- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-340-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00227-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas D. B. buvo surašytas dėl to, kad jis 2016-02-10, 06.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 prom. girtumas), vairavo savo automobilį Volkswagen Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskyrė 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Institucijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir, vadovaujantis ATPK 126 str. 1 d., priimti naują nutarimą, skiriant baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos ribose.
Skunde nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam D. B. skirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir iki trijų mėnesių sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą, byloje nėra. Skundo autoriaus teigimu, D. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nuobaudos sumažinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Taip pat nurodoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismas kaip ypatingai švelninančia aplinkybe nurodė tai, kad D. B. nėra baustas administracine tvarka, tačiau, iš tikrųjų, jis 6 kartus yra baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos šiuo metu negaliojančios. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, o tokių duomenų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens byloje nėra.
Atsiliepimas
D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nuobauda jam buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. D. B. yra susituokęs, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, yra pagrindinis šeimos maitintojas, kadangi sutuoktinė prižiūri neįgalų tėvą. Į darbo vietą iš Alytaus rajono į Kauną D. B. kasdien vyksta nuosavu automobiliu, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam laikui, jam reikštų pragyvenimo šaltinio netekimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimo stažas yra 22 metai, už pažeidimą paskirtą baudą jis yra sumokėjęs, praeityje yra baustas už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtas baudas, taip pat yra sumokėjęs. Taipogi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra mažiau pavojingas už kitus tos pačios rūšies pažeidimus, kadangi nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų sveikatai ir turtui.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y., Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjui trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju D. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,51 promilės (± 0,017 promilės, po paklaidos 0,49 promilės).
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apylinkės teismas D. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas, specialios teisės atėmimo terminą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą D. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. B. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi du mažamečius vaikus, žmona nedirba, automobilis reikalingas nuvažiuoti į darbą. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjui D. B. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas, papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, atimdamas teisę vairuoti trims mėnesiams.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas D. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes (pažeidimas fiksuotas 2016-02-10 apie 06.40 val., girtumas nežymiai viršija minimalią ribą), rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus teismas nustatė.
Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad D. B. padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,51 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,49 promilės), jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. D. B. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei savo paaiškinime policijai nurodė, kad vairavo automobilį iš vakaro išgėręs alaus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, D. B.. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nepriėmė sprendimo neskirti pažeidėjui ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik skyrė trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, padarydamas pagrįstą išvadą, kad tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir nebus per švelni.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad D. B. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.