Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, LR pilietis, 9 klasiu išsilavinimo, nevedes, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas:

1. 2000-11-03 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 1 d., 278 str. 1 d., 42 str.;

2. 2001-04-30 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d.;

3. 2001-06-21 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 291 str. 2 d., 42 str.;

4. 2003-07-29 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.;

5. 2005-06-01 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.;

6. 2009-10-23 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisves apribojimu 2 metams su 300 Lt konfiskavimu,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.

Aprašomoji dalis

nustate:

K. T. P. 2010 m. gegužes men. 10 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.20 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su savo tevu A. P. metu, sudave pastarajam ne mažiau 10 smugiu i veida, tuo padarydamas A. P. veide ištisine, susiliejusia kraujosruva; poodine kraujosruva dešinio kaktikaulio gumburo projekcijoje; muštine žaizda dešinio antakio projekcijos išoriniame krašte; nubrozdinima dešiniame skruoste, perejusi i smilkini ir i žanda; nubrozdinima pasmakreje; nosies kaulu lužius; kraujosruva dešines spenines ataugos projekcijoje; po to tušciaviduriu stiklainiu sudave ne mažiau vieno smugio A. P. i lupu sriti, tuo padarydamas pjautine paviršine žaizda panoseje-viršutineje lupoje, pjautines-muštines žaizdas viršutines lupos raudonyje ir gleivineje, kraujosruva apatines lupos gleivineje, paviršini ipjovima apatines lupos raudonyje kaireje, keleta paviršiniu ipjovimu apatines lupos-smakro odoje, pilna apatinio žandikaulio triju dantu išnarinima, taip pat tušciaviduriu stiklainiu sudave ne mažiau vieno smugio A. P. i dešines ausies sriti, tuo padarydamas paviršini odos ipjovima dešinio skruostinio lanko projekcijoje, ties ausies tvirtinimo vietos, du paviršinius odos ipjovimus aukšciau ir priekiau šios žaizdos, pjautine-muštine žaizda dešines ausies kaušelio viršutineje-užpakalineje dalyje, paviršine muštine žaizdele galvos odoje ties kaušelio viršutiniu-užpakaliniu kraštu, pjautine-pleštine žaizda momens dešineje, po to suspaudes A. P. kakla ranku pirštais iš priekio, nukentejusiji smauge, tuo padarydamas kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje daugybinius nubrozdinimus ir intraodines bei minkštuju audiniu kraujosruvas su paliežuvinio kaulo abieju ragu ir skydines kremzles plokšteliu lužiais, po to tesdamas savo nusikalstamus veiksmus spaude tevui krutine, sudave gulinciam tevui ne mažiau 7 tiesioginiu smugiu i krutine, tuo padarydamas krutines priekiniame paviršiuje viršutineje dalyje tris kraujosruvas; krutines lastos kairiame šoniniame paviršiuje ir juosmens kairiame šoniniame paviršiuje keturias kraujosruvos su abipusiais viengubais ir dvigubais šonkauliu lužiais bei kepenu plyšimu; po to sudave ne mažiau kaip 1 smugi ranka A. P. i kairi peti, padarydamas kraujosruvas kairio peties priekiniame paviršiuje, ne mažiau kaip 1 smugi koja i sedmenis, padarydamas kraujosruva kairio sedmens apatiniame-išoriniame kvadrante, ne mažiau kaip 5 smugius rankomis i dešine ranka, padarydamas kraujosruva dešinio žasto vidurinio trecdalio užpakaliniame paviršiuje ir keturias kraujosruvas dešinio žasto apatinio trecdalio užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, viso sudave savo tevui ne mažiau 24-26 tiesioginiu smugiu Visu sužalojimu visuma sukele A. P. koma, traumini šoka, oro sankaupa poodyje krutines dešineje, kraujo išsiliejima i dešine krutinpleves ir pilvo ertme, ko pasakoje A. P. 2010-05-11, apie 00:05 val., Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, esancioje(duomenys neskelbtini), Vilnius, mire. Tokiu budu T. P. nužude savo teva A. P. ir padare nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino ir parode, kad su tevu, kai pastarasis budavo blaivus, sutardavo normaliai, taciau kai tik tevas budavo išgeres, tarp ju kildavo židiniai konfliktai, nes pastarasis pastoviai žodžiais kabinedavosi ir priekaištaudavo. 2010-05-10 apie 20.00 val., jis grižo namo. Mineta diena jis buvo neblaivus ir namuose toliau gurkšnojo alu. Apie 21.00 val. namo grižo neblaivus tevas. Maždaug po pusvalandžio jis išgirdo, kad tevas, budamas savo kambaryje, pradejo jam priekaištauti, kad kažkur dingo cukrus. Tevas, užejes i virtuve, dar pabumbejo ir vel išejo i savo kambari. Noredamas pasižiureti kas dingo, jis nuejo pas teva i kambari, kur tevas sugriebe pagali ir užsimojes norejo suduoti jam smugi i galva. Jis dešine ranka blokavo tevo smugi. Tada jis teva sugriebe už rubu ir jie abu susimuše: sudavinedami smugius kumšciais i veida, taip pat nugriuve ant grindu abu ritinejosi. Tevui jis sudave gal 10 smugiu veida, tevas jam sudave taip pat apie 10 smugiu i veida, pakauši ir ausi. Tevui nustojus sudavineti smugius ir muštis, jis taip pat nurimo ir paprasciausia atsistojes išejo iš kambario. Praejus maždaug 5 minutems, jam bunant virtuveje, vel užejo tevas su peiliu rankose. Jis greitai pašoko iš lovos ir jam jau stovint, tevas peiliu pabande smogti kažkur i krutines sriti, taciau jis dešine ranka suciupo peili už ašmenu ir vel susigrume su tevu. Jie abu nugriuvo ant grindu ir mušesi, tevas norejo dar karta smogti peiliu ir pataike peiliu jam i kaire ranka bei nestipriai ipjove. Po šio smugio jis savo svoriu tevo ranka prispaude prie žemes ir ateme peili bet kur dingo peilis jis nepamena. Jie toliau abu mušesi. Muštyniu metu jis visada buvo viršuje ir laike teva prispaudes prie grindu bei sudave keleta smugiu kumšciu i galva. Tevas taip pat sudave kelis smugius jam i galva. Po muštyniu tevas atsistojo ir išejo iš virtuves. Maždaug po 5 minuciu tevas vel atejo i virtuve. Jie vel sudave vienas kitam smugius kumšciais, nugriuve ant žemes toliau mušesi. Muštyniu metu jis buvo viršuje ir kontroliavo padeti. Sudaves tevui kelis smugius, jis atsistojo. Budamas labai ipykes ir susinervines, ir dar del skausmo rankoje, jis pradejo lieti savo emocijas viska virtuveje metydamas. Dvi virtuves spinteles jis nulupo nuo sienos ir numete ant žemes. Veliau iš virtuves viena spintele išneše i koridoriu, tam, kad ši netrukdytu praeiti, o pats atsigule i lova ir užmigo. Neneigia, kad visumoje galejo suduoti tevui apie 26 smugius, bet del girtumo visko gerai nebeatsimena, neprisimena kad butu sudaves tevui stiklainiu ir kad smaugtu ji, nors ir neneigia šiu aplinkybiu. Gailisi del pasekmiu, nužudyti tevo nenorejo, tiesiog buvo labai ipykes.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. P. patvirtino parodymu patikrinimo metu bei parode kur ir kaip vyko muštynes su tevu. Taip pat parodymu patikrinimo vietoje metu buvo atkelta lova stovinti buto, esancio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuveje, taciau nei peilis, nei stiklo šukes, nei pagalys po ja nebuvo rasti.

Be kaltinamojo T. P. prisipažinimo jo kalte irodo sekantys irodymai.

Teisiamajame posedyje apklaustas nukentejusysis M. P. nurode esas kaltinamojo T. P. brolis ir parode, kad po darbo namo jis grižo apie 22.20 val., ir tik iejes i namus, pamate virtuveje didele betvarke. Ant grindu buvo kraujo, o brolis T. P. kažka tvarke. Nuejes i savo kambari jis persirenge ir vel nuejo pažiureti ka daro brolis. Koridoriuje ant grindu, prie antrojo kambario duru, jis taip pat pamate kraujo demes. Tada jis nuejo pažiureti i tevo kambari. Užejes i tevo kambari pamate daug kraujo bei teva, gulinti ant grindu. Priejes arciau pamate, kad tevo veidas kruvinas ir labai sutines, tevas labai keistai kvepavo, lyg ir krioke, todel jis nedelsiant iškviete medikus ir policijos pareigunus, nes suprato, kad tai brolis taip sumuše teva. Atvyke medikai teva išveže i ligonine, o atvyke pareigunai broli išveže i policijos komisariata. Broli gali charakterizuoti neigiamai, kadangi pastarasis niekur nedirba, vartoja narkotikus ir alkoholi, o budamas apsvaiges, tampa labai agresyvus, nuolat kabinejasi ir provokuoja konfliktus. Tevas ir brolis T. P. dažnai pykdavosi, taciau tevas pirmas niekada nepuldavo brolio. Tevas A. P. buvo gan ramaus budo. Budamas išgeres tevas megdavo pabumbeti ir papriekaištauti, del to tarp jo ir brolio T. dažnai kildavo žodiniai konfliktai, bet brolis buvo daug agresyvesnis, jis dažnai isiveldavo i ivairias muštynes. 2010-05-10 vakare, kai medikai iš namu išveže teva, jis kartu su policijos pareigunais ir su broliu T. nuvažiavo i Vilniaus m. 6 policijos komisariata, ir visus daiktus, kuriuos bute išmete T.su tevu, jis paliko nepaliestus. Po ivykio namus tvarke jis su motina, jokio pamesto peilio nerado. Civilinio ieškinio neteikia, nes nesitiki iš brolio kažka atgauti.

Teisiamajame posedyje apklausta liudytoja O. P. parode, kad ji, nors ir gyveno viename bute su savo vyru A. P., taciau su juo pastaruoju metu mažai bendravo, gyveno kiekvienas sau. A. P. buvo gana ramus žmogus, taciau jis piktnaudžiaudavo alkoholiu. Budamas neblaivus A. P. megdavo konfliktuoti ir kabinetis, taciau tai dažniausia budavo tik žodiniai priekabiai, muštis jis nepradedavo. S. T. P. irgi kartais vartodavo alkoholi, taip pat jis vartodavo ir narkotines medžiagas. S. T. buvo impulsyvesnis nei A. P.. Sunus labai grietai isižeisdavo, del ko kartais kildavo ir muštynes su draugais. T. su tevu jau senai nesutardavo, jeigu tik A. P. budavo išgeres, o T.apsvaiges nuo narkotiku, tarp ju visada kildavo konfliktai, taciau dažniausia tie konfliktai budavo tik žodiniai. Kas namuose ivyko 2010-05-10 vakare, ji nežino, kadangi tuo metu atostogavo ir buvo išvykusi pas gimines i Anykšcius. Po vyro A. P. mirties, visus namus tvarke ji viena. Tvarkydama A. P. kambari, jame nerado jokio pagalio bei peilio, nors maždaug prieš metus laiko buvo maciusi, kad A. P. savo kambaryje laiko paprasta medini pagali. Tvarkymosi metu ji tik pastebejo, kad A. P. kambaryje yra labai daug stiklo šukiu, kurios panašios i stiklainio šukes. Kai tvarke kambari tai išmete viska, nes viskas buvo kruvina. Mano, kad A. P. savo kambaryje galejo tureti peili, nes ten valge.

Apklaustas teismo posedžio metu liudytojas M. Š. parode, kad 2010-05-10, apie 22.45 val., iš budetojo gavo pranešima, kad bute, esanciame Justiniškiu g. 28-30, Vilniuje, susimuše sunus su tevu. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko M. P., kuris paaiškino, kad grižes namo rado susimušusius teva A. P. ir broli T. P.. Atvyke medikai apžiurejo sumušta teva, kuris buvo be samones ir išveže i ligonine. Bute taip pat buvo kaltinamasis, kuris buvo neblaivus, jo rubai buvo kruvini, jis pats skundesi rankos skausmu. Kaltinamasis pasake, kad negali paaiškinti kodel sumuše teva, po to jis buvo išvežtas i Vilniaus m 6 PK.

Ivykio vietos apžiuros metu bute, esanciame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad butas yra dvieju kambariu, treciame namo aukšte. Iejimo i buta duru spynos yra be pažeidimu. Buto viduje didele betvarke: išmetyti ir išvartyti daiktai, koridoriuje stovi virtuvine spintele, ant grindu stiklo šukes, daug kraujo demiu. Ivykio vietos apžiuros metu rasta i krauja panašiu demiu ir paimta 6 nuoplovos ir vienas tepinelis.

Iš specialisto išvados Nr. S 186/10(01) matyti, kad kaltinamojo T. P. kraujas yra O(I) grupes ir nužudytojo A. P. kraujas yra O(I) grupes. Nuoplovoje iš ivykio vietos (6 obj.) rastas žmogaus kraujas, kuris atitinka nužudytojo A. P. DNR profili su 99,99999999 % tikimybe. Nuoplovose nuo spinteles, nuo virtuves sienos, nuo sienos antrame kambaryje, ant kaltinamojo T. P. sportiniu kelniu, dešinio sportinio bato rastas žmogaus kraujas, kuris atitinka T. P. DNR profili su 99,99999999 % tikimybe.

Atlikus nužudytojo A. P. lavono ekspertini tyrima buvo surašyta specialisto išvada Nr. M 686/10(01), iš kurios matyti, kad A. P. mire nuo galvos, kaklo, krutines ir pilvo sumušimo, pasireiškusio dauginemis masyviomis (poodinemis ir minkštuose audiniuose) kraujosruvomis, muštinemis ir pjautinemis-pleštinemis žaizdomis galvoje; nosies kaulu lužiais; pilnu apatinio žandikaulio triju priekiniu dantu išnarinimu; kraujo išsiliejimu po galvos smegenu minkštaisiais dangalais; poodinemis kraujosruvomis kakle su paliežuvinio kaulo ir skydines kremzles lužiais; dauginemis kraujosruvomis krutineje su abipusiais viengubais ir dvigubais šonkauliu lužiais; kepenu plyšimu; kraujosruvomis ir nubrozdinimais rankose. Tai komplikavosi koma, trauminiu šoku, oro sankaupa poodyje krutines dešineje, kraujo išsiliejimu i dešine krutinpleves ertme (400 ml) ir i pilvo ertme (1000 ml). VšI VGPUL stacionare gydymo istorijos duomenimis, A. P. mire 2010-05-1 l d., 00:05 val.

- Veide ištisine, susiliejusi kraujosruva, poodine kraujosruva dešinio kaktikaulio gumburo projekcijoje, muštine žaizda dešinio antakio projekcijoje išoriniame krašte, nubrozdinimas dešiniame skruoste, perejes i smilkini ir i žanda, nubrozdinimas pasmakreje, nosies kaulu lužiai, kraujosruva dešines spenines ataugos projekcijoje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais ne mažiau 8-10 tiesioginiu smugiu pasekoje:

- Pjautine paviršine žaizda panoseje-viršutineje lupoje; pjautines-muštines žaizdos viršutines lupos raudonyje ir gleivineje: kraujosruva apatines lupos gleivineje; paviršinis ipjovimas apatines lupos raudonyje kaireje; keletas paviršiniu ipjovimu apatines lupos-smakro odoje; pilnas apatinio žandikaulio triju dantu išnarinimas. Tokio pobudžio sužalojimai galejo buti padaryti sudavus 1 smugi i lupu sriti iš priekio stikliniu tušciaviduriu daiktu (pvz.: stiklainiu, buteliu, vaza ir pan.) ir nuo smugio jam sudužus.

- Paviršinis odos ipjovimas odoje dešinio skruostinio lanko projekcijoje, tuoj priekiau

ausies tvirtinimo vietos; du paviršiniai odos ipjovimai aukšciau ir priekiau šios žaizdos;

pjautine-muštine žaizda dešines ausies kaušelio viršutineje-užpakalineje dalyje; paviršine

muštine žaizdele galvos odoje ties kaušelio viršutiniu-užpakaliniu kraštu; pjautine-pleštine

žaizda momens dešineje. Tokio pobudžio sužalojimai galejo buti padaryti sudavus 1 smugi i

dešines ausies sriti stikliniu tušciaviduriu daiktu (pvz.: stiklainiu, buteliu, vaza ir pan.) ir nuo

smugio jam sudužus.

- Kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje daugybines nubrozdinimai ir intraodines bei minkštuju audiniu kraujosruvos su paliežuvinio kaulo abieju ragu ir skydines kremzles plokšteliu lužiais. Tokio pobudžio sužalojimai galejo buti padaryti suspaudus kakla ranku pirštais ir priekio.

- Krutines priekiniame paviršiuje viršutineje dalyje trys kraujosruvos, krutines lastos

kairiame šoniniame paviršiuje ir juosmens kairiame šoniniame paviršiuje keturios

kraujosruvos su abipusiais viengubais ir dvigubais šonkauliu lužiais bei kepenu plyšimu.

Tokio pobudžio sužalojimai padaryti suspaudžiant krutines lasta iš viršaus (ar užšokus)

bukais daiktais.

- Kraujosruvos kairio peties priekiniame paviršiuje, kraujosruva kairio sedmens apatiniame-išoriniame kvadrante, kraujosruva dešinio žasto vidurinio trecdalio užpakaliniame paviršiuje; keturios kraujosruvos dešinio žasto apatinio trecdalio užpakaliniame-išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais ribotais daiktais suduodant ne mažiau 7 tiesioginiu smugiu.

- Du linijiniai nubrozdinimai-kraujosruvos dešiniame žaste ir vienas linijinis nubrozdinimas nugaros dešineje: linijinis nubrozdinimas nugaros kaireje, mentes viršutinio krašto projekcijoje vidurineje dalyje. Tokio pobudžio sužalojimai galejo buti padaryti suduodant smugius pailgu daiktu (pvz. metaline plona armatura) arba nukentejusiajam atsitrenkus i krašta (briauna) turinti daikta (pvz. i duru stakta, i baldu krašta). Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.

- Kraujosruva kairio klubakaulio sparno priekinio-viršutinio dyglio projekcijoje, kraujosruva dešineje alkuneje, kraujosruva kaireje alkuneje, penkios kraujosruvos dešines plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, pvz. kraujosruvos alkunese galejo atsirasti nukentejusiajam paciam atsitrenkiant, o kraujosruvos plaštakoje galejo atsirasti nukentejusiajam smugiuojant.

A. P. lavono kraujyje rasta 2,53%o etilo alkoholio. Gyvam asmeniu tai atitiktu sunku girtumo laipsni. A. P. lavono šlapime opijadu, amfetaminu, amitriptilino ir difenhidramino nerasta. Kraujyje barbituratu ir benzodiazepinu nerasta.

A. P. mire nuo galvos, kaklo, krutines ir pilvo sumušimo visumos. Pomirtiniu sužalojimu lavone nera. Kraujosruvas dešineje plaštakoje galima vertinti kaip kovos požymius. Po sužalojimu padarymo nukentejusysis negalejo atlikti savarankišku veiksmu. Po sužalojimu padarymo nukentejusysis galejo išgyventi iki keliu valandu laiko tarpa. Vertinant sužalojimu lokalizacija, kuri pagrinde yra daugiau priekinese kuno paviršiuose, daroma išvada, kad konflikto metu nukentejusysis ir užpuolikas buvo priešpriešiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 24-26 smugiais. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais. Sužalojimai padaryti per trumpa laiko tarpa, nustatyti ju padarymo eiliškuma nera galimybes.

2010-05-10, 23.27 val. alkotesterio parodymuose T. P. užfiksuotas 1,65‰ promiliu girtumas (b.l. 98), be to specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. šlapime rasta morfino ir 1,93‰ promiles etilo alkoholio.

(t. 1., b.l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. P. buvo ištirtas teismo medicinos specialisto, buvo surašytos dvi specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose yra nustatyta, kad T. P. padaryta: pleštine žaizda kaires plaštakos II piršto pamatines falangos srityje, odos nubrozdinimai dešineje plaštakoje ir kairiame dilbyje, poodines kraujosruvos abieju keliu ir dešines blauzdos srityse, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2010-05-10) paveikus kietais bukais bei bukabriauniais daiktai. Sužalojimai galejo buti padaryti vienu metu ar per trumpa laiko tarpa. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos kojose galejo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimu budingu savigynai. nekonstatuota. Sužalojimai padaryti 5 ar 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingais kontaktuojanciais paviršiais. Sužalojimai neatspindi žalojanciu daiktu formos, dydžio. Be to, T. P. padarytos paviršines pjautines žaizdos dešines plaštakos delniniame paviršiuje. Žaizdu lokalizacijos, pobudžio (formos, ilgio, krypties, gylio) visuma nera budinga sužalojimui peilio geležtes ašmenimis. Tokio pobudžio sužalojimai galejo gautis T. P. su dešine plaštaka sugriebus daikta turinti aštrius, trumpus (atsikišusius, „dantytus“) pjaunancius kraštus ir šie kraštai išsideste ivairiomis kryptimis vienas nuo kito atžvilgiu. Tokias savybes turi stikliniai tušciaviduriai daiktai, pvz. sudaužytas stiklainis, butelis, vaza ir pan.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Valstybines psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr(duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, kad kaltinamajam T. P. skirti teismo psichiatrine ekspertize netikslinga.

Iš esamu byloje asmens duomenu matyti, kad kaltinamojo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tevas buvo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ivertines byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, teismas daro išvada, jog yra visiškai irodyta, kad T. P. 2010 m. gegužes men. 10 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.20 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su savo tevu A. P. metu, sudave pastarajam ne mažiau 24-26 smugiu rankomis ir stiklainiu i ivairias kuno vietas, spaude kakla, krutine ir padare atitinkamus sužalojimus, nuo kuriu visumos A. P. 2010-05-11, apie 00:05 val., Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, esancioje (duomenys neskelbtini) Vilnius, mire. Kaltinamasis neigia kojomis mušes teva, ekspertas kategoriškai netvirtina, kad buvo butent šokinejama ant krutines, o tik daro tokia prielaida, kitais irodymais nera objektyviai nustatyta, kad kaltinamasis T. P. šokinejo kojomis ant gulincio nukentejusiojo, ar smugiavo kojomis, todel ši aplinkybe iš kaltinimo šalinama. T. P. kalte grindžiama ne tik jo paties parodymais, bet ir nukentejusiojo M. P., liudytoju O. P. ir M. Š. parodymais, ivykio vietos apžiuros metu nustatytomis duomenimis, ekspertu išvadomis.

Kolegija, ivertinusi surinktus ir ištirtus irodymus, daro išvada, kad A. P. nebuvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Jam gyvybe nebuvo atimta itin skausmingu budu ar kankinant. Kaip pažymima specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimai A. P. buvo padaryti ne mažiau 24-26 smugiais. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais. Sužalojimai padaryti per trumpa laiko tarpa, nustatyti ju padarymo eiliškuma nera galimybes. Sužalojimai buvo padaryti bukais kietais daiktais, stikliniu tušciaviduriu daiktu, suspaudus kakla ranku pirštais ir priekio, suspaudžiant krutines lasta iš viršaus (ar užšokus) nukentejusiajam gulint ant nugaros bei suduodant ne mažiau 7 tiesioginiu smugiu kietais, bukais daiktais. Visi sužalojimai buvo padaryti neužilgo prieš mirti. Taigi nukentejusysis nesikankino ilga laika, be to, jam sužaloti nebuvo naudojami specialus irankiai, sukeliantys dideles fizines kancias, o buvo smaugiama ir buvo suduodami smugiai rankomis ir stiklainiu. Taip pat pažymetina tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog A. P. lavono kraujyje rasta 2,53%o etilo alkoholio, gyviems asmenims tai atitinka sunku girtumo laipsni. Teismas daro išvada, kad A. P. nejuto dideliu fiziniu kanciu, kadangi alkoholis slopina skausmo pojuti. Be to, kaip pažymejo LAT senatas nutarime Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 punkta, kai kaltininkas suvoke itin žiauru gyvybes atemimo ypatuma. Byloje visiškai nera jokiu objektyviu irodymu, kad T. P. suvoke ar sieke atimti gyvybe A. P. kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Atsižvelgiama i teismu praktika, yra nemažai LAT nutarciu, kuriose pripažistama teisinga veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 1 dali (nesant kito BK 129 str. 2 d. kvalifikuojancio požymio), pvz., nuteistasis tycia dure peiliu ir sudave kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 9 smugius i ivairias kuno vietas (2k-296/08); nuteistasis nukentejusiajam sudave ne mažiau kaip 37 smugius i pilva, krutine, galva (2k-198/07); nuteistasis daugybinius smugius tesdavo kuri laika (2k-509/07). Taigi vien tai, kad T. P. sudave apie 24-26 smugius A. P., dar negali buti pagrindas pripažinti veikos kaip nužudyma kankinant ar itin žiauriai. Veikos kvalifikavimui pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. butina nustatyti, kad nukentejusiajam jo gyvybes atemimo proceso pobudis objektyviai buvo itin žiaurus. Byloje tokiu negincitinu aplinkybiu nenustatyta.

Nužudymas yra tycinis neteisetas kito žmogaus gyvybes atemimas. Kaip pažymima 2004 m. birželio 18 d. LAT senato nutarime Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“, nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 6 punk­ta (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka del gy­vy­bes at­emi­mo bu­do ar ki­tu ap­lin­ky­biu pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­ra lai­ka trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­cias nu­ken­te­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu i jo ku­na ar­ba su­da­ran­tys sa­ly­gas kil­ti to­kioms kan­cioms (del skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­cio, karš­cio, ver­ciant at­lik­ti nu­ken­te­ju­si­ji že­mi­nan­cius veiks­mus ir pan.).

Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­be at­ima­ma itin skaus­min­gu bu­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­ciais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­cio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­te­ju­sia­jam daug ku­no su­ža­lo­ji­mu. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mes, kiek lai­ko nu­ken­te­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­te ku­no su­ža­lo­ji­mu su­kel­ta skaus­ma.

Nu­žu­dy­mas itin žiau­riai ga­li bu­ti pri­pa­žin­tas ir ta­da, kai prieš at­imant gy­vy­be ar jos at­emi­mo me­tu iš nu­ken­te­ju­sio­jo bu­vo ty­cio­ja­ma­si (jis ver­cia­mas pats sa­ve ža­lo­ti ir pan.) ar­ba kai kal­ti­nin­kas ty­cia truk­do su­teik­ti pa­gal­ba jo su­ža­lo­tam nu­ken­te­ju­sia­jam, ar­ba kai nu­žu­do­ma su­ar­dant žmo­gaus ku­no ana­to­mi­ni vien­ti­su­ma (pvz., nu­ker­ta­ma gal­va ir pan.), ar­ba kai nu­ken­te­ju­sy­sis nu­žu­do­mas jo ar­ti­mu­ju aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­cias. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal ši punk­ta, jei kal­ti­nin­kas su­vo­ke itin žiau­ru gy­vy­bes at­emi­mo ypa­tu­ma.

Kolegijai nepavyko surinkti irodymu, patvirtinanciu ta aplinkybe, kad T. P. nužude A. P. kankindamas ir itin žiauriai. Esant tokioms aplinkybems T. P. iš kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. pašalinamas 6 punkte nurodytas kvalifikuojantis požymis ir veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Nužudy­mas yra baig­tas nu­si­kal­ti­mas ir kva­li­fi­kuo­ja­mas tik pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so spe­cia­lio­sios da­lies nor­ma ki­lus pa­da­ri­niams – mi­rus nu­ken­te­ju­sia­jam. Atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys. Nera jokiu abejoniu, kad A. P. mirtis yra T. P. veiksmu padarinys. Tai irodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, jog A. P. mirties priežastis yra galvos, kaklo, krutines ir pilvo sumušimu visuma. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodoma, jog po sužalojimu padarymo nukentejusysis galejo išgyventi iki keliu valandu laiko tarpa ir nukentejusiojo mirtis ligonineje yra užfiksuota 2010-05-11, apie 00:05 val. Ši aplinkybe iš esmes patvirtina kaltinamojo parodymus apie jo ivykdyto tevo nužudymo laika: 2010 m. gegužes men. 10 d., nuo 21.00 val. iki 22.20 val. Tai, kad butent T. P. veiksmu padarinys buvo A. P. mirtis irodo ir paties kaltinamojo, liudytoju parodymai.

Nužudymo nusikaltimas padaromas tik tycine kaltes forma. Tiesiogine tycia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui ir norejo ja atimti.

Nužudymas padaromas netiesiogine tycia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui, ir, nors ir nenorejo atimti gyvybes, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Samoningas leidimas padariniams atsirasti netiesiogines tycios atveju reiškia kaltininko abejinguma kito žmogaus gyvybes atemimui.

Teismas, spresdamas apie T. P. tycios turini, atsižvelgia i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimu kieki, ju pobudi, vieta, nusikalstamu veiksmu intensyvuma ir ju nutraukimo priežastis, T. P. ir A. P. tarpusavio santykius, elgesi ivykio metu, prieš nusikaltima ir po jo padarymo. T. P. A. P. smugius sudave rankomis ir stiklainiu, smauge, bet nenaudojo jokiu specialiu irankiu, skirtu žmogui žaloti ar kitaip sukelianciu didesni skausma. Padaryti kuno sužalojimai atskirose anatominese srityse. Smugiu sudavimas netruko ilga laika. Atsižvelgiama ir i tai, kad prieš ivyki T. P. ir A. P. gyveno viename bute, buvo sunus ir tevas, anksciau tarp ju vyke barniai ir konfliktai neperaugdavo i intensyvias muštynes. Tuo paciu atsižvelgiama ir i tai, jog ivykio metu ir kaltinamasis ir nukentejusysis buvo girti, apklausti M. P. ir O. P. patvirtino, kad A. P. galejo išprovokuoti žodini konflikta, kuris jau kaltinamojo deka peraugo i muštines, kuriu metu T. P. nužude A. P.. Kaltinamasis sudave smugius ir i gyvybiškai svarbias kuno vietas – galva, krutine, todel turejo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentejusiojo mirti. Iš byloje surinktu ir ištirtu irodymu matyti, kad T. P. nenorejo sukelti A. P. mirties, nera duomenu, kad jis butu turejes išankstine tycia nužudyti nukentejusiji. Taciau, nors kaltinamasis ir nenorejo nukentejusiojo mirties, taciau samoningai leido tokiems padariniams kilti. T. P. abejinguma kilsiantiems padariniams rodo tai, kad po A. P. sumušimo jis nebande suteikti pagalba, neklause kaip šis jautesi, tiesiog paliko sumušta nukentejusiji viena. Taip kaltinamasis T. P. samoningai leido kilti A. P. mirciai. Taigi T. P. ateme savo tevui A. P. gyvybe, veikdamas netiesiogine tycia, tai yra, smaugdamas bei suduodamas smugius, tame tarpe taip pat ir i gyvybiškai svarbius organus, suprato, kad savo veika kesinasi i nukentejusiojo gyvybe, numate, kad gali atimti jam gyvybe, ir, nors nenorejo atimti nukentejusiajam gyvybes, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Atsižvelgiant i šias aplinkybes kolegija daro išvada, kad yra visiškai irodyta, jog T. P. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 3 p. Kolegija taip pat pripažista, kad muštiniu bei grumtyniu metu, kuomet T. P. nužude savo teva A. P., buvo sužalotas ir pats kaltinamasis, taciau ši aplinkybe jo ivykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeicia, nes objektyviai nera nustatyta duomenu, nurodanciu i tai, kad kaltinamasis ivykde nužudyma gindamasis, ar peržengiant butinosios ginties ribas, ar ivykde nužudyma labai susijaudinus, ar ateme gyvybe del neatsargumo.

K. T. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažista tai, kad kaltinamasis iš esmes prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai del jos padarymo gailisi. T. P. pats savanoriškai, neverciamas jokiu objektyviu aplinkybiu ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu neneige smauges teva, prisipažino sudaves smugius A. P., del ko pastarasis mire. T. P. nuoširdu gailejimasi rodo tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo poelgi, išgyvena del padarytu veiksmu, jo nuoširdu gailejimasi rodo ir byloje nustatytu aplinkybiu visuma.

Atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pripažista tai, kad T. P. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaiges nuo alkoholio ir psichotropiniu medžiagu ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui – šios aplinkybes negincija pats kaltinamasis.

Valstybine ligoniu kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentejusiojo A. P. gydyma pateike 2463,06 Lt dydžio civilini ieškini (t. 1., b.l. 68-79), kuris tenkintinas, nes yra paremtas atitinkamais paskaiciavimais, ši žala atsirado kaltinamojo T. P. neteisetu veiksmu pasekoje. Be to, pats kaltinamasis ieškinio negincija.

VPK saugojimo patalpose, esanciose Birželio 23-osios g. 10, Vilnius, yra saugomi daiktai turintys reikšmes baudžiamajai bylai: nužudytojo A. P. sportines kelnes, marškineliai, apatines kelnaites, tepineliai iš ivykio vietos (7 vokai) ir kaltinamojo T. P. sportines kelnes, marškineliai, striuke, batai (t. 1., b.l.101-102). Mineti daiktai naikintini, nes nera prašymu juos gražinti, be to jie jau nera tinkami naudojimui.

Skiriant bausme kaltinamajam T. P. teismas atsižvelgia i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, i kaltes forma ir ruši, padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe, i bylos aplinkybes, lengvinancias ir sunkinancias kaltinamojo atsakomybe, žalingu pasekmiu turini. Kolegija atsižvelgia i tai, kad padarytas baigtas, labai sunkus nusikaltimas, padaryta žala neatstatoma. Nusikaltimas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 3 p., priskiriamas prie labai sunkiu nusikaltimu, už kuriuos istatymu leidejas numato ilgalaike laisves atemimo bausme. Tai rodo itin dideli nusikaltimo pavojinguma. Kolegija atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka, padare labai sunku nusikaltima, sukelusi neatstatomus padarinius.

Teismas, ivertines surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad bausmes tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam T. P. bausme, artima LR BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkiui. Subendrinta bausme T. P. skirtina vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. nuostatomis. Parenkant bausmes atlikimo vieta teismas vadovaujasi BK 50 str. 3 d. nuostatomis ir mano, jog dali skirtinos bausmes T. P. privales atlikti kalejime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

nusprende:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam laisves atemimo bausme 14 (keturiolikai) metu 5 (penkiems) menesiams.

BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. pagrindais prie paskirtos bausmes iš dalies prideti 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo skirta ir neatlikta bausme ir galutine subendrinta bausme T. P. skirti laisves atemimo bausme 14 (keturiolikai) metu 6 (šešiems) menesiams, pirmuosius du metus bausme atliekant kalejime, o likusiaja bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia T. P. skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

I bausmes atlikimo laika T. P. iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. gegužes 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendis isiteises T. P. laikyti suimta.

Civilini ieškini tenkinti ir išieškoti iš T. P. V. ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2463,06 Lt.

VPK saugojimo patalpose, esanciose Birželio 23-osios g. 10, Vilnius, saugomus daiktus turincius reikšmes baudžiamajai bylai: nužudytojo A. P. sportines kelnes, marškinelius, apatines kelnaites, tepinelius iš ivykio vietos (7 vokai) ir nuteistojo T. P. sportines kelnes, marškinelius, striuke, batus (t. 1., b.l.101-102), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma, suimtam nuteistajam šis terminas yra skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos.