- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-8530-287/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00321-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. O. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos B. O., mirusios (duomenys neskelbti), mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbti) mirė jo mama B. O., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbti). Po jos mirties jis liko vienintelis jos turto paveldėtojas, nes tėvas J. A. O. buvo miręs (duomenys neskelbti)., o vienintelis jo brolis R. O. buvo miręs (duomenys neskelbti). Mama B. O. dar iki brolio mirties, (duomenys neskelbti) parašė testamentą, kuriuo visą turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jos mirties dienoje, paliko jam. Po mamos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,5400 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esantis (duomenys neskelbti); 0,3000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esantis (duomenys neskelbti); 0,2499 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti) su gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), kluonu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), pirtimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), kiemo statiniais (tvora, šuliniu, tualetu, stogine), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esantys (duomenys neskelbti). Kadangi mama visą turtą testamentu buvo užrašiusi jam, todėl po jos mirties, manydamas, kad testamentas įsigalioja savaime, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Nusprendęs parduoti vieną iš žemės sklypų, nuvyko pas notarą pasiteirauti, kokių dokumentų reikia pardavimo sandoriui sudaryti ir notarė paaiškino, kad jis nėra priėmęs palikimo pagal testamentą po mamos mirties, nes per tris mėnesius nuo mamos mirties nesikreipė į notarų biurą (CK 5.50 str.) ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Patarė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Įstatymas numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Jis savo šeimos sukūręs neturėjo, visą laiką gyveno pas mamą, po mamos mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojasi mamos paliktais daiktais, mamą palaidojo, prižiūri tėvų kapą, nes kitų artimų žmonių nebeturi, todėl mano, kad yra palikimą priėmęs, faktiškai jį valdydamas. Dėl šių priežasčių, kad įgyvendinti paveldėjimo teisę, yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris leistų gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mamos B. O. po mirties likusį turtą. Rašytinių įrodymų, išskyrus pažymą apie šeimos sudėtį ir pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą neturi, todėl teisme juridinę reikšmę turintį faktą įrodinės liudytojų pagalba.
Pareiškėjas A. O. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jis gyveno kartu su mama ir po mamos mirties liko ten pat gyventi, prižiūrėjo ir prižiūri namus ir visą sodybą, naudojasi visais mamos paliktais daiktais, o žemės sklypus toliau nuomoja žodiniu susitarimu pagal mamos sudarytą žemės nuomos sutartį su Z. J., iš kurio gauna pajamas už nuomojamą žemę (pateikė teismui rašytinę žemės nuomos sutartį).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog gavo duomenis apie B. O. nepriimtą palikimą per nustatytą trijų mėnesių terminą ir kreipėsi į Pakruojo 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kuris dar nėra išduotas. Pareiškėjas A. O., grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, taip pat kad pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Kiekvienu tokiu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, tai yra, ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Šiuo metu pareiškėjas nėra pateikęs tokių įrodymų. Prašo pareiškėjo pareiškimo netenkinti ir pareiškimą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų dėl B. O. palikimo priėmimo, o taip pat nebuvo gavę galimų šio asmens kreditorių reikalavimų, todėl paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėję, todėl palieka teismui savo nuožiūra teisės norminių aktų nustatyta tvarka pareiškimą nagrinėti, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė Laima Lukočienė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, kadangi pareiškėjas nėra skolingas, žemės mokesčiai yra mokami reguliariai po to, kai B. O. 1997 metais žemę išpirko.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta pareiškėją nuo gimimo, nes gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbti) ir gali patvirtinti, kad pareiškėjas visą laiką gyveno (duomenys neskelbti) su savo mama ir po mamos mirties liko ten pat gyventi, valdo visą paliktą turtą. Žino, kad yra žemės, bet negali pasakyti, kas tą žemę dirba.
Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta pareiškėją, nes gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbti) ir gali patvirtinti, kad pareiškėjas visą laiką gyvena (duomenys neskelbti), prižiūri namus, tvarko sodybą. Apie pareiškėjo turimą žemę nežino.
Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. O. yra J.A. O. ir B. O. sūnus.
Iš mirties įrašo ir mirties liudijimo matyti, kad J. A. O. mirė (duomenys neskelbti), o B. O. mirė (duomenys neskelbti)
Iš 2006 m. rugpjūčio 23 d. surašyto testamento matyti, kad B. O. visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų savo mirties dienoje palieka sūnui A. O..
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad B. O. (duomenys neskelbti)., 0,3000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esantis (duomenys neskelbti), 0,2499 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti) su gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), kluonu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), pirtimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), kiemo statiniais (tvora, šuliniu, tualetu, stogine), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esantys (duomenys neskelbti).
Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro nutarimo matyti, kad pareiškėjo A. O. prašymas dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po B. O. mirties atmestas, nes pareiškėjas prašymą pateikė, praleidęs terminą palikimui priimti. Nutarime taip pat nurodyta, kad dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą po B. O. mirties iki (duomenys neskelbti) niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
Iš Lygumų seniūnijos pažymų matyti, kad A. O. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2014-03-18 yra (duomenys neskelbti) ir kad jis šeimos neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo A. O. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas A. O., įrodinėdamas savo mamos B. O. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad dar mamai esant gyvai, gyveno kartu su ja, kad mama testamentu visą savo turtą paliko jam, kad mamai mirus, liko toliau gyventi mamos namuose, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, nuomojo ūkininkui Z. J. mamos vardu registruotus žemės sklypus pagal mamos sudarytą nuomos sutartį, kurią toliau tęsia žodiškai, gauna iš ūkininko nuomos mokestį po 80 eurų, ūkininkas moka žemės mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes manė, kad testamentas jam suteikia teisę visą turtą valdyti. Pareiškėjo A. O. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuoto asmens atstovės Laimos Lukočienės paaiškinimas teismo posėdyje bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. Š. ir S. S. parodymai.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas ir žemės sklypai, faktiškas jų valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo ir žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su namu ir žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas A. O. po mamos B. O. mirties toliau gyveno mamos name, prižiūrėjo namą ir visą sodybą, nuomojo pagal nuomos sutartį žemės sklypus, gavo nuomos mokestį, todėl konstatuotina, jog palikimą pagal testamentą priėmė, faktiškai valdydamas visą mamos likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbti), po savo mamos B. O., mirusios 2014 m. kovo 17 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.