Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. I., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimu, vedęs, dirbantis UAB „Dezinfa“ kenk4j7 techniku, dezinfektoriumi, gyv. I(duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstimus, numatytus baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. smurtaudamas sukėlė savo žmonai J. I. fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2013 m. vasario 23 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje, kilusio konflikto su žmona J. I. metu, rankomis pastūmęs pastarąją, o jai nukritus ant grindų, spyrė J. I. tris kartus į kojas ir vieną kartą į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. I. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. I. padarė nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Jis 2013 m. vasario 24 d. apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svetainėje kilusio konflikto su žmona J. I. metu, pastūmė pastarąją ant lovos ir užgulęs ją savo kūnu, rankomis ją už kaklo smaugdamas bei sakydamas, kad užmuš, grasino nukentėjusiąją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais T. I. padarė nusikalstimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. I. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, bet vakare vakarieniaujant kaltinamasis gėrė alų, o žmona paėmė ir išpylė tą alų. Dėl to jie susipyko. Kaltinamasis išėjo, susitiko kaimyną, su juo nuėjo išgėrė dar alaus. Grįžus namo žmona išvadino jį girtuokliu ir jie vėl susipyko. Tada kaltinamasis porą kartų trenkė jai ir pasakė jai, kad nužudys. Kur trenkė žmonai neprisimena. Kitas atvejis buvo kai žmona nieko nepasakiusi jam išvažiavo į klubą. Kaltinamasis tada buvo namuose, buvo piktas, nes nežinojo, kur ji yra. Žmona grįžo ryte. Kai atsikėlė kaltinamasis paklausė, kur žmona buvo. Ši atsakė, kad tai ne jo reikalas. Dėl to vėl kilo konfliktas. Ji nuėjo praustis, kaltinamasis tuo momentu patikrino žmonos telefoną, nieko gero ten nerado, bet pagalvojo, kad paskambinės visokiais numeriais. Tada atėjo žmona ir pradėjo atiminėti telefoną. Žmona pasakė, kad iškvies policiją. Kaltinamasis pasakė, kad kviestų, nieko blogo nedarąs ir išėjo pavedžioti šunį. Kai grįžo, buvo atvažiavusi policija ir kaltinamąjį išvežė. Kai pykosi su žmona jai sudavė, bet negalėjo nurodyti kur, nes praėjo per ilgas laiko tarps. Spyrė į koją, prisimena, kad ant lovos buvo prispaudęs rankomis, sakė, kad jeigu nepasakys, jis ją nužudys. Tai sakė juokais, po to paleido ją ir išėjo, o žmona išsigandusi iškvietė policiją. Ant lovos laikė ją prispaudęs rankomis, kad ji nesikeltų. Neatsimena, ar laikė ją už kaklo, tačiau žmonos nesmaugė. Šis įvykis galėjo būti 2013 m. vasario 23-24 d. Po jo policija dar buvo kviečiama gal du kartus, nes buvo susipykę. Dabar jau stengiasi nesipykti, kad nebūtų barnių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. I. prisipažinimo jo kaltė padarius kaltinime nurodytus nusikaltimus visiški įrodyta kitais byloj esančiai įrodymais.

Iš J. I. pareiškimo matyti, kad pareiškėja 2013-02-24 kreipėsi į policijos įstaigą pranešdamas, jog 2013-02-24 apie 11 val. 30 min. sutuoktinis T. I. atėmė telefonus, atjungė internetą. Kai paprašė viską grąžinti, jis pareiškėją pradėjo smaugti, buvo visu kūnu atsirėmęs, kad negalėtų pajudėti, sakė kad užmuš (b. l. 2).

Iš 2013-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Konfliktas įvyko kambaryje, esančiame kairėje nuo įėjimo durų. Šiame kambaryje kairėje stovi stalas, ant jo kompiuteris, dešinėje prie sienos yra vaikiška lovytė, prie jos stovi lova. Visame bute netvarkinga, visur mėtosi drabužiai, vaikiški žaislai. Sulaužytų baldų, sudaužytų indų nerasta (b. l. 10-20).

Iš 2013-08-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuotas moters skambutis bendrajam pagalbos centrui. Įraše užfiksuota, kaip bendrajam pagalbos centrui paskambinusi moteris prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, kadangi ją vyras antrą dieną sumušė (b. l. 24-27).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji J. I. paaiškino, kad vyras grįžo iš darbo, jis buvo šiek tiek išgėręs ir atsinešė alaus. Nukentėjusioji buvo supykusi, nes vyras praktiškai kiekvieną dieną geria, todėl jo alų išpylė į kriauklę. Vyras labai supyko, stumtelėjo nukentėjusiąją, jis dėl to nukrito ant žemės. Vyras pradėjo ją spardyti, gal keturis kartus spyrė. Vieną kartą pataikė į kairę pusę. Tą dieną nukentėjusioji policijos nekvietė, tik pagąsdino, kad ją iškvietė. Kitą dieną, jie vėl susipyko iš ryto, nes nukentėjusioji buvo su drauge išėjusi į klubą. Vyras tikrino nukentėjusiosios telefonus, atjungė internetą, modemą pasiėmė. Nukentėjusioji išėjo iš vonios išsimaudžiusi ir pamatė, kad vyras laiko jos telefoną. Nukentėjusioji supyko, prašė atiduoti, sakė, kad iškvies policiją. Vyras neatidavė telefono, jie susistumdė. Vyras stumtelėjo nukentėjusiąją ant lovos, laikė rankas, kad nepajudėtų, buvo prie kaklo prirėmęs rankas, sakė kad nužudys, pyktis atslūgo jam ir jis nukentėjusiąją paleido. Po to nukentėjusioji iškvietė policiją, nes buvo labai išsigandusi. Rankas ant kaklo laikė stipriau, jis galėjo kvėpuoti, bet nelabai laisvai. Kai vyras laikė ją už kaklo, sakė, kad ją užmuš. Konfliktų metu vaikai buvo kitame kambaryje. Dukrai buvo 1 metai, o sūnui 5 metai, sūnus labiau rėkė. Pirmosios dienos vakarą vaikai buvo tame pačiame kambaryje, kuriame vyko konfliktas. Vaikai matė tą momentą, kai ji krito ant grindų. Vyro smūgiai kojomis buvo stiprūs. Sūnus į tai labiau reagavo, jis rėkė. Antrą dieną konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji buvo klube. Iš klubo grįžo 5 val. ryto, konfliktas kilo apie 9 val. ryto. Sutuoktinį apibūdino kaip agresyvų, mėgstantį išgerti. Konfliktai dažni šeimoje. Vaikai į tai reaguoja labai sunkiai, jei nervingi. Su vaikais tėvas bendrauja gražiai. Vaikai labai laukia jo po darbo. Vyrui ji atleido ir su juo susitaikė. Tuo momentu kai jis buvo įpykę, nukentėjusiajai atrodė, kad jis gali ją pasmaugti. Jis ne vieną kartą yra smaugęs nukentėjusiąją, bet anksčiau ji policijos nekvietė, nes jis tada buvo specialiai save susižalojęs, kad galėtų pasakyti, jog nukentėjusioji jam tai padarė(b. l. 117-119). Iš esmės tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28-30).

Apklaustas kaip liudytojas V. S. paaiškino, kad 2013-02-24 apie 11 val. 40 min. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaujama. Tarnybiniu automobiliu nuvykus minėtu adresu bute pasitiko moteris, kuri buvo susijaudinusi ir verkė. Paaiškino, kad su sutuoktiniu įvyko konfliktas, kurio metu ją smaugė, grasino nužudyti. Ant nukentėjusiosios kūno paviršiaus vizualių sužalojimų nebuvo nustatyta, bute buvo sutuoktini ir du mažamečiai vaikai. Sutuoktinis kartu su policininkais užėjo į vidų, nes prieš tai lauke vedžiojo šunį. Jis elgėsi ramiai, teigė, kad žmonos nesmaugė ir jai negrasino. Požymių, kad T. I. būtų apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo, jis vėliau buvo pristatytas į komisariatą (b. l. 32).

Iš liudytojos N. Ž. paaiškinimo matyti, kad J. I. 2013-02-25 kreipėsi į VšĮ „Šeškinės polikliniką, skundėsi kairės pusės krūtinės ląstos skausmu ir paaiškino, kad ją namuose prieš dvi dienas – 2013-02-23 apie 21 val. 30 min. sumušė vyras. Gydytojas ortopedas – traumatologas apžiūrėjo pacientę, buvo padaryta rentgenograma ir pacientė buvo išleista į namus. O slaugytoja N. Ž. apie tai pranešė policijai (b. l. 33).

Iš 2013-05-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta J. I. sveikatos istorija iš VšĮ Šeškinės poliklinika ir specialistas pažiūros metu nurodė, jog J. I. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Poliklinikoje diagnozuotas krūtinės sumušimas nepagrįstas objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimas nevertintas (b. l. 36)

Iš alkotesterio kvito matyti, kad T. I. tikrinimo rezultatas yra 0,14 promilės (b.l. 37).

2013-02-25 apklaustas kaip įtariamasis T. I. neprisipažino padaręs įtarime nurodytus nusikaltimus ir paaiškino, kad žmonos nemušė ir nesmaugė, tik porą kartų jai atsakė necenzūriniais žodžiais (b. l. 44).

2013-12-10 apklausoje T. I. visiškai prisipažino padaręs įtarime nurodytus veiksmus ir paaiškino, kad 2013-02-23 apie 21 val. 30 min. T. I. buvo namuose ir gėrė alų. Žmona nenorėjo, kad jis gertų ir paėmusi butelį jį išpylė į kriauklę Svetainėje kilo konfliktas, žmona vadino jį alkoholiku, T. I. nesusitvardė ir pastūmė žmoną rankomis, ji nukruto ant grindų. Tada jis jai spyrė keletą kartų kojomis kažkur į kojas ir vieną kartą į krūtinės sritį. Kitos dienos rytą įvyko žodinis konfliktas, nes kaltinamajam nepatiko, kad žmona nuolat būna su telefonu ir su kažkuo susirašinėja, nuolat būna prie kompiuterio. Jis pastūmė žmoną ant lovos ir pradėjo rankomis smaugti už kaklo. Galimai jai grasino, tačiau neprisimena, kokius žodžius jai sakė. Po to išėjo pavedžioti šunį, grįžęs laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, kuriuos iškvietė žmona. Dėl savo poelgio gailisi, sutuoktinės atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 50).

Kaltinamojo T. I. kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus, yra įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. Tai yra nuosekliais nukentėjusiosios J. I. paaiškinimais, apžiūros protokolais, liudytojų paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-02-23 apie 21 val. 30 min. T. I. pastūmė savo sutuoktinę, nuo ko ji nukrito ant grindų ir tada jai spyrė tris kartus į kojas ir vieną kartą į krūtinės sritį. Nukentėjusioji apklausiama teisme nurodė, jog smūgiai koja buvo stiprūs. Dėl smūgio į krūtinės sritį ji kreipėsi į gydytojus. Nors sužalojimų ant kūno nenustatyta, tačiau teismas daro išvadą, jog byloje pakanka įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad T. I. smurtiniais veiksmais J. I. buvo sukeltas skausmas, taigi pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, kad T. I. padarė nusikalstimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-07-13)

BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad T. I. 2013-02-24 apie 11 val. 30 min. pastūmė sutuoktinę J. I. ant lovos, užgulė ją savo kūnu, o rankomis smaugė už kaklo ir sakė, kad nužudys. Nukentėjusioji apklausiama teisme patvirtino, kad sutuoktinis stipriai laikė už kaklo, ji galėjo kvėpuoti, bet kvėpavimas buvo apsunkintas, nukentėjusioji buvo spaudžiama stipriai, kad negalėtų pasipriešinti. Šių veiksmų metu jis sakė nukentėjusiajai, kad ją nužudys. J. I. nurodė, kad sutuoktinis ar anksčiau ją yra smaugęs, nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, todėl kreipėsi į policiją. Įvertinus visas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis buvo nukentėjusiąją užgulęs savo kūnu, kad jis negalėtų priešintis, rankomis pakankamai stipriai spaudė kalą – gyvybiškai svarbią kūno vietą ir esant tokioje situacijoje sutuoktinei sakė, kad ją nužudys, teismas daro išvadą, jos tokioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas, nes nukentėjusioji negalėjo pasipriešinti, o kaltinamasis spaudė rankomis jos kaklą ir paleido ją tik tada, kai pats aprimo. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog nuodytuose T. I. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t.y. kad jis padarė nusikalstimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam T. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo apskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56). BPK 140 straipsnio tvarka kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2013-02-24 iki 2013-02-25.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

T. I. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (b. l. 107-108), kaltinamasis dirba UAB „Dezinfa“ kenkėjų techniku-dezinfektoriumi, administracine tvarka nebaustas (b. l. 74),yra vedęs, turi du mažamečius vaikus. Į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nėra gydytas (b. l. 75-78). Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jam pretenzijų neturi, turtinės ar neturinės žalos atlyginimo nereikalavo. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad po šių nusikaltimų padarymo kaltinamojo atžvilgiu 2013-10-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl ko 2014-02-26 priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Be to, 2014-03-02 pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 107-108). Iš policijos įvykių suvestinės matyti, kad dėl konfliktų kaltinamojo namuose policija buvo kviečiama dar šešis kartus iki šio įvykio. Po šioje byloje nagrinėtų įvykių kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodo, kad policija į jų namus buvo kviesta dar du kartus. Įvertinus visa tai, teismas mano, kad byloje nenustatyta pagrindo taikyti kaltinamajam T. I. BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Visų pirma kaltinamajam pareikšti kaltinimai dviejų nors ir nesunkių nusikaltimų padarymu. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau byloje esantys įrodymai, rodo, kad kaltinamajam būdingas smurtinis elgesys ir nepaisant to, kad dėl šioje byloje nagrinėjamų veiksmų buvo pradėta ikiteisminis tyrimas, kaltinamasis savo elgesio nekeičia, jo atžvilgiu dėl analogiškų veiksmų pradėtas kitas ikiteisminis tyrimą, todėl visos šios aplinkybės teismui neleidžia tikėtis, kad kaltinamasis atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ateityje daugiau nenusikals (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių teismas mano, kad atleidus T. I. nuo baudžiamosios atsakomybės bausmės tikslai nebus pasiekti.

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. I. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant tuo laikotarpiu lankytis vietose, kuriose vartojami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir 7 dalis), o už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant tuo laikotarpiu lankytis vietose, kuriose vartojami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis vietose, kuriose vartojami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir T. I. nustatyti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis vietose, kuriose vartojami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti T. I. išbūtą laiką laikiname sulaikyme nuo 2013-02-24 iki 2013-02-25, t. y. vieną dieną, kas remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 straipsnis).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.