Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta Aukštoji g. 26-4), Šiaulių m., dirbantis UAB „Laikrida“ auto šaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., 2011-10-04, vakare, tyrimo metu tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini) G. Š. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajai G. Š. kumščiu du kartus į galvos sritį, bei ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, o jai bandant išeiti į kitą kambarį, spyrė vieną kartą į kairę koją bei kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Š. kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, nosies sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiosios G. Š. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaltinamuoju R. G., kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2011 metų, vieną spalio mėnesio pavakarę, dienos nebepriimena, jam paskambino sugyventinė A. D. ir paprašė atvažiuoti pas jos motiną G. Š. į Šilėnų k., padėti parsivežti daiktus. Buvo blaivus. Apie 20 val. jis taksi automobiliu nuvažiavo pas G. Š., į Šilėnus. Jam tik įėjus į butą, G. Š. ėmė stumti jį varydama laukan. Tuomet jis pasisuko šonu, todėl pastaroji nugriuvo šalia krosnies virtuvėje, praradusi atramą. Atėjo jos duktė A., pakėlė ir nuvedusi į kambarį pasodino ant lovos. Jis pasiliko virtuvėje ir vienas išgėrė dvi stiklines atsivežto alaus. Atsivežė 2 l. talpos, 1 plastikinį butelį alaus. Tuo tarpu jo sugyventinė A. kambaryje ieškojo savo dokumentų, atestato, patalynės. Po kurio laiko jis sugalvojo nueiti į kambarį ir padėti sugyventinei surasti daiktus. Tuo tarpu į kambarį atėjo G. Š. kaimynai G. T. ir K. T.. Tik įėjęs K. T. įėmė jį pulti, rodyti kumščius ir reikalauti išeiti lauk. Jis išėjo į virtuvę, tikėdamasis, kad jo niekas nepamatys, kad pasiliko bute. Prabuvę apie 2 valandas jie su sugyventine A išsikvietė taksi ir apie 22 val. išvažiavo namo, į Šiaulius. Kad kaimynas kvietė policijos pareigūnus, jis negirdėjo, G. Š. nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio, nematė bute kraujo pėdsakų ir sužalotos G. Š.. Tai pastaroji nuolat gadino jiems su A. gyvenimą, nes nuolat reikalaudavo, kad jis nupirktų alkoholio ir tik tuomet duodavo valgyti. Tą vakarą G. Š. taip pat buvo girta, todėl nežinia kada ir kas galėjo ją sužaloti. Sutiktų dalimis atlyginti 2000 litų neturtinės žalos už tai, kad sukėlė žodinį konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2011-11-14 specialisto išvados Nr. pG 131/11-1412/11(04) akivaizdu, kad G. Š. padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Vertinant G. Š. kūne rastus sužalojimus atskirai, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, nosies sumušimas sukėlęs lokalų skausmingumą, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (13 b.l., 1 t.).

Iš akistatos tarp įtariamojo R. G. ir nukentėjusiosios G. Š. akivaizdu, kad jie taip pat pasiliko prie anksčiau duotų parodymų (113-114 b.l., 1t.).

Įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. G. nusikalstama veika dėl G. Š. sužalojimo yra įrodyta visiškai. Nors kaltinamasis kaltę neigia ir nepripažįsta smurtavęs G. Š. atžvilgiu nurodydamas, kad ji pati nugriuvo virtuvėje praradusi pusiausvyrą, kai stūmė jį lauk iš savo buto, tačiau teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę. Teismas mano, kad kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios G. Š. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad nukentėjusioji G. Š. nuo pat pareiškimo policijai padavimo, kuriame nurodė, jog ją jos pačios namuose sumušė dukters A. D. sugyventinis R. (4 b.l. 1 t.) bei nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu (9-10 b.l., t.1) ir teisiamajame posėdyje užtikrintai, nuosekliai ir analogiškai patvirtino, kad būtent jos dukters A. D. draugas, kaltinamasis R. G. jos namų miegamajame kambaryje keletą kartų ranka sudavė jai į galvą ir du smūgius į krūtinę, o po to, kai ji nugriuvo ant grindų ir atsikėlusi bandė išeiti iš kambario, trenkė koja į jos kairės kojos pirštus ir dar vieną kartą smūgiavo į krūtinę. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja ir manyti, kad pastaroji apkalba kaltinamąjį, nes nenustatė tam jokios priežasties. Tuo tarpu kaltinamojo nurodyta priežastis, jog esą taip nukentėjusioji nori pakenkti jo ir A. D. tarpusavio santykiams, teismo vertintina kaip nerimtą ir nepagrįstą, kadangi mano, jog tiek pats kaltinamasis, tiek jo sugyventinė turi laisvę pasirinkti nesilankyti nukentėjusiosios namuose, jeigu žino, kad juose patiria psichologinį diskomfortą ar užsipuolimą. O jeigu tikėti kaltinamojo paaiškinimu dėl jo išvarymo, tai teismas mano, kad tokiu atveju būtent kaltinamasis turi pareigą apleisti privačią nukentėjusiosios teritoriją, kai nukentėjusioji šito reikalauja. Tuo tarpu aplinkybę, kad pastaroji varė kaltinamąjį lauk iš buto, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.33-34, b.l., 1 t.) tiek teisiamajame posėdyje nuolat tvirtino pats R. G.. Be nukentėjusiosios parodymų teismas tiki ir remiasi liudytojų G. T., K. T., R. Š. parodymais. Teismas tiki liudytojo K. T. parodymai, kad tą vakarą kai jis grįžo namo ir nuėjo pas kaimynę G., rado jos namuose sėdinčius A. ir R., bei pamatė iš kambario išbėgančią sumuštą G. ir matė, jog nukentėjusiajai buvo pamėlusios akys, praskeltas pakaušis. Teismas taip pat tiki kaimynės G. T. parodymais, kuri paaiškino, kad nukentėjusioji jai skundėsi, kad ją muša dukters A. sugyventinis ir matė jos namuose kruviną sulaužytą stalą, kėdę, kruviną patalynę, kraują ant žemės, nors iki kaltinamojo vizito į nukentėjusios namus G. sumušta nebuvo. Teismas taip pat turi omenyje eksperto A. S. išvadas, kurios patvirtina, jog nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminiams, kaip teigia kaltinamasis. Kaltinamojo versiją, esą nukentėjusiąją galėjo sumušti kiti asmenys po to, kai jis išvyko, teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi liudytojas K. T. patvirtino, kad jis visą naktį budėjo sužalotos G. Š. namuose, kadangi ji viena bijojo pasilikti. Todėl aukščiau aptartų aplinkybių ir argumentų pagrindu teismas kaltinamojo teiginius atmeta kaip nepagrįstus kitais byloje ištirtais įrodymais, kadangi įsitikino, kad R. G. sudavė nukentėjusiajai G. Š. kumščiu du kartus į galvos sritį, bei ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, o jai bandant išeiti į kitą kambarį, spyrė vieną kartą į kairę koją bei kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Š. kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, nosies sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, t.y., kad G. Š. buvo sužalota būtent kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekoje. Kas liečia aplinkybę, ar kaltinamasis buvo girtas, teismas mano, kad buvo, kadangi pats pripažino, kad atsivežė butelį stipraus alaus ir vienas gėrė jį G. Š. buto virtuvėje. Be to, kad kaltinamasi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino visi liudytojai. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė vartojęs mažai alkoholio, tačiau teismas mano, kad išgerto alkoholio kiekis ir kaltinamojo apsvaigimas nuo jo laikytinas pakankamu, kad turėtų įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad R. G. padaryta veika dėl G. Š. sužalojimo yra visiškai įrodyta ir teisinga kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1d.

Kaltinamojo charakteristika, motyvai dėl jam skirtinos bausmės.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina, kad R. G. teisiamas pirmą kartą (42 b. l., 1 t.), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (43-46 b.l., 1 t., 15-17 b.l., 2 t.), tačiau anksčiau yra ne kartą baustas už tai, kad konfliktų metu ne kartą yra apstumdęs sugyventinę A. D., plūdęs ją mažamečio sūnaus akivaizdoje, ne kartą vairavęs transporto priemones būdamas girtas, bei pasirodęs girtas viešoje vietoje ir išplūdęs parduotuvėje moterį. R. G. yra dirbantis (47 b. l., 1 t.), neįrašytas į psichoneurologinę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės įskaitą (49 b. l, 1 t.). Tačiau teismas turi omenyje aplinkybes, kad R. G. 2013-01-04 buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui. O iš byloje esančio prokuroro nutarimo kopijos (24, 25-26 b.l., 2 t.) matyti, jog 2012-06-20 R. G. atžvilgiu buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sugyventinės sumušimo pasiūlant nukentėjusiajai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Teismas mano, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir įrodo, kad jis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės yra laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įvertinant kaltinamojo padarytą veiką, jo asmenį ir pritaikant baudžiamąjį įstatymą, kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą.

Teismas, parinkdamas atitinkamą bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę R. G., atsižvelgia į aptartų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių analizę bei kaltinamojo kaip asmens savybių ir kitų jį charakterizuojančių aplinkybių pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį. Turėtinos omenyje aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos gera valia neatlygino.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, į nedidelį veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.). Taip pat turėtina omenyje, kad kaltinamasis dirba, turi oficialų pragyvenimo šaltinį, todėl manytina, kad jam neskirtina arešto bausmė. Tikėtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti LR BK 138 str. 1 d., sankcijoje numatytų bausmių sąraše efektyviausiomis tikintis būsiant laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės trukmė pagal LR BK 48 str. yra numatyta nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam taip pat paskirtini ir teismo įpareigojimai.

Kadangi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės terminas nustatytinas didesnės trukmės už vidurkį.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį (87-88, b.l., t.1, 28 b.l., 2 t.) dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 384,31 Lt sumai, dėl nukentėjusiosios G. Š. gydymo išlaidų atlyginimo. Civilinis ieškinys pripažintinas įrodytu pateiktais dokumentais (86, 89 b.l., 1 t.), todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji G. Š. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 770 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (66-69, 72-83, b.l., 1 t.). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 10 000 Lt. Kaltinamasis ieškinį šioje dalyje neigia.

Teismui akivaizdu, kad turtinės žalos dydis yra grindžiamas gydytojų išvadomis ir keletu kvitų (72-83, b.l., 1 t.). Iš jų akivaizdu, kad 2011-10-05, 12.43 val. G. Š. pristatyta Greitosios med. pagalbos į gydymo įstaigą dėl sumušimo namuose. Dokumentų, apie gydytojo paskirtus konkrečius vaistus traumos pasekmėms gydyti byloje nėra. Iš pridėtų vaistinės čekių (76-80 b.l.) nėra galimybės daryti išvadų, kad konkretūs vaistai buvo priskirti gydytojo būtent G. Š. privalomam vartojimui, kadangi nepridėti gydytojo receptai, kurie tai patvirtintų. Atsižvelgiant į aptartą teismas nenustatė pagrindo patenkinti civilinį ieškinį.

Dalyje dėl turtinės žalos patirtos dėl nukentėjusios dukters R. Š. kelionės išlaidų iš Naujosios Akmenės į Šilėnus, Šiaulių rajone, atlyginimo, teismas mano kad ieškinys taip pat nėra pakankamai pagrįstas neginčijamais įrodymais, kadangi nėra dokumentų apie tai, kad nukentėjusiajai buvo paskirta slauga namuose, kad jos slaugytoja buvo paskirta dukra R. Š.. Teismui nepaneigta galimybė, kad G. Š. galimai turėjo būti gydoma stacionare, arba jai galėjo būti priskirta socialinė darbuotoja ateinanti į namus, kadangi apie šių aplinkybių ir galimybių egzistavimą byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurie tai patvirtintų ar paneigtų.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą ieškinys šioje dalyje atmestinas, kadangi neįrodytas neginčijamais dokumentais, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaidos buvo pagrįstos, realiai patirtos ir būtinos.

Motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Neturtinės žalos atlyginimas įeina į žalos asmens sveikatai atlyginimą, nes neturtinė žala dėl savo asmeninio pobūdžio yra neatsiejama žalos asmens sveikatai dalis. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinės žalos dydį teismas nustato, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų šalių, t.y. nukentėjusiojo ir kaltinamojo pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr.2K-25/2005, 2K-805/2007).

LR CK 1.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007).

Akivaizdu, kad pagal LR CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertintini pinigais.

Kaltinamasis ieškinį dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš dalies pripažįsta ir nurodė, kad galėtų atlyginti 2000 Lt žalą, padarytą dėl tarpusavio konflikto.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Kadangi įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydį nustato teismas konkrečioje byloje. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be aptarto vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Priteisiant neturtinę žalą, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju žala sveikatai buvo padaryta garbaus amžiaus žmogui, moteriai, kaltinamojo sugyventinės motinai, pačios nukentėjusiosios namuose, kurie paprastai laikomi žmogui pačia saugiausia vieta. Tuo tarpu iš eksperto išvadų nustatyta, kad būtent nukentėjusiosios namuose dėl kraujosruvos abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, nosies sumušimo, sukėlusio lokalų skausmingumą, kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nukentėjusiajai, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajai taip pat buvo padarytas ir kairės pusės X šonkaulio lūžimas (72 b.l., 1 t.).

Atsižvelgiant į aptartą ir vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma yra atitinkanti jos patirtų negatyvių išgyvenimų, emocinio streso ir pažeminimo sunkumą bei intensyvumą, kūno sužalojimo sunkumą, patirto skausmo stiprumą ir gydymo laikotarpio trukmės ilgumą (rekomenduota 4 savaites nešioti gipso longetę (55 b.l.)), bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pripažintina ne per didele. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasi yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas, todėl kaltinamojo turtinė padėtis pripažintina leidžiančia atlyginti 10000 Lt dydžio neturtinę žalą. Darytina išvada, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Iš kaltinamojo taip pat priteistina ir 1500Lt suma už advokato pagalbą nukentėjusiajai procese, kaip turtiniai nuostoliai, susiję su bylos nagrinėjimu. Patirtų išlaidų dydį patvirtina advokatės R. R. išduoti kvitai (63, 64, 84, 159 b.l., 1 t., 27 b.l., 2 t.).

Panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (35, 36 b.l., 1 t.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Kompaktinės plokštelės paliktinos byloje (60 b.l, 1 t., 7 b.l., 2 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 308 str., 313 str., teismas

Nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str.1 d., dėl G. Š. nesunkaus sveikatos sužalojimo ir remiantis LR BK 48 str. paskirti jam vienerius (1) metus ir tris (3) mėnesius ir laisvės apribojimo.

Remiantis LR BK 48 str. 3 d., 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 1 p., 2 p., 72¹ str., įpareigoti R. G. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. visą bausmės vykdymo laikotarpį, t. y. vienerius (1) metus ir tris (3) mėnesius.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. G. 384,31 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 31 ct) sumą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nukentėjusiojo G. Š. gydymo išlaidoms atlyginti, visiškai tenkinant civilinį ieškinį.

G. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl 770 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiajai G. Š. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, visiškai tenkinant jos civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. G. 1500Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) nukentėjusiajai G. Š. proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Kompaktines plokšteles palikti saugoti byloje.

Išaiškinti Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., pagal kurį įpareigoti R. G. per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į Šiaulių apygardos Probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.