Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-337/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnį, BK 264 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2013 metų rugpjūčio 23 d., turėdamas tikslą platinti, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), kurias Utenoje, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. P. gim.1998-05-25 yra nepilnametė, neatlygintinai jai pasiūlė ir padavė vartoti, t. y. rūkyti, nuslėpdamas nuo A. P., kad jai duoda rūkyti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis), tokiu būdu platino narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis) nepilnametei ir lenkė nepilnametę A. P. ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis).

Be to, R. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnį, BK 264 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2013 metais, laikotarpyje nuo rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 10 d., turėdamas tikslą platinti iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), kurias Utenoje, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. P. gim.1998-05-25, yra nepilnametė jai pasiūlė ir padavė vartoti, t. y. rūkyti, tokiu būdu platino narkotines medžiagas –kanapes (jų dalis) nepilnametei ir duodamas jai vartoti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis) ne gydymo tikslais pratino ją vartoti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis).

Be to, R. P. BK 233 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2013 metais, laikotarpyje nuo rugsėjo 14 d. iki rugsėjo 23 d. keletą kartų skambindamas nukentėjusiajai A. P. į Vilniaus Respublikinę psichiatrijos ligoninę bei 2013 metų spalio 19 d., susitikęs nukentėjusiąją Utenos AVPK, grasino jos atžvilgiu pavartoti fizinį smurtą, padegti namus, reikalavo, kad ji atsiimtų iš policijos savo pareiškimą, kad neduotų teisingų parodymų apie narkotinių medžiagų – kanapių įsigijimą ir vartojimą, taip siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. P. 2013 m. lapkričio 7 d. buvo laikinai sulaikytas. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo R. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad (įtariamasis) kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Atsakant į R. P. skundo argumentus dėl jam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame pakanka faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai kaltinti R. P. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra: nukentėjusiosios (A. P.) bei liudytojų (J. K., I. L.) parodymai, akistatos, administracinio teisės pažeidimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, specialisto išvada bei kiti kaltinamajame akte esantys duomenys.

Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: (įtariamojo) kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos faktinės aplinkybės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. P. kaltinamas padaręs sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas įvertino ir tai, kad nors kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, teistas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios laisvės atėmimo bausmės R. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia suimtojo skundo teiginiai, kad jis neketina bėgti ar slėptis nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje (įtariamasis) kaltinamasis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus (įtariamuosius) kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai įvertino tai, kad viena iš R. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų – poveikio nukentėjusiajai darymas. Šiuo metu baudžiamojoje byloje dar neatliktas įrodymų tyrimas, siekiant nustatyti tiesą byloje. Šių aplinkybių pakanka pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo (įtariamas) kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. P. šiuo metu inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Suimtasis kaltinamas visuomenei itin pavojingų nusikalstamų veikų padarymu – neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be to, platinant jas nepilnamečiui asmeniui, ir lenkimu jas vartoti. Bylos duomenimis R. P. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Ši aplinkybė bei jam inkriminuojamų nusikalstamų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad lėšas pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Be to, skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad R. P. anksčiau teistas (12 kartų), baustas administracine tvarka (17 kartų). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir tuo pačiu – didesnį jo pavojingumą. Todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suimtasis skunde nurodo, kas suėmime pablogėjo jo sveikatos būklė, tačiau jokių dokumentų, įrodančių, kad dėl sveikatos būklės jam toliau negali būti taikoma ši kardomoji priemonė, R. P. skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė.

Kaltinamajam R. P. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms, nepažeidžia nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Nors skunde R. P. nurodo, kad yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau ikiteisminis tyrimas užbaigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazės Liteko matyti, kad 2014 m. balandžio 30 d. baudžiamoji byla gauta teisme. Artimiausias teisiamasis posėdis numatytas 2014 m. rugpjūčio 29 d. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.

Pratęsdamas R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.