Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, atstovei A. L. – P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. K., išvadą teikiančiai institucijai VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui, dėl R. K. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskrytimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 str. 1 d. numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

8. Iš teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėja yra suinteresuoto asmens R. K. motina. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl R. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, prašant skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Pareiškimą pagrindė rašytiniais įrodymais: (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, pasirengdamas nagrinėti bylą, tenkino pareiškėjos prašymą ir paskyrė R. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2021 m. rugsėjo 23 d. - spalio 21 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2021 išvadose nurodyta, jog R. K. konstatuojamas (duomenys neskelbtini).

10. Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu gauti prieštaringi proceso dalyvių paaiškinimai, taip pat nėra pakankamai detalus ir atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Jame išdėstyme psichologiniam įvertinime nurodyta, kad R. K. disponuoja tik pačiomis elementariausiomis žiniomis kasdienėje aplinkoje, tačiau visiškai nesugeba analizuoti, palyginti, daryti išvadas, numatyti pasekmes, planuoti ir tikslingai veikti, jo komunikavimas su aplinkiniais labai primityvus ir siauras, jokių nuoseklių veiksmų savarankiškai atlikti negalėtų; be to nurodyta, kad tiriamajam 2021 m. balandžio 27- gegužės 27 dienomis atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė baudžiamojoje byloje, kurioje R. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini); konstatuota, kad R. K. elgesys yra neprognozuojamas, todėl jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas gydymas.

9. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

10. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

11. Pagal EŽTT jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės.

12. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo iš dalies gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti.

13. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių teiktus paaiškinimus, teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, institucijos pateiktą rašytinę ir žodinę išvadas, byloje surinktus medicininius duomenis bei aplinkybes, kurios nustatytos R. K. baudžiamojoje byloje dėl asmens elgesio pripažinimo socialiai pavojingu ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, daro išvadą, kad tikslinga pareiškime išvardintas turtinių santykių sritis aptarti detaliau, teismo iniciatyva praplėsti, pripažįstant R. K. neveiksniu dar ir dalyvavimo ūkinėje – komercinėje veikloje, taip pat vertinti ir kitas aktualias jauno amžiaus žmogui asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose asmuo negeba priimti savarankiškų sprendimų. Nors ekspertizės išvadose nedetalizuojamos, kaip aukščiau išvardintos R. K. įgimto lėtinio psichinės sveikatos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) neigiamos elgesio pasekmės koreliuoja su asmens gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurti šeimą, susilaukti vaikų, būti globėju ir pan., tačiau nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiose santykių srityse R. K. yra veiksnus.

14. Teismo nuomone, jei asmuo negali priimti kasdienių sprendimų tokiose turtinių santykių srityse kaip kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymas, tai asmuo, negali ir dalyvauti ūkinėje - komercinėje veikloje, būti juridinių asmenų steigėju, dalyviu. Tačiau nėra pagrindo visiškai apriboti R. K. veiksnumą asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, kadangi byloje nustatyta, kad šis asmuo su artimo žmogaus pagalba geba nueiti į parduotuvę, pats išsirinkti mažos vertės maisto produktų ir už juos susimokėti. Atitinkamai teismas vertina, kad R. K. šioje turtinių santykių srityje pripažintinas ribotai veiksniu.

15. Teismas, iš dalies sutikdamas su pareiškėjos reikalavimais pripažinti R. K. neveiksniu sveikatos priežiūros, asmens dokumentų gavimo, keitimo srityse, mano, jog yra aktualios šiam asmeniui ir kitos asmeninių neturtinių santykių sritys. Šeimos santykiai ( santuokos sudarymas, vaikų auginimas), asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus – tiesiogiai susiję su kitais asmenimis, su asmens gebėjimu rūpintis kitais ir priimti sprendimus kitų asmenų naudai, o to atlikti R. K. pagal savo įgimto psichinės sveikatos sutrikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu visiškai negeba, kaip nurodyta teismo ekspertizėje, jo komunikavimas su aplinkiniais labai primityvus ir siauras, dėl itin sutrikusios impulsų kontrolės elgesys yra neprognozuojamas. Todėl įvertinus proceso dalyvių teiktus paaiškinimus, išreikštas nuomones, atliktos ekspertizės išvadas, darytina išvada, jog R. K. ir šiose srityse pripažintinas neveiksniu.

16. Taip pat teismo nuomone, tikslinga praplėsti sritis, kuriose R. K. pripažintinas ribotai veiksniu, galėtų priimti su kito asmens pagalba sprendimus kasdienėje veikloje, t.y. be savitvarkos įgūdžių srityje, taip pat pripažintinas ribotai veiksniu ir darbo teisinių santykių srityje. R. K. yra palyginti jauno amžiaus, siekia įgyti gebėjimų dirbti nekvalifikuotus darbus, jam nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini), todėl teismas mano, kad su globėjos (rūpintojos) pagalba ateityje toks asmuo galėtų ribotai dirbti.

17. Byloje pareiškėja išreiškė poziciją, kad siekia tapti R. K. globėja. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie pareiškėjos, pretenduojančio būti neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens, globėja (rūpintoja), dabartinę sveikatos būklę, teistumą, baustumą administracine tvarka, teismas negali vienu sprendimu išspręsti ir kitų su pareiškimu teiktų reikalavimų. Dėl to teismas priima atskirą nutartį, kuria pradėdamas globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) skyrimo R. K. procesas (CPK 468 str. 4 d., 505 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 473 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. K. pareiškimą tenkinti iš dalies.

P. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

paveldėjimo teisiniai santykiai;

dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje.

P. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šioje turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais.

P. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

sveikatos priežiūros srityje;

asmens dokumentų gavimo, keitimo srityje;

šeimos teisinių santykių srityje;

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį srityje.

P. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šioje asmeninių neturtinių santykių srityse:

savitvarkos įgūdžių srityje;

darbo teisinių santykių srityje.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Priimti nutartį ir pradėti globos ( rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo R. K. procesą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.