- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- 1-926-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00785-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- N. V.
- Nukentėjusysis
- S. V.
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, 45% nedarbingas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V., 2014 m. gegužės 19 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametę dukterį S. V. gim. 2002m., t.y., smūgiuodamas odiniu diržu ne mažiau kaip keturis kartus S. V. į nugaros-juosmens sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairėje nugaros pusėje ir abiejose juosmens pusėse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis N. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. gegužės 19 d., apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jo mažametė dukra tuo metu mokėsi kartu su žmona matematikos. Dukra neklausė motinos, todėl jis bandė dukrą sutramdyti. Kadangi dukra neklausė jų, jis sudavė dukrai diržu į juosmenį 4 kartus. Po šių smūgių dukra galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai akivaizdžiai matėsi. Jis su dukra iš karto po įvykio kalbėjo, atsiprašė jos, ji jam atleido. Šiuo metu santykiai su dukra geri. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, žada daugiau taip nesielgti.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
2014-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir diržo apžiūra. (b. l. 4-7)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 731/14 (04), kurioje nurodyta, jog S. V. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje nugaros pusėje ir abiejose juosmens pusėse. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus nugarą ir juosmenį. Sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 15)
Nukentėjusiosios S. V. duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymais, kad 2014-05-19 vakare, apie 21.30 val., mama buvo uždavusi padaryti matematikos uždavinius, nes ruošėsi kontroliniam darbui. Atnešė mamai parodyti kaip išsprendė, mama vertė vadovėlio lapus, ir pagalvojo, kad, versdama lapus, mama gali suplėšyti. Pasakė garsiau, kad neplėšytų knygos. Tada tėtis nuėjo į kitą kambarį, atsinešė diržą ir sudavė apie 4 kartus. Prašė tėčio, kad liautųsi mušęs. Prieš eidamas paimti diržą, jis neperspėjo, jokios pastabos jai nepadarė. Tai nebuvo pirmas kartas, kada ją muša diržu, nuo tėčio diržu jai kliūna kas du –trys mėnesius. Mokykloje ant nugaros mėlynes pamatė klasiokė, pasakė savo mamai, o ši papasakojo socialinei pedagogei. Pedagogė iškvietė policiją. Kai tėvas būna piktas, galima tikėtis visko. Po incidento tėtis atsiprašė jos, mama atsiprašė už tai, kad jos neužstojo. Ji tėčiui atleido. (b. l. 25-27)
Liudytojos R. V. parodymais, kad 2014-05-19 apie 21.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis sudavė diržu dukteriai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), per nugarą, 4-5 kartus. Dukra pakeltu tonu kalbėjo su ja, todėl vyras atsinešė diržą ir sudavė dukteriai. Po sudavimo diržu, ji pasakė dukrai, kad, jeigu nepatinka gyventi namuose, gali bet kada išeiti ir durys jai atviros. Dukra atsakė, kad išeiti nenori, susidėjo daiktus ir nuėjo miegoti. Vyras yra ir anksčiau diržu sudavęs dukteriai, viso yra smurtavęs diržu gal 5 kartus. Konfliktai ir auklėjimas diržu būna todėl, kad dukra atsikalbinėja, neklauso. Papildomos apklausos metu R. V. parodė, kad su dukterimi jie labai daug kalbasi, vyras kalbėjosi su ja ir mano situacija kažkiek pagerėjo. Šeimoje yra sunkus periodas, sunki finansinė padėtis, nes vyras negali dirbti dėl prastos sveikatos, yra patyręs sunkią nugaros traumą ir negali dirbti jau nemažai metų. Tai labai atsiliepia jo elgesiui, nes jis savęs nerealizuoja, yra priverstas būti namuose, neturi jokio užsiėmimo, darbo. Patvirtina, kad su diržu S. yra gavusi ir anksčiau, nuo tėčio. Prieš tai būdavo kalbama su vaiku, aiškinama, tačiau dukra arba negirdėdavo, arba nesiklausdavo, mokymosi rezultatai, kai kurių dalykų prasti. Kildavo konfliktas tai dėl mokslų, tai dėl elgesio. Ir tėvas nesusivaldęs yra keletą kartą jai sudavęs. Matydama, kad vyras imasi auklėti ją diržu, pati dažniausiai nieko nedarydavo, nes nenorėdavo kištis. Kartais nenorėdama matyti, išeidavo iš kambario. Pastarasis kartas, kai vyras smurtavo prieš dukterį, buvo gegužės 19 vakaras. Dukrai aiškino matematiką, ir ji nesuprato. Tada iš inercijos vertė knygos lapus ir dukra pakeltu tonu pasakė, kad nesuplėšytų jos vadovėlio. Tuomet vyras nuėjo į kitą kambarį ir atsinešė odinį diržą. Dukra suprato, kas bus ir prašė verkdama nemušti. Bet tėvas vis tiek jai sudavė diržu per nugarą, apie 4-5 kartus. Ji stovėjo, paskui nuo smūgių susigūžė ir atsisėdo ant žemės, prie fotelio. Verkė ir mano, kad smūgiai buvo stiprūs, iš jėgos. Pati buvo įpykusi, bet kartu ir širdį skaudėjo, kad taip viskas įvyko ir nesusivaldžiusi pasakė, kad jeigu jai nepatinka jų namuose, jai visada durys atviros ir ji gali bet kada išeiti. Šito savo pasakymo labai gailisi ir pergyvena, blogai pasakė ir daugiau tai nepakartos. Dukra atsakė, kad išeiti nenori. Susidėjo vadovėlius į kuprinę ir nuėjo miegoti. Ir be matymo suprato, kad vaikui liks ant nugaros mėlynės, žymės. Greičiausiai trečiadienį, kai ji vilkosi rūbus, pamatė, kad ant nugaros mėlynės. Kaip spėja, galimai per kūno kultūrą, dukters nugarą pamatė kažkuri klasiokė ir pranešė mokyklos socialinei darbuotojai. Taip viskas ir paaiškėjo. Apie ankstesnius atvejus, kai vyras smurtaudavo prieš dukrą, niekam nėra pranešusi ir dėl to niekur nesikreipė. Tai nebūdavo labai dažni atvejai. Šiuo metu Si lyg ir viskas gerai, pas juos lankėsi iš vaiko teisių skyriaus, nutarė kreiptis visi į psichologą. Mano, kad tiek dukrai, tiek jiems reikia pagalbos. Tėvo elgesio nepateisina, supranta, kad jis pasielgė netinkamai ir nuo šiol pati užtikrins visus vaiko teisėtus interesus ir smurto prieš vaiką nebus. Penktadienį su dukra buvo pas teismo med. ekspertus. Į jokius kitus gydytojus nesikreipė, fizinė dukters sveikata šiuo metu gera. Ieškinio nereiškia. Sutinka atstovauti nepilnametę dukterį pagal įstatymą. (b.l.16-17, 18-19) Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad su dukra susitaikė. Žada visi trys lankytis pas psichologą. Dukros netinkamas elgesys turėjo įtakos, nes ji pati buvo tada susinervinusi. Prašo bylą nutraukti ir vyrą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Liudytojos R. K. parodymais, kad yra Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos socialinė pedagogė. S. V. pažįsta 5 metus, nes ji atėjo į mokyklą nuo pirmos klasės. Mokykloje lankosi tik mama, tėvo nėra mačiusi, bet pasak S., tėvas labai domisi jos mokslais, lankomumu, tvarka kambaryje. Kad vaikas tėvo atžvilgiu kalbėtų neigiamai, niekada nėra girdėjusi. Kiek yra bendravę, ji visada užtardavo tėtį, jai būdavo jo gaila, nes jis, susilaužęs nugarą, negali dirbti ir būna dėl to piktas. Mokykloje S. visada atrodo tvarkingai, prižiūrėta, turi visas reikiamas priemones, jai kas mėnesį tėvai nuperka pietus. Vaikas atrodė visada tylus, ramus, nekalbi. Mergaitės piktos, bendraujančios pakeltu tonu mokykloje, nėra mačiusi. Mergaitė gabi, mokosi gerai, patinka dainavimas. Kad vaikas galimai patiria smurtą šeimoje, turėjo signalą, gal 2014 m. kovo mėnesį. Iš kitos klasės mergaitės, bendraujant su ja, buvo pasakymas, kad "vat S. tai tėvas muša". Tuomet klausė S., ar tikrai taip yra, ji nei paneigė, nei patvirtino, atsakė, kad kartais, bet daugiau neatviravo. Prašė jos pasakyti, jeigu tėvas ją muš, kad praneštų apie tai. Kalbėjo su S auklėtoja O. Š., kad abi pastebės S., jos elgesį. Apie pastarąjį atveją, sužinojo iš S klasės draugės, kurios dabar vardo nepamena. S. pasisakė tai mergaitei, kad tėvas ją mušė ir ta mergaitė nuėjo pas S. auklėtoją ir pranešė. Tada auklėtoja ir S. atėjo pas ją. S. auklėtoja pasakė, kad mergaitę sumušė tėtis. Tuomet klausė pačios S, už ką tėtis mušė, kaip. S pasakė, kad nesuprato matematikos užduoties, tėtis buvo kitame kambaryje. Jos abi su mama aiškinosi, tėtis išgirdęs pakeltus jų balsus, atėjo pas jas su diržu ir jai sudavė per nugarą 7 kartus. Ji sakėsi, kad skaičiavo smūgius ir jų buvo 7. Ji sakėsi, kad gulėjo ant žemės ir verkė. Paskui jai buvo liepta eiti į kambarį ir mokytis. Anot jos, ji mokėsi iki 22.00 val., tada atėjo tėvų atsiklausti ar ji gali eiti miegoti, ir jai buvo leista eiti miegoti. Ji pasakė, kad jai reikia atsiklausti, ar gali eiti miegoti ir tik su leidimu gali miegoti. Ji parodė nugarą, matė nugaros-juosmens srityje raudoną dėmę, didelę. Ji verkė ir prašė niekam nieko nesakyti, nei mamai, nei tėčiui, bijojo, kad tėtis supyks, nežinojo kaip jis reaguos. Jai sakė, kad tėtis jos negali mušti, klausė, ar ji norinti, kad tėvas ją muštų. Ji sakė, kad nenori, jog muštų, geriau, kad šauktų, draustų. Po įkalbėjimo, ji leido pasakyti mamai. Auklėtoja paskambino S mamai ir kvietė ateiti į mokyklą. Kitą dieną mama paskambino auklėtojai ir pranešė, kad neatvyks. Suprato, kad S jai pasakė, dėl ko ji kviečiama į mokyklą. Pasikvietus S, ji jau nebenorėjo bendrauti, suprato, kad tėvai uždraudė pasakotis ir kalbėti, ji tapo baugšti, susigūžusi. Apie tokį atveją pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai, kur juos nukreipė tiesiai į policiją, tuomet pranešė policijai. Apie šį atvejį kalbėjo su direktoriumi ir pavaduotoja, visi nutarė pranešti policijai. Šiuo metu, S atrodo linksmesnė, šypsosi, pasakojo, kad tėtis dabar su ja geras, kad žaidžia, piešia. (b. l. 28-29)
Bylos aplinkybės, t.y. ir paties kaltinamojo N. V., nukentėjusiosios S. V., liudytojų R. V., R. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada liudija, kad kaltinamasis N. V. smūgiuodamas odiniu diržu ne mažiau kaip keturis kartus mažametei S. V. į nugaros - juosmens sritį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo N. V. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo mažametei S. V. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis N. V. susitaikė su nukentėjusiąja S. V., bei S. V. įstatymine atstove R. V..
Prokurorė neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.
Kaltinamasis N. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, jis padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis N. V. neteistas (b.l. 49), VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (b.l. 52), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (b. l. 53), nedirba (b.l. 54), registruotas darbo biržoje (b.l. 55), administracine tvarka buvo baustas, tačiau baustumai išnykę (b. l. 57-58), VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (b.l. 59), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji nereiškia, kaltinamasis pasižadėjo ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedaryti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į kaltinamojo N. V. sveikatos būklę, nedarbingumą, baudžiamojo poveikio priemonės neskiriamos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo atžvilgiu nėra.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu
nusprendžia:
N. V. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja S. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Įspėti N. V., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.