Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2012 m. vasario 28 d. apie 22.15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, be jokios priežasties rankomis smaugė vonioje besimaudančią žmoną L. J., nardino jos galvą į vandenį, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. vasario 28 d. apie 22 val., namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, buitinio konflikto metu smaugė vonioje besimaudančią žmoną L. J. bei nardino jos galvą į vandenį. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusios. Nurodė, jog jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo girtumas, kadangi jis tą vakarą buvo girtas, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo N. J. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2012-02-28 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei pridėtomis fotolentelėmis, kur nurodyta, jog 2012-02-28 22.15 val. į namus, (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus L. J. vyras N. J., kilus žodiniam konfliktui smaugė vonioje besimaudančią L. J. bei nardino jos galvą po vandeniu. Įvykį matė nepilnametė dukra N. J. (b.l. 7-12);liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2012-02-28 apie 17.30 val. ji grįžo iš darbo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo tik mažametė dukra N. J., o kur tuo metu buvo vyras N. J., pasakyti negali, kadangi jis nuo 2011 metų gruodžio vidurio beveik kasdien girtauja, dėl ko su juo mažai bendrauja. Apie 21.50 val. ji nuėjo į vonią maudytis, kur gulėdama vonioje girdėjo, kad apie 22.00 val. į namus grįžo N. J., kuris tuoj pat įėjo į vonią (tuo metu pamatė, jog jis yra visiškai girtas) bei pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, už tai, kad, esą, ji visą dieną nebuvo darbe, nes jis, keletą kartų pravažiavęs pro jos darbovietę, nematė ten pastatyto jos automobilio, po to keikė už tai, kad, esą, ji užblokavo jo mobilųjį telefoną, nors iš tikrųjų jis savo mobilųjį telefoną 2012 metų vasario viduryje pametė, o ji, kad telefoną radęs asmuo nepasinaudotų abonentine SIM kortele, ją tik užblokavo. Ji geruoju prašė N. J. eiti lauk iš vonios, tačiau šis tik dar labiau supyko bei, spausdamas krūtinę ties kaklu, du kartus panardino į vandenį, o kai į vandenį nardino trečiąjį kartą, į vonią įbėgusi dukra verkdama bei šaukdama prašė tėvą ramintis bei stumdama jį prašė eiti lauk iš vonios. Atsakydamas į tai, N. J. iškeikė ir dukrą, grasindamas, kad atims iš jos bei nuveš gyventi pas senelę, tačiau netrukus išėjo iš vonios, bet durų neuždarė, likdamas stovėti ties durimis. Tada ji išlipo iš vonios, o kai ėjo per slenkstį N. J. ją abiem rankomis suėmė už kaklo bei pradėjo smaugti. Tai pamačiusi, dukra N. J. apsikabino N. J. už kojos bei verkdama ir klykdama prašė tėvą ramintis. Tada N. J. nustojo ją smaugti, po ko ji nubėgo į savo kambarį, ir mobiliuoju telefonu paskambino į Mažeikių rajono policijos komisariatą bei pranešė apie smurtaujantį sutuoktinį. Kol atvyko policijos pareigūnai, N. J. ir toliau dukros akivaizdoje ją keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, o atvykę policininkai vyrą išsivežė į policijos komisariatą (b.l. 13);alkoholio matuoklio parodymais, kur nurodyta, kad 2012-02-28 22.42 val. N. J. nustatytas 2,52 promilių girtumas (b.l. 34);2012-03-19 susitaikymo protokolu, kuriame nuodyta, kad kaltinamasis N. J. ir nukentėjusioji L. J. susitaiko. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios. Nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su juo susitaikė bei jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelėmis, nukentėjusiosios parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis būdamas girtas, asmeninio konflikto su nukentėjusiąją L. J. metu, tuo metu nukentėjusiajai esant vonioje, ją smaugė suėmęs rankomis už kaklo, nardino nukentėjusios galvą po vandeniu, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dispozicijoje ir to norėjus.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad N. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai girtas, ir būdamas blaivas jis taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamasis N. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri civilinio ieškinio nereiškė, yra dirbantis (b.l. 31), administracine tvarka baustas (b.l. 21-23), anksčiau teismo neteistas (b.l. 16), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 38 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidus kaltinamąjį N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalimi skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 71 straipsnis) bei, siekiant apsaugoti sutuoktinę L. J. ir mažametį vaiką nuo neigiamo poveikio, kadangi kaltinamasis būdamas neblaivus būna agresyvus, uždrausti 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (LR BK 72¹ str.), uždraudžiant iki termino pabaigos kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. J., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Laikytina, jog šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turės teigiamos įtakos kaltinamajam jo padarytos veikos įvertinimui bei pataisys jį.

Išaiškintina N. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat išaiškintina N. J., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 74 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini galioti ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-01 nutartimi paskirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie smurtą patyrusios L. J. ir N. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su jomis (b.l. 44-45).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ str., 254 str. 5 d., 297 str., 301-308 str., baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str., 71 str., 72¹ str., teismas,

nusprendžia:

N. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, baudžiamąją bylą nutraukti ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiosios L. J., gim. 1978 m., įpareigojant kaltininką gyventi skyrium iki nustatyto termino pabaigos, taip pat uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, bei įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam N. J. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti 2012-03-01 nutartimi paskirtus įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie smurtą patyrusios L. J. ir N. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su jomis.

Išaiškinti N. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. J., jog bet kokia teismo paskirta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti N. J., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė