Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., apimti bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas V. V. sulaikymo laikas nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2007 m. liepos 13 d..

Iš V. V. į valstybės pajamas priteista 1760,29 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 12 d., apie 2 val., Šventojoje, viešoje vietoje, prie UAB „Egintas“ prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - pašalinių asmenų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, be jokios priežasties tyčia peiliu dūrė J. S. į kairįjį žastą, padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą.

V. V. tuojau pat po to, kai sužalojo J. S. , 2007 m. liepos 12 d., apie 2 val. 15 min., tęsdamas chuliganiškus veiksmus, be jokios priežasties, apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia peiliu dūrė į kairiąją krūtinės pusę V. S. , padarė jam durtinę-pjautinę kairės krūtinės pusės žaizdą, pažeidė kairįjį plautį, dėl to į pleuros ertmę pateko kraujas ir oras, atsirado poodinė emfizema, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.

Nuteistojo teigimu ikiteisminio tyrimo veiksmas – parodymas atpažinti atliktas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 191 str. nustatytą tvarką, todėl jo metu gautais duomenimis teismas negalėjo remtis. Apeliantas nurodo, jog įvykio vietoje jis, M. L. ir A. K. buvo sulaikyti nukentėjusiojo J. S. nurodymu, tačiau pirminės apklausos metu J. S. negalėjo pasakyti, ar tarp sulaikytųjų asmenų yra jį ir V. S. sužalojęs asmuo. Vėliau J. S. nurodė, kad jį sužalojusį asmenį gali atpažinti iš veido bruožų, ūgio, kūno sudėjimo, parodė, kad tas asmuo vilkėjo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, šviesiu treningu. Iš atpažinimo protokolo matyti, kad J. S. jį sužalojusį asmenį atpažino pagal amžių, ūgį, kūno sudėjimą, plaukus, veido bruožus – nosį, lūpas, veido formą, nors apklausos protokole šių požymių nukentėjusysis nebuvo nurodęs. Šios aplinkybės nuteistojo nuomone, patvirtina tai, kad jis J. S. atpažintas buvo tik dėl to, kad prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Kiti sulaikytieji – M. L. ir A. K. nukentėjusiajam atpažinimui nebuvo pateikti, nors jie įvykio vietoje buvo sulaikyti, nurodžius J. S. , kaip nusikaltime dalyvavę asmenys. Apeliantas pažymi, jog vienas iš kartu su juo atpažinimui pateiktų asmenų – R. J. buvo suimtas kitoje byloje ir pristatomas į policijos komisariatą ne pirmą kartą. Nukentėjusiajam J. S. ši aplinkybė galėjo būti žinoma, kadangi jis vasarą Palangos mieste vykdė konvojavimo funkcijas, kaip ir žinoma tai, kad R. J. , būdamas suimtas, negalėjo dalyvauti sužalojant jį ir V. S. . Nuteistojo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis J. S. dar iki atpažinimo žinojo į kurį asmenį reikia rodyti.

Nuteistojo V. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė nukentėjusiųjų girtumo ir jo įtakos nukentėjusiųjų parodymų teisingumui ir pagrįstumui. Nors nukentėjusysis V. S. nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs tik alaus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, guldymo į ligoninę metu jam nustatytas 2.06 promilės girtumas. Iš byloje esančios alkotesterio šaknelės matyti, kad J. S. buvo blaivus, tačiau asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje padaryta atžyma, kad ligonis išgėręs, alkoholio kvapas iš burnos, taip pat kortelėje nurodyta, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir ligonį išsivežė. Šios aplinkybės, anot apelianto, rodo, kad bylos tyrimas buvo tendencingas, kadangi nukentėjusieji yra policijos pareigūnai.

Apeliantas pažymi, jog visos bylos aplinkybės patvirtina jo parodymus, duotus 2008 m. kovo 18 d. teisiamajame posėdyje, šio posėdžio metu jis paaiškino visas įvykio aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos parodymus, net nenurodė konkrečių argumentų, kodėl teisingais parodymais netikima ir kodėl jie atmetami.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdams apsvaigęs nuo alkoholio dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – pašalinių asmenų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, be jokios priežasties tyčia peiliu dūrė J. S. į kairįjį žastą, padarė jam durtinę – pjautinę žaizdą kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tuoj po to, kai sužalojo J. S. , tęsdamas chuliganiškus veiksmus, V. V. dėl chuliganiškų paskatų tyčia peiliu dūrė V. S. , padarė jam durtinę - pjautinę kairės krūtinės pusės žaizdą, pažeidė kairįjį plautį, dėl to į pleuros ertmę pateko kraujas ir oras, atsirado poodinė emfizema, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusiojo V. S. įvyko žodinis konfliktas, tačiau teigia, jog įvykio metu peilio neturėjo ir juo nukentėjusiųjų V. S. ir J. S. nesužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu ir 2007 m. lapkričio 27 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis V. V. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir parodė, jog 2007 m. liepos 12 d. su draugais buvo Šventojoje, visi gėrė kompiuterinėje, o vėliau nuėjo į kioską nusipirkti alaus. Eidamas į kioską, jis pasiėmė peilį, kurį išgertuvių metu naudojo žuviai ir užkandai pjaustyti. Prie kiosko buvo vienas iš nukentėjusiųjų – J. S. , su kuriuo jis susiginčijo, susistumdė ir susimušė. Konflikto su J. S. metu jis iš užpakalinės kelnių kišenės išsitraukė peilį ir įdūrė juo J. S. . Tuo metu kartu su juo prie kiosko buvo M. L. , A. K. , K. G. . Po dūrio peiliu, J. S. nubėgo ir po kelių minučių sugrįžo su draugu ir klubo apsaugos darbuotoju. Vėl kilo konfliktas, kurio metu V. V. išsitraukė peilį ir, įdūręs J. S. draugui, peilį numetė į krūmus. Šiuos parodymus V. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 131 – 134). Tolesnio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog konflikto prie kiosko metu jis susistumdė su J. S. , galbūt buvo susirėmę kaktomis, tačiau peilio tuo metu neturėjo ir juo nei J. S. , nei V. S. nesužalojo, kas tai padarė jis nematė. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ir pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jis kaltu prisipažino todėl, kad buvo sumuštas policijos pareigūnų, be to, prisipažinti ir nekeisti parodymų jam patarė ir anksčiau jį gynęs advokatas, aiškindamas, jog su nukentėjusiaisiais bus galima susitaikyti. Analogiškus argumentus nuteistasis V. V. nurodo ir savo apeliaciniame skunde, teigia, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai prieš jį vartojo fizinį ir psichologinį smurtą – mušė, kankino su dujokauke, veikė psichologiškai, sakydami, kad jį uždarys į kamerą su kitais nusikaltėliais ir pan. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. V. 2007 m. liepos 12 d. apklausiamas įtariamuoju dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nežymaus J. S. sveikatos sutrikdymo, dalyvaujant gynėjai, kaltu prisipažino ir dėl J. S. , ir dėl V. S. sužalojimo peiliu (t. 1, b. l. 106 – 107, 108 – 109). Iš karto po minėtos apklausos V. V. buvo pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sunkaus V. S. sveikatos sutrikdymo, V. V. , dalyvaujant gynėjai, apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino dėl abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo peiliu (t. 1 , b. l. 111-112, 113 – 114). 2007 m. liepos 13 d. Palangos miesto apylinkės teisme, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V. V. , dalyvaujant gynėjui advokatui A.Gincui, V. V. kaltu prisipažino, paaiškino, jog peilį pasiėmė iš kompiuterinės, kad savo veiksmų nesuvokė dėl girtumo, nurodė, jog nori susitaikyti su nukentėjusiuoju, atlyginti jam padarytą žalą (t. 1, b. l. 85 – 86). 2007 m. rugpjūčio 30 d., prieš pareiškiant įtarimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nukentėjusiųjų J. S. ir V. S. sveikatos sutrikdymo, bei 2007 m. rugsėjo 11 d., prieš pareiškiant įtarimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu buvo sužalotas J. S. ir dėl pasikėsinimo nužudyti V. S. , V. V. pareiškė pageidavimą, kad jį gintų advokatas A.Gincas (t. 1, b. l. 115, 119). 2007 m. rugpjūčio 30 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. apklausiant V. V. įtariamuoju, buvo užtikrintas gynėjo A.Ginco dalyvavimas, minėtų apklausų metu V. V. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino, patvirtino savo ankstesnius parodymus (t. 1, b. l. 118, 121). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu V. V. patvirtino savo parodymus ir nurodė vietas, kur 2007 m. liepos 12 d., apie 2. val. peiliu sužalojo J. S. ir V. S. . Kaip matyti iš 2007 m. liepos 12 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų, atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą V. V. veiksmai varžomi nebuvo, V. V. aiškino apie įvykio aplinkybes, rodė konkrečias vietas, kur vartojo alkoholį, kur iš stalo stalčiaus pasiėmė peilį, kur sužalojo nukentėjusiuosius, kur išmetė peilį ir buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 131 – 134). Byloje nėra duomenų, kad atliekant įtariamojo parodymų patikrinimą vietoje, V. V. būtų prievarta verčiamas duoti parodymus. Apie tai, kad parodymus buvo verčiamas duoti prieš savo valią, apie pareigūnų vartotą fizinį ir psichologinį smurtą V. V. nenurodė nei vienos apklausos metu, jokių pastabų ir pageidavimų V. V. ir jo gynėjas nepareiškė ir susipažindami su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 172). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. , kuris atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, patvirtino, jog prieš V. V. joks smurtas ar kitoks spaudimas nebuvo vartojamas, apklausų metu V. V. nesiskundė, kad policijoje prieš jį buvo vartotas smurtas, sulaikytas iš karto po įvykio V. V. kaltu prisipažino savo valia, niekieno neverčiamas. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. V. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirta, todėl jis galėjo bet kuriuo metu kreiptis tiek į savo gynėją, tiek medicininės pagalbos, jeigu ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo vartojamas smurtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sulaikymo metu ar atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo sutrikdyta V. V. sveikata, kad prieš V. V. policijos pareigūnai ar kiti asmenys vartojo smurtą, prievarta vertė jį duoti sau nenaudingus parodymus. Nenustačius nei psichinės, nei fizinės prievartos faktų byloje, nenustatyti motyvai, kodėl normalios psichikos asmuo – V. V. būtų galėjęs apkalbėti save sunkaus nusikaltimo padarymu, smulkiai išdėstyti visas nusikaltimo faktines aplinkybes, pasakoti apie tokius dalykus, kaip smūgių sudavimas, peilio panaudojimas ir pan., jei nebūtų tokių veiksmų iš tiesų padaręs, todėl nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo veiksmų – įtariamojo apklausų, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje – teisėtumu ir šių procesinių veiksmų metu surinktų faktinių duomenų teisingumu ir patikimumu.Taip pat byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu, ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista V. V. teisė į gynybą. V. V. parodymai, duoti įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžioje, yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, šiuos parodymus visiškai patvirtina V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžioje, nėra vienintelis šaltinis įrodymų, kuriais remiantis V. V. pripažintas kaltu. V. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visų pirma, įrodo kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo J. S. parodymai, liudytojų A. K. , V. G. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa su V. V. parodymais, duotais įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžioje, ir kuriuos visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu V. V. duoti parodymai. Nukentėjusysis J. S. parodė, jog 2007 m. liepos 12 d., apie 1 val. nakties kartu su V. S. buvo klube. Po valandos laiko jis išėjo iš klubo pasivaikščioti, o V. S. liko klube. Sustojo prie kiosko, norėdamas nusipirkti cigarečių. Tuo metu su kiosko pardavėja ginčijosi trys jaunuoliai. Jam paprašius pardavėjos parduoti cigarečių, vienas iš vaikinų – V. V. pradėjo jį stumdyti. Kuriuo momentu V. V. išsitraukė peilį ir juo jam įdūrė, jis nepastebėjo, sureaguoti ir išvengti dūrio nesuspėjo. Nubėgęs į klubą pas V. S. , jis pastebėjo, kad ranka kruvina. Nukentėjusiojo teigimu, jis su V. S. ir klubo apsaugos darbuotoju išėjo į lauką išsiaiškinti, kodėl V. V. dūrė jam peiliu. V. V. ir jo draugai puolė juos, bet susistumdymas neįvyko. Kaip V. V. įdūrė V. S. jis nematė, tik matė, kad V. V. prišoko prie V. S. ir po to pradėjo bėgti. Iš paskos pradėjo bėgti ir kiti asmenys, jis su klubo apsaugos darbuotoju sulaikė du asmenis, iš kurių vienas buvo V. V. . Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis J. S. pagal amžių, ūgį, kūno sudėjimą, plaukus, pagal veido bruožus – nosį, lūpas, veido formą atpažino V. V. , kaip asmenį, kuris 2007 m. liepos 12 d., apie 2 val., Kopų 17, Šventojoje, jam vieną kartą įdūrė į kairę ranką daiktu, panašiu į peilį (t. 1, b. l. 124 – 128). Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde ginčija šio ikiteisminio tyrimo veiksmo teisėtumą, nurodo, jog jo atpažinimas buvo vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 191 str. 2 d. reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 191 str. 1 d. nustatyta, jog apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Minėto straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Kaip matyti iš 2007 m. liepos 12 d. J. S. apklausos protokolo, J. S. , apklausiamas iš karto po įvykio, nurodė, jog jį ir V. S. sužalojusį asmenį atpažintų, kadangi įsidėmėjo jo veido bruožus, jo ūgis apie 190 cm, jis yra vidutinio kūno sudėjimo (t. 1, b. l. 37 – 38). 2007 m. liepos 12 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog J. S. V. V. , kaip asmenį, sužalojusį jį peiliu, atpažįsta pagal amžių, ūgį, kūno sudėjimą, plaukus, veido bruožus, t. y. nukentėjusysis J. S. , atpažindamas V. V. , kaip asmenį, kuris jį sužalojo peiliu, nurodė iš esmės tuos pačius požymius, kaip ir apklausos protokole. Kaip matyti iš 2007 m. liepos 12 d. asmens parodymo atpažinti protokolo ir prie protokolo esančių fotolenetelių, V. V. buvo parodomas atpažinti nukentėjusiajam J. S. drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, parodymo atpažinti pradžioje V. V. buvo pasiūlyta užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų, V. V. užėmė vietą Nr. 2, parodomų asmenų grupė nufotografuota ir fotolentelės pridėtos prie protokolo. Asmens parodymo atpažinti protokole yra V. V. parašas, patvirtinantis šiame dokumente užfiksuotų duomenų teisingumą, nuteistasis jokių pastabų protokole nenurodė. Liudytojas V. S. patvirtino, jog iki atpažinimo nukentėjusiojo nebuvo, įtariamasis ir nukentėjusysis iki atpažinimo nesimatė. Kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmas - asmens parodymas atpažinti buvo atliktas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. S. nebuvo parodyti atpažinti M. L. ir A. K. . Ikiteisminio tyrimo metu šį procesinį veiksmą atlikti nebuvo reikalinga, kadangi J. S. , kaip asmenį jį sužalojusį atpažino V. V. , todėl nebuvo jokios prasmės nukentėjusiajam, kuris pažino jį sužalojusį asmenį, dar rodyti ir kitus asmenis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino kaip įvykio metu buvo apsirengęs nukentėjusiuosius sužalojęs asmuo. Išanalizavus nukentėjusiųjų J. S. , V. S. bei įvykį mačiusių liudytojų parodymus, matyti, jog didelių prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų apie nukentėjusiuosius sužalojusio asmens drabužius bei jų spalvą nėra, be to, V. V. nukentėjusysis J. S. atpažino ne pagal drabužių spalvą, o pagal kitus, anksčiau nurodytus, požymius. Nežymūs prieštaravimai nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose dėl drabužių apibūdinimo paaiškinami tuo, kad nusikaltimas buvo padarytas tamsiu paros metu, visas veiksmas vyko labai dinamiškai, todėl įvairūs asmenys tas pačias aplinkybes galėjo įsidėmėti nevisiškai tapačiai.

Kaip jau minėta, nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde neigia įvykio metu turėjęs peilį bei juo sužalojęs nukentėjusiuosius J. S. ir V. S. . Nors nusikaltimo padarymo įrankis – peilis nebuvo surastas nei įvykio vietos apžiūros metu, nei V. V. asmens kratos metu (t. 1, b. l. 4 – 8, 80), tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, jog įvykio metu V. V. turėjo peilį ir juo sužalojo nukentėjusiuosius. Ši faktinė aplinkybė nustatyta kitų byloje esančių įrodymų visetu. Kad konflikto prie kiosko metu V. V. turėjo peilį patvirtino ne tik nukentėjusysis J. S. , pats nuteistasis V. V. , bet ir liudytojas A. K. , su kuriuo nuteistasis ėjo į prekybos kioską pirkti alaus, ir kuris matė, kaip V. V. , išeidamas iš kompiuterinių žaidimų salono, įsikišo peilį į užpakalinę kelnių kišenę. Liudytoju apklaustas klubo ,,Vikingas“ apsaugos darbuotojas V. G. nurodė, jog įvykio vietoje matė kaip vienas iš jaunuolių vienoje rankoje laikė butelį, kitoje – peilį. Kuris jaunuolis laikė rankoje laikė peilį liudytojas tiksliai nurodyti negalėjo, tačiau matė, kad nuteistasis V. V. panašų į peilį daiktą numetė į pavėsinės pusę. Liudytojas V. G. nematė, kuriuo metu buvo sužaloti nukentėjusieji, tačiau patvirtino, kad nukentėjusiojo V. S. šonas buvo perdurtas po susistumdymo gatvėje. Kad nukentėjusieji J. S. ir V. S. buvo sužaloti peiliu patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. G 1570/07 (03) konstatuota, jog J. S. buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Nurodytas sužalojimas gavosi paveikus žasto sritį aštriu duriančiai – pjaunančio tipo įrankiu (t. 1, b. l. 19). Specialisto išvadoje Nr. G 1594/07 (03) nurodyta, kad V. S. buvo padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė kairės krūtinės pusės žaizda su kairiojo plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, poodine emfizema, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Minimas sužalojimas galėjo gautis sužalojus krūtinės ląstą aštriu duriančiai – pjaunančiu peilio tipo įrankiu (t. 1, b. l. 21 – 22). Byloje neginčytinai nustatyta, jog pirmoje konflikto stadijoje nukentėjusysis J. S. konfliktavo tik su vienu V. V. , kartu su V. V. prie kiosko buvę M. L. , A. K. ir K. G. konflikte nedalyvavo – taip teigia tiek nuteistasis V. V. , tiek nukentėjusysis J. S. , tiek liudytojai M. L. , K. G. . Šio konflikto metu ir buvo peiliu sužalotas J. S. , ši aplinkybė visų įrodymų loginėje grandinėje patvirtina, kad ne kas kitas, o, būtent, nuteistasis V. V. įvykio metu turėjo peilį ir jį panaudojo kūno sužalojimams padaryti, niekas kitas sužaloti peiliu J. S. negalėjo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kas sužalojo nukentėjusįjį V. S. , o pirmosios instancijos teismas padarė tik prielaidą, jog J. S. ir V. S. sužalojo tas pats asmuo. Iš nukentėjusiųjų V. S. ir J. S. , liudytojų V. G. , K. B. parodymų matyti, jog V. S. peiliu buvo sužalotas tuoj po to, kai J. S. sugrįžo į klubą sužalota ranka ir abu nukentėjusieji išėjo į lauką. Nukentėjusiojo J. S. teigimu, jis nematė, kad V. V. įdūrė peiliu V. S. , tačiau matė, kad V. V. prišoko prie V. S. ir po to iš karto pradėjo bėgti. V. S. pasidarė silpna ir nukentėjusysis J. S. pastebėjo, kad V. S. pradurtas šonas. Be šių įrodymų V. V. kaltę dėl V. S. sužalojimo įrodo ir paties V. V. parodymai, duoti įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžioje, nuteistojo parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, kurių teisingumą patvirtina V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Byloje neginčytinai įrodyta, jog niekas kitas, išskyrus V. V. , peilio įvykio metu neturėjo ir jo nenaudojo, V. V. buvo aktyviausias konflikto su nukentėjusiaisiais dalyvis.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde teigia, jog įvykio metu abu nukentėjusieji buvo neblaivūs, tačiau pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų girtumo ir jo įtakos jų parodymų teisingumui netyrė ir nevertino. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis V. S. guldymo į ligoninės stacionarą metu buvo girtas, alkoholio kiekis jo kraujyje 2007 m. liepos 12 d., 3.20 val. buvo 2,06 promilės (t. 2, b. l. 68), alkotesterio duomenimis 2007 m. liepos 12 d., 3.43 val. nukentėjusysis J. S. buvo blaivus (t. 1, b. l. 43). V. V. veikos kvalifikacijai neturi reikšmės ta aplinkybė, ar įvykio metu nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, ar ne . Tiek nukentėjusiojo J. S. blaivumas įvykio metu, tiek nukentėjusiojo V. S. girtumas įrodyti objektyviais įrodymais, kurių tikrumu nėra pagrindo abejoti. J. S. , kurio parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, įvykio metu buvo blaivus, o V. S. , buvęs girtas, niekada ir neparodė, kad jį sužalojo, būtent, V. V. , betarpiškai V. S. parodymais V. V. kaltė nebuvo įrodinėjama.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog, būtent, V. V. neteisėti veiksmai buvo būtinoji padarinių – V. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir J. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo – kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, įrodymais pagrįstas išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. V. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė V. V. bausmę,kuri nėra aiškiai per griežta.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.