Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 5 d. paduotu suinteresuotų asmenų (kreditorių) A. D. ir S. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties ir 2023 m. gegužės 5 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį, pašalinant iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, kuriais buvo konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas ir netinkamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų vykdymas, pakeičiant fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindą, nurodant, kad pareiškėjos bankroto byla nutraukiama Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti, taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. papildomos nutarties netenkinti suinteresuotų asmenų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas dėl įpareigojimo fiziniam asmeniui, kurio būklė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ketinant pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, nors pateikta atstovavimo sutartis sudaryta su advokate Renata Šablovskaja ir kasaciniame skunde nurodyta, kad jį surašė advokatė Renata Šablovskaja, tačiau dokumentus naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu pateikė ir pasirašė R. T. ir nepateikti įrodymai, kad R. T. ir Renata Šablovskaja yra tas pats asmuo. Taigi pateiktas kasacinis skundas neatitinka ir CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.