broliui J. P. jis nežino, bet buto durys buvo atviros ir jis manomai galėjo matyti įvykį. (b. l. 73)

Iš 2020-06-08 J. P. pareiškimo matyti, kad 2020-06-05 - 07 buvo atvažiavęs į Klaipėdą, kur įvykio vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., gyvena jo tėvai. Su kaimyne V. K. prieš keletą mėnesių buvo sutarę, kad bendrai jo tėvams ir jai priklausančiose II a koridoriaus patalpose statys spintą. 2020-06-06, apie 12 val., spinta buvo pastatyta. Apie 20 val., kaip su V. buvo prieš tai sutarę telefonu, susitiko II a koridoriuje prie spintos ją aptarti. Aptariant, kilusio ginčo metu, V. K. prarado savitvardą ir spyrė jam į pilvą. (b. l. 1-4)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. patyrė pilvo sumušimą su kraujosruva dešiniojo tiesiojo pilvo raumens srityje. Sužalojimas atitinka pareiškėjo nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis spiriant į pilvą. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 22)

Iš 2020-06-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašytas J. P. tyrimui pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti tamsiais rūbais vilkintis vyras, pagal bylos duomenis - tai J. P., bei girdimas moters balsas, pagal bylos duomenis tai būtų V. K.. Moteris šaukia, suprantama, kad ji konfliktuoja su vyru (J. P.). Vyras (J. P.), laikydamas abi rankas kelnių kišenėse, ramiu balso tonu sako: „važiuok subines plauti, višta“ ir iškart po to matomas smūgis koja, vyrui (J. P.) į pilvo dešinę pusę, arčiau kišenėje laikytos rankos. Reaguodamas į spyrį vyras išsako: „o o o“, po ko girdisi žodis: „gerai“. (b. l. 46-47)

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, kaltę neigia, tačiau pripažino spyrusi nukentėjusiajam, šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai V. K. gali būti skiriama ne pati griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Kaltinamoji su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 101-107).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99) – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena (DVD) su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti V. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos ji turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Olcvikienė