- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-05
- Bylos Nr.
- 2A-637-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Vytautas Einikis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N-2-2133-55/2007 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, duodanti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 840 Lt išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo šio ieškinio padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); palikti santuokoje turėtą pavardę Š.. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius sodų bendrijoje „Avietė“ 3A, Rastinėnų kaime, Vilniaus rajone; taip pat atsakovui priteisti lengvąjį automobilį SUBARU 1800, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitą turtą padalinti pagal pateiktą sąrašą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo įregistruota 1992-06-18 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1815, santuokos metu 1993-07-03 sutuoktiniams gimė dukra R. Š. , 1995-07-11 sūnus A. Š. . Nesutarimai šeimoje išryškėjo dar prieš dešimt metų dėl kartu gyvenusios ieškovės dukters I. M. , iš ankstesnės santuokos. Atsakovas nuolat pykdavo ant ieškovės, kad pastaroji bendrauja su savo dukra, ją finansiškai remia, nors pats per visą santuokos laikotarpį labai mažai dirbo ir neturėjo stabilių pajamų. Ilgainiui šalių santykiai blogėjo, atsakovas ėmė ieškovę įvairiais būdais terorizuoti, šantažuoti, gąsdinti, grasinti fiziškai susidoroti, viską išdaužyti ir sunaikinti. Keletą kartų bandė smurtauti. Ieškovei tapo nesaugu su juo gyventi, todėl su vaikais pastaruoju metu glaudžiasi pas jos motiną A. S. . Gyvenimo sąlygos pas ieškovės motiną nėra pakankamos, kadangi ieškovė su vaikais glaudžiasi viename kambaryje. Ieškovei pradėjus derybas su atsakovu dėl santuokos nutraukimo taikiu būdu, atsakovas ėmė gąsdinti ir grasino su ieškove ir vaikais susidoroti. Dėl to Vilniaus m. VPK IV-ojo PK VP Justiniškių policijos nuovadoje buvo pradėtas tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. Atsakovas atėmė iš ieškovės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojosi verslo reikalais, tuo apsunkindamas ieškovės darbą. Iš VĮ „Regitra“ 2006-08-25 gavus duomenis, paaiškėjo, jog atsakovas jį yra išregistravęs, kito asmens vardu automobilis neregistruotas. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nepilnamečių vaikų išlaikymas per metus kainuoja po 10100 Lt, kas per mėnesį sudarytų 841 Lt., todėl pusę šios sumos turi mokėti atsakovas. Butas, nutraukus santuoką, dalinant turtą turėtų būti paliktas ieškovei, kadangi jis yra būtinas vaikų poreikiams. Pagal ieškovės siūlomą santuokos metu įgyto turto padalijimo schemą, ieškovei tektų 65,16 proc. dalintino turto vertės, o atsakovui tektų 34,84 proc. dalintino turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad minėta proporcija nustatyta pagal bendrojo turto padalinimo būdą, taip pat atsižvelgiant į išimtinai vaikų ir sutuoktinio, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, interesus, taip pat į santuokos nutraukimo pagrindą, šiuo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo pagrįstas ir būtinas. Ieškovės vardu įsteigta individuali įmonė nedalintina, kadangi ji įsteigta 1991-10-14, t.y. iki santuokos sudarymo už asmenines ieškovės lėšas. Kilnojamuosius daiktus ieškovė prašė padalinti taip, kaip ir pagal kieno poreikius jie yra naudojami. Visų daiktų vertė buvo nustatyta apytiksliai pagal UAB „Alio reklama“ skelbiamas kainas, kadangi beveik visi prašomi padalinti daiktai yra daugelio metų senumo, o dalis jų ir įgyti naudoti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Š. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu. Paaiškino, jog ieškovė pati nesugebėjo bendrauti su savo dukra I. M. , tarp jų buvo įtempti santykiai, dėl ko dukra išvyko gyventi į Kauną, o tapusi pilnamete išvyko į Škotiją. Pastaruosius pusę metų, ieškovė atsakovui pradėjo pastoviai reikšti pretenzijas, nuteikinėti prieš jį vaikus, bandė juos apgyvendinti pas savo motiną ir neleisti su jais susitikti. Atsakovas su savo vaikais bendrauja normaliai, visokeriopai stengiasi juos paremti, skiria jiems papildomai laiko ir materialinių lėšų jų išlaikymui, švietimui ir išsilavinimui. Atsakovo teisė bendrauti su vaikais niekada nebuvo apribota, prieš juos niekada atsakovas nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto. Neprieštaravo ieškovės teiginiui, kad normalaus bendro gyvenimo santuokoje nėra, faktiškai pusę metų šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Ieškovė jį sąmoningai šmeižia, kad jis gąsdina, grasina išžudyti. Atsakovas niekada nėra vartojęs fizinę jėgą, smurtą. Ieškovė, žinodama atsakovo „karštą būdą“ pastaruoju metu specialiai provokuoja atsakovą, kad išvestų jį iš pusiausvyros ir jis pradėtų ant jos šaukti, ko pasėkoje galėtų iškviesti policijos pareigūnus. Tokiais veiksmais ieškovė siekia apkaltini atsakovą išardžius šeimą. Ieškovė pateikė vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, tačiau nepateikė paskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovė nurodė neteisingas išlaidas už buto išlaikymą, nežino vaikų laisvalaikio, todėl negali paskaičiuoti ir pagrįsti jų poilsiui skirtų išlaidų. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės nurodytu nekilnojamojo turto įvertinimu, taip pat su kilnojamojo turto įvertinimu, ir turto padalijimo proporcijomis. Taip pat nesutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokoje įgyta pavardė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja dėl nepilnamečių R. Š. ir A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, įvertinus vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė tenkinti ieškinį iš dalies; nutraukti tarp D. Š. ir R. Š. , sudarytą santuoką, įregistruotą 1992-06-18 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1815, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes: ieškovei – Š., atsakovui – Š.; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Š. , dukros R. Š. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-10-03, iki jų pilnametystės; nustatyti nepilnamečio sūnaus, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina D. Š. ; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300000Lt vertės; priteisti atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius sodų bendrijoje „Avietė“ 3A skl., Rastinėnų kaime, vertė – 190000 Lt; priteisti ieškovei kilnojamąjį turtą 2820 Lt vertės, t.y. priteisti ieškovei iš viso turto už 302820 Lt, kas sudaro 59,70 proc. nuo viso turto vertės; priteisti atsakovui kilnojamąjį turtą – lengvąjį automobilį SUBARU 1800, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, lengvąjį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė – 800 Lt., lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6500 Lt vertės, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 6210 Lt; iš viso atsakovui priteisti turto už 204510 Lt, kas sudaro 40,30 proc. nuo viso turto vertės; suteikti teisę atsakovui gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini) iki 2008-05-01; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 500 Lt žyminio mokesčio ir ieškovės naudai 623,53 Lt (1044x59,70proc).
Teismas konstatavo, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, turi įrodyti dėl santuokos iširimo atsakovo kaltę, kuri turi pasireikšti santuokinių pareigų pažeidimu iš esmės. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškiniuose, tiek bylos nagrinėjimo metu šalys kaltino viena kitą dėl netinkamo elgesio, charakterio bruožų. Ieškovė teigė, kad atsakovas visuomet siekė pabrėžti savo svarbą, matydamas, kad ieškovei sekasi, pykdavo, stengėsi pažeminti, nesutarė su ieškovės dukra iš pirmos santuokos, su siūlymu skirtis gražiuoju, nesutiko, pradėjo ieškovę šantažuoti, grasinti, per santuokos laikotarpį mažai dirbo, daugiausia atsitiktiniai darbai statybose, todėl visas ūkis rėmėsi į ieškovės gaunamas pajamas. Atsakovas priešingai teigė, kad ieškovė savo elgesiu, priekaištais stengėsi jį išprovokuoti. Teismas iš bylos aplinkybių nustatė, kad šalys kartu negyvena, neveda bendro gyvenimo, faktiškai santuoka iširusi, atsakovas yra sudėtingo charakterio žmogus, savęs nevaldantis, labai impulsyvus, ką atsiliepime pripažino ir pats atsakovas. Nesuvaldomu atsakovo elgesiu įsitikino ir teismas posėdžio metu, nors tai protokole ir neatsispindi. Tokios atsakovo savybės dažnai sukeldavo šeimoje nepagrįstus barnius, jausmų požiūriu tolino ieškovę nuo atsakovo, vaikai taip pat nejautė tėvui šilumos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesistengė ginčus išspręsti gražiuoju ir nepateikė įrodymų, kad būtų ėmęsis priemonių padėčiai išsiaiškinti. Teismas sutiko su ieškovės paaiškinimais ir atsakovo liudytojų parodymais, kad atsakovas sugeba atlikti statybos darbus, tačiau darbuose ilgai neužsibūna, todėl pagrinde šeimos išlaikymas ir kiti rūpesčiai atitekdavo ieškovei. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė, kad atsakovas formaliai dirbo nedaug, darbovietėse darbo trukmė trumpa. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad dirbo neoficialiai, išskyrus pastatytą vieną gyvenamąjį namą. Teismas teismo posėdyje, tiesiogiai bendraujant su nepilnamečiais vaikais, nustatė, kad atsakovo elgesys tiek su vaikais, tiek su ieškove nėra tinkamas, išlaikymą vaikams teikia ieškovė, o atsakovas tik epizodiškai. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas, nevykdo sutuoktinio pareigų, kurias nustato CK normos: savitarpio pagarba, materialinė bei moralinė parama, vaikų išlaikymas. Teismas padarė išvadą, jog santuoka iširusi, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Teismas nustatė, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdė tik iš dalies, todėl sprendė, kad iš reikalingos vieno vaiko išlaikymui 840,0Lt sumos atsakovas turio mokėti 250,0lt., nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas tapo tik iš dalies darbingas, suteiktas darbingumas sudaro 50 procentų. Atsakovė yra darbinga, turi savo verslą, todėl didesnis išlaikymo krūvis turi atitekti ieškovei..
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčo šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, motina. Patys vaikai, išklausyti posėdyje, išreiškė norą gyventi su motina, todėl teismas padarė išvadą, jog geresnės sąlygos augti nepilnamečiams vaikams šiuo metu yra su motiną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą butą, žemės sklypą, sodo namą su statiniais. Ieškovė nurodė, kad buto vertė – 240000Lt, o žemės sklypo vertė – 120000Lt. Pagal atsakovo pateiktą buto, sodo namo su statiniais, žemės sklypo vertės šių metų liepos mėnesį atliktą įvertinimą, buto kaina yra 300000 Lt, sodo namo su statiniais, žemės sklypo vertė – 190000 Lt. Ieškovė prieštaravimų dėl šio įvertinimo nereiškė, kitų įrodymų dėl vertės nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į tai ir į šalies ekonominę padėtį konstatavo, kad buto vertė – 300000 Lt, sodo namo su statiniais, žemės sklypo vertė – 190000 Lt, viso nekilnojamojo turto vertė – 490000 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nurodęs, kad prie buto pirkimo buvo panaudoti pinigai, kuriuos atsakovas gavo už jam nuosavybės teise parduotą butą, pateikė šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą – buto pardavimo sutartį. Atsakovė 2007-11-29 teismo posėdyje nurodė, kad pardavė dviejų kambarių butą, pinigai taip pat buvo panaudoti dabar dalinamam butui įsigyti. Teismas iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatė, kad sutuoktiniai įsigijo tris transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nekėlė pretenzijų dėl automobilio, (duomenys neskelbtini) jo padalinti neprašė, atsakovas taip pat neprašė įtraukti į santuokos metu įgyto turto balansą. Šalys nepateikė įrodymų apie šio automobilio pardavimą, dovanojimą ar praradimą, todėl teismas jį laikė sutuoktinių turtu ir įtraukė į dalintino turto balansą. Ieškovė, nurodydama automobilių vertę, nurodė jų įvertinimo šaltinius, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti nurodyta automobilių verte. Šio turto vertės atsakovas neginčijo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl abiejų sutuoktinių atskirai įgyto turto iki santuokos sudarymo pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe, pripažino ieškovės asmenine nuosavybe ir netraukė į dalinamo turto balansą jos nurodyto kilnojamojo turto, taip pat tenkino jos prašymą dėl turto, kuriuo naudojasi vaikai, pripažinimo nedalintinu turtu. Teismas konstatavo, kad šalys, gyvendamos santuokoje, be automobilių įgijo kitą kilnojamąjį turtą, kuris yra tarp sutuoktinių dalintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečiai vaikai dukra ir sūnus lieka gyventi su ieškove, padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl tenkino ieškovės prašymą santuokoje įgytą sutuoktinių turtą padalinti nelygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas – butas yra labiau reikalingas ieškovei, kadangi teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tam atsakovas neprieštaravo, šiuo atveju vaikų interesai užtikrinant normalias gyvenimo sąlygas būtų apsaugoti. Teismas šalių paaiškinimais, rašytiniu įrodymu – pažyma, kurią pasirašė sodininkų bendrijos „Avietė“ pirmininkas P. S. , nustatė, kad sodo namas, kuris priteisiamas atsakovui, nėra pritaikytas gyventi žiemą – nėra apšildymo vandentiekio, kanalizacijos. Šiuo metu atsakovas turi sveikatos problemų, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais suteikė atsakovui teisę gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2008-05-01.
Šalies argumentai
Atsakovas R. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą, dalyje, kurioje nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;Panaikinti sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir priteisti atsakovui santuokos metu įgytame bute, (duomenys neskelbtini), vieną 17 kv.m. kambarį, o visą kitą turtą padalinti lygiomis dalimis;Panaikinti sprendimo dalį priteisti iš atsakovo 500 Lt ir šią sumą padalinti lygiomis dalimis po 250 Lt;Panaikinti sprendimo dalį priteisti iš ieškovės 623,53 Lt. Nurodė, kad su teismo sprendimu iš dalies nesutinka, kadangi teismas neteisingai įvertino visas bylos aplinkybes, vienpusiškai patenkino tik ieškovės reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nemotyvuotai neatsižvelgė į atsakovo atstovo prašymą priteisti atsakovui 1 kambarį, santuokoje įgytame bute, o visą kitą turtą padalinti po lygiai. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, pasisakė tik dėl jai palankius parodymus teikusių liudytojų, tačiau visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo kviestų liudytojų, kurių parodymai buvo palankūs atsakovui, t.y. jis apibūdintas kaip darbštus pareigingas šeimos žmogus. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo pateiktos darbo sutarties, įmonės pateiktos charakteristikos, atsakovo gautų pajamų, nevertino ar atsakovas galėjo prisidėti ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo savo lėšomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrinde šeimos išlaikymas ir kiti rūpesčiai atitekdavo ieškovei, kadangi jos iš verslo gaunamos pajamos per mėnesį sudarydavo apie 385 Lt per mėnesį. Akivaizdu, kad tokios pajamos negalėjo tenkinti šeimos 4 asmenų poreikių. Paaiškino, kad atsakovo gaunamos pajamos už mūro ir apdailos darbus sezono metu siekdavo apie 6000 Lt, ir jis dirbdavo 8 mėnesius per metus. Tik vėlyvą rudenį ir žiemą atsakovas neturėdavo pajamų arba dirbdavo mažiau apmokamą darbą. Teismas nevertino, kad atsakovas vienas nupirko žemės sklypą ir pastatė sodo namą, kurio susirgęs nespėjo įrengti, taip pat nevertino pateiktos sutarties, dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo įgyjant bendrą su ieškove butą. Teismas nemotyvuodamas ir nenurodydamas priežasčių atsisakė priimti ir prijungti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus apie tai, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie tai, kad išnagrinėjus ieškovės pareiškimus tyrimai buvo nutraukti, nesant atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos ar administracinių teisės prasižengimų požymių. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė savo pareiškimuose policijai nurodžiusi, kad atsakovas būdamas girtas ją primušdavo, nepateikdavo primušimo įrodymų, tačiau atsisakė priimti atsakovo pateiktą specialisto išvadą, kad po tariamo atsakovo girtavimo ir ieškovės sumušimo, atsakovo organizme alkoholio nenustatyta. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovas yra invalidas su fizine negalia, be to jam diagnozuota ir psichinė negalia, ir visiškai netyrė ar atsakovo liga galėjo įtakoti jo veiksmus, bei įtakoti jo elgesį santykiuose su ieškove. Teismas taip pat nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, banko išrašų, iš kurių matyti, kad atsakovas mokėjo už buto komunalinius patarnavimus, apmokėjo sodo sklypo žemės mokesčius. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas dėl savo ligos santuokos metu jau porą metų negali pilnai dirbti ir pagal savo sugebėjimus aprūpinti šeimą lėšomis, yra pagrindinė šalių ginčų ir konfliktų priežastis. Teismas, dalindamas turtą ir palikdamas santuokoje įgytą butą tik ieškovei, neteisėtai nukrypo nuo lygių dalių principo, nes visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė yra sveika, o atsakovui nustatytas invalidumas, be to jis serga psichine liga ir jo gaunamos pajamos po bylos nutraukimo bus tik invalido pensija, iš kurios jis negalės susiremontuoti ir įsirengti sodo namo. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai įvertino žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį – vasarnamį, pagal UAB „Turtuva“ nekilnojamojo turto vertinimą, kadangi jį atlikęs vertintojas pastabose pažymėjo, kad ši išvada neatitinka turto vertinimo nuostatų ir yra tik preliminaraus pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. nutraukė santuoką tarp D. Š. ir R. Š. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes; priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Š. , dukros R. Š. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-10-03; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina; padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), 300000Lt vertės, o taip pat kilnojamąjį turtą 2820,0Lt vertės, viso turto už 302520,0Lt.(59,70 proc. santuokoje įgyto turto); atsakovui priteisė žemės sklypą, sodo pastatą, stoginę, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, esančius sodų bendrijoje „Avietė“ 3A skl., Rastinėnų kaime, 190000 Lt. vertė ir kilnojamąjį turtą 14510,0Lt vertės, viso turto už 204510,0Lt.(40,30 proc. turto).
Atsakovas apeliaciniu skundu mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t dalinant turtą jam turi būti paskirtas vienas kambarys bute, o kitas turtas padalintas po lygiai.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Dėl santuokos iširimo sutuoktinių kaltės.
Atsakovas teigia, kas santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau teismas vertino tik ieškovės pateiktus ir jai palankius įrodymus. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos argumentais, kad atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, nes ilgą laiką dirbo nepastoviai ir neoficialiai, todėl reikiamai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, be to jis dažnai sukeldavo barnius ir konfliktus, dėl ko nutolo nuo kitų šeimos narių, kurie dabartiniu metu net negyvena tame pačiame bute. Atsakovas faktiškai savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigia, todėl kolegija daugiau šiuo klausimu nepasisako. Tačiau kolegija mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, kuri naudojosi atsakovo impulsyvumu ir sudėtingu charakteriu. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad dėl kilusio konflikto ieškovė nepagrįstai kvietė policiją, kadangi faktiškai atsakovo atžvilgiu nėra priimta jokių administracinio ar kitokio poveikio priemonių. Be to, kolegija mano, kad ieškovė nebuvo lojali atsakovui, nes nevertino jo darbo, neatsižvelgė į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes prisidėti prie šeimos išlaikymo, nuteikinėjo nepilnamečius vaikus prieš tėvą, ką iš esmės patvirtina įžeidžiantis atsakovą vaiko piešinys (b.l. 128). Tuo tarpu, kad atsakovas gerai išmanė statybos darbus ir dirbo kitiems bei sau patvirtina byloje esanti charakteristika (b.l. 139) ir liudytojau apklaustas A. Š. (b.l. 176-177). Tai rodo, kad ieškovė taip pat pažeidė CK 6.327str. numatytas sutuoktinių pareigas ir yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Atsakovas iš dalies nesutinka ir su santuokoje įgyto turto padalinimu, reikalaujant priteisti jam vieną kambarį bute arba priteisti piniginę kompensaciją, kuri padėtų įsirengti nuolat gyventi namelį sode.
Teismas nustatė, kad dalintino turto vertė faktiškai yra 507330,0Lt., iš kurio 302820, 0Lt. vertės, jo tarpe 300000,0Lt vertės butą, priteisė ieškovei, o 204510,Lt vertės, jo tarpe 190000,0Lt vertės žemės sklypą su sodo nameliu ir kitais priklausiniais, priteisė atsakovui. Dėl padalinto turto kiekio ir jo vertės faktiškai ginčo nėra, nes atsakovas nors ir teigė, jog sodo sklypas su nameliu yra įvertinti netinkamai, tačiau tai paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178str.).
Kolegija pažymi, kad atsakovas, nereikšdamas šioje byloje priešieškinio ir nenurodydamas kokia buto dalis jam turėtų atitekti bei kaip šalys naudosis gyvenamosiomis ir kitomis buto patalpomis, apeliaciniu skundu faktiškai nori prisiteisti vieną kambarį bute. Tai rodo, kad atsakovas pažeidė įstatymą, nes apeliacinėje teismo instancijoje negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312str.). Įstatymas taip pat numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmoje teismo instancijoje (CPK 306str.2d.). Kadangi atsakovas savarankiško reikalavimo dėl buto padalinimo ir naudojimosi tvarkos nereiškė, tai butas negali būti padalintas ir pagal apeliacinį skundą. Be to, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, paskirti atsakovui kambarį bute negalima, nes faktiškai vaikai ir ieškovė negali gyventi tame pačiame bute su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio ir nenormalių santykių su kitais šeimos nariais. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad kaip nurodė ieškovė, tai kol butu turi teisę naudotis ir atsakovas ji su vaikais gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute.
Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas priteisė ieškovei 59,70proc. santuokoje įgyto turto, o atsakovui - 40,30proc. turto, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus (LR CK 3.123str.1d.). Tai rodo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto ieškovei daugiau teko tik 9,70 proc., kas sudaro 492110,0Lt nuo bendros dalintino turto vertės (507330,0Lt.x9,7proc.). Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino jo indėlio perkant ginčo butą, pardavus anksčiau asmeninės nuosavybės teise turėtą kitą butą (b.l. 137, 138). Tačiau iš 1992m. sutarčių ir kitos bylos medžiagos matyti, kad didesnis butas buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, o jo įsigijimui panaudotos ir santuokoje įgytos lėšos. Be to, atsakovas nereiškė reikalavimo dėl dalies turto pripažinimo jo asmeninę nuosavybę, todėl santuokoje įgytas trijų kambarių butas yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybę, nepriklausomai kieno vardu jis yra registruotas (SŠK 21str.). Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl dalintino turto nelygių nustatymo ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovo, nes nustatytas nukrypimas yra nežymus ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tuo pačiu nėra pagrindo priteisti atsakovui ir piniginę kompensaciją, kurios jis reikalauja sodo namelio pritaikymui gyventi žiemą. Tą aplinkybė, kad atsakovas yra iš dalies nedarbingas reikšmės neturi, nes pirmiausia turi būti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, kuriems reikalingas būstas ir ramybė, o ne gyvenimas nuolatinėje įtampoje. Tuo tarpu atsakovas iš dalies yra darbingas, gauna invalidumo pensiją, pripažino, kad dirba dabar, todėl savimi gali pasirūpinti pats. Negalėdamas įsirengti sodo namelio, atsakovas gali jį parduoti ir pagal turimas galimybes įsigyti kitą būstą. Pažymėtina ir tai, kad vasaros periodu atsakovas turėjo galimybę gyventi sodo namelyje, tačiau iki šiol gyvena bute ir nieko nedarė, kad išspręstų namelio pritaikymą gyventi žiemą, nors ginčo dėl sodo namelio priteisimo jam nėra. Terminas, iki kurio atsakovui buvo leista gyventi bute, pasibaigė ir jo pratęsimo atsakovas neparašė. Be to, nepilnamečiai vaikai šiuo metu su ieškove gyvena pas jos motiną, todėl kolegija mano, kad artėjant naujiems mokslo metams teismo iniciatyva suteikti teisę atsakovui dar ilgiau gyventi ieškovei ir vaikams skirtame bute pagrindo nėra.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka ir su priteistomis 500,0 ir 623,53Lt. bylinėjimosi išlaidomis, iš kurių 500,0Lt. sudaro žyminis mokestis, atleidžiant teismo sprendimu atsakovą nuo likusios šio mokesčio dalies, o 623,53Lt. sudaro 59,70proc. nuo ieškovės patirtų 1044,0Lt. išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovas. Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos ir priteistos laikantis CPK 93, 96, 98 str. reikalavimų, todėl apeliacinis skundas dėl šių išlaidų perskirstymo atmestinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas tik dalyje, kurioje prašoma santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje, o likusioje dalyje paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytai motyvais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-2133-55/2007 iš dalies pakeisti, nurodant, kad santuoka tarp D. Š. ir R. Š. yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.