Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2020 m. vasario 15 d., apie 02.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, smogė kelis kartus kumščiu M. M. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos daugybinius lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą.

Šiais veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. M. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. vasario 15 d. išėjo į lauką parūkyti. Susitiko draugą G. S.. Išgirdo, kad pas M. M. vyksta išgertuvės, prisijungė prie jų. Pas nukentėjusįjį gėrė alų. M. M. sėdėjo šalia jo ir pradėjo negražiai kalbėti apie jo žmoną. Dėl šito prasidėjo konfliktas. Smogė jam du kartus į veidą. M. M. tėvas iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino visiems blaivumą. Visi išsiskirstė. Nukentėjusiajam sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį. Tai buvo nestiprūs smūgiai. Nukentėjusiajam prakirto antakį ir jam iš nosies kraujas bėgo. Neneigia savo kaltės, gailisi dėl padaryto. Buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį atsiprašyti, tačiau jis neatidarė durų. Todėl jo atsiprašyti nepavyko. Dėl visko kaltas alkoholis, būnant blaiviam, konfliktas neįvyktų. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Iš 2020 m. vasario 16 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 m. vasario 15 d., apie 02.08 val., (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. M. kilus žodiniam konfliktui du kartus iš kumščio trenkė į veidą, taip jam prakirto dešinės pusės antakį, po akimi padarydamas kraujosruvą (b. l. 1-4).

Iš 2020 m. vasario 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020 m. vasario 15 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad virtuvėje ant grindų matomi pėdsakai, panašūs į kraują (b. l. 8-12).

Iš 2020 m. vasario 16 d. nukentėjusiojo M. M. apklausos protokolo nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d., nuo 17 val., pas motinos sugyventinį V. I. (duomenys neskelbtini), su V. I. gėrė alkoholį. Po 24 val. atėjo G. S. ir T. M., kuris, priėjęs prie jo, stipriai smogė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veidą ir jį sužalojo. Po suduotų smūgių jam pradėjo kraujuoti iš nosies ir prakirsto antakio, skaudėjo nosį ir dantis. Jam buvo padaryta žala, tačiau ieškinį jis pareikš teisme (b. l. 14-19).

Iš 2020 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda dešiniame antakyje, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos daugybiniai lūžiai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28).

Iš 2020 m. kovo 2 d. liudytojo V. I. apklausos protokolo nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. vakare, jam su M. M. geriant alų sugyventinės A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atėjo G. S. ir T. M., kuris, išgėręs puodelį alaus, puolė prie sėdinčio M. M. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į veidą. Jis išsigando, išėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Kad prieš tai tarp M. M. ir T. M. būtų buvęs žodinis konfliktas, jis negirdėjo. M. M. stipriai kraujavo iš sužaloto antakio (b. l. 33-34).

Iš 2020 m. kovo 3 d. liudytojo G. S. apklausos protokolo nustatyta, kad 2020 m. vasario 15 d., apie 1 val., būdamas neblaivus, jis su T. M. nuėjo pas M. M. į svečius, t. y. į butą esantį (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje M. M. su V. I. gėrė alų, pasiūlė išgerti ir jiems. Atsisėdęs , T. M. išgėrė puodelį alaus. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo. Vienu metu, tarp M. M. ir T. M. kilo žodinis konfliktas. T. M., priėjęs prie sėdinčio M. M., smogė jam kumščiu du kartu į veidą ir jį sužalojo, iš prakirsto antakio kraujavo (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad T. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2020 m. vasario 15 d., apie 02.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, smogė kelis kartus kumščiu M. M. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos daugybinius lūžius, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Sankcija už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis praeityje neteistas (b. l. 48-52), baustas administracine tvarka (b. l. 61-62). Duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą ir įskaitas, nėra.

T. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nes asmuo yra teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis). Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė T. M. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymą prokurorė siūlė įpareigoti kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinant kaltinamojo T. M. asmenybę bei padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, padarytą žalą asmens sveikatai bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. M. paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, T. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 46-47).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti T. M. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.