Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimo A. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimu A. Č. veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies, į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 426 straipsnio 1 dalį, ir skirta jam administracinė nuobauda – 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Administracinio nusižengimo teisena A. Č. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukta, kadangi panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. A. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 15 d., 15.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas į stovėjimo vietą nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č., sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Apeliaciniu skundu A. Č. prašė, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra neteisingas, kadangi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje jis nepadarė. Pareiškėjo teigimu, jam nesuprantama, kodėl teismas nusprendė, jog jis pripažino savo kaltę dėl šio pažeidimo, kadangi jis nesakė, kad pasitraukė iš įvykio vietos, padaręs KET pažeidimą ir būdamas kaltas dėl sukelto eismo įvykio. A. Č. teigimu jis nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu ar kitu pašaliniu daiktu. Pareiškėjas pripažįsta, jog jis iš tiesų apgailestavo, kai jam surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo tvirtinama, jog pagal nubrozdinimą, rastą ant automobilių, galima daryti išvadą, kad tarp jo ir greta stovėjusio automobilio buvo kontaktas. Tačiau to kontakto A. Č. nejuto ir nežinojo, todėl pasišalinimas iš įvykio vietos tokiu atveju negali būti traktuojamas, kaip administracinis teisės pažeidimas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis yra nubaustas neteisingai ir neteisėtai. A. Č. nuomone, bylą nagrinėjanti teisėja turėjo pilnai išanalizuoti visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir jo nekaltumo, vertinti juos objektyviai, pagal įstatymuose nustatytas taisykles, o sprendimą priimti vadovaudamasi faktais ir neginčijamais įrodymais, o ne vien tiktai surašytu protokolu. Priimdama nutarimą, teisėja vadovavosi dalies teisme išnagrinėtų įrodymų suformuota savo asmenine nuomone, kuri buvo nepalanki pareiškėjui, be to, ignoravo tiesioginių kaltės įrodymų visišką nebuvimą, tuo akivaizdžiai painiodama civilinio proceso, kur teismas pagal įrodymų visumą gali pripažinti faktą daugiau buvus, nei jo nebuvus, su baudžiamojo ir administracinio procesų principais, kur asmens kaltė turi būti visiškai ir neabejotinai įrodyta. Tuo teismas pažeidė teisingumo, objektyvumo ir nekaltumo prezumpcijos principus, bei nukrypo nuo LR Vyriausiojo Administracinio teismo formuojamos vieningos teismų praktikos.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė apelianto skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. Č. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, jas vertino netinkamai, todėl priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir akivaizdžiai neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas A. Č., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. Č. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas į stovėjimo vietą nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina betarpiškai ištirta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4; 5), J. K. paaiškinimas (b. l. 6), A. Č. paaiškinimas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), fotonuotraukos (b. l. 9-14), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: ant dešinės pusės užpakalinio sparno ties užpakaliniu ratu, nuo 0,4 m iki 0,75 m. aukštyje nuo žemės plokštumos matomos braukimo žymės. Apgadinimai padaryti neseniai. Sparnas akivaizdžiai bandytas nuvalyti, ant jo nėra purvo, o visas automobilis apneštas purvu. Padaryta išvada, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimų žymės pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą (b. l. 16), kita bylos medžiaga.Nors pareiškėjas A. Č. tiek savo 2016 m. gruodžio 21 d. duotame paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 7), tiek apeliaciniame skunde kategoriškai teigė, jog jis nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu ar kitu pašaliniu daiktu, o išlipęs iš mašinos jokių automobilio apgadinimo žymių nematė, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šie pareiškėjo paaiškinimai yra tik nepagrįsta pažeidėjo gynybinė versija, kadangi byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir eismo įvykio schemos, automobilio Opel Astra rasti apgadinimai: galinis kairysis sparnas, galinio bamperio kairysis kampas, kairys galinis žibintas (b. l. 8, 9-10). Transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei byloje esančios fotonuotraukos, patvirtina, kad apžiūrėjus automobilį Volkswagen Transporter, nustatyti techniniai defektai: ant dešinės pusės užpakalinio sparno ties užpakaliniu ratu, nuo 0,4 m iki 0,75 m. aukštyje nuo žemės plokštumos matomos braukimo žymės. Apgadinimai padaryti neseniai. Sparnas akivaizdžiai bandytas nuvalyti, ant jo nėra purvo, o visas automobilis apneštas purvu automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimų žymės pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Opel Astra apgadinimą (b. l. 16, 11-14). Policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 15 d. apie 15.16 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovėjęs automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kita transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Gavęs pavedimą atlikti tyrimą, iš minėtu adresu esančios parduotuvės, buvo gautas apsaugos kamerų vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja baltos spalvos VW Transporter markės automobilis. Jam pravažiuojant pro stovėjusį Opel Astra automobilį, pastarasis stipriai sujuda. VW Transporter pavažiuoja atgal ir po to į priekį nuvažiuoja už pastato kampo. Kitoje vaizdo kameroje matosi kaip VW Transpoter automobilis važiuodamas į stovėjimo vietą staiga sustoja, važiuoja atgal išsitiesina ir sustoja priekiu į pastatą. Išlipęs vairuotojas apžiūri automobilį ir eina į parduotuvę, vis atsisukdamas ir žiūrėdamas į pasekmes. Apžiūrėjus transporto priemonę VW Transporter, akivaizdžiai matėsi, kad dešinės pusės užpakalinis sparnas valytas, bandyta paslėpti apgadinimų požymius. Nors matėsi braukimo žymės, kurios atsiradę neseniai. Kitos automobilio kėbulo detalės buvo padengtos purvu. Apie tai buvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Policijos pareigūnas vertino, jog atsižvelgus į vaizdo įrašo medžiagą, transporto priemonių apgadinimą, akivaizdu, kad A. Č. vairavęs automobilį VW Transporter ir atsitrenkęs į kitą automobilį tai matė, suprato padaręs žalą ir vengdamas atsakomybės ar atlyginti nuostolį, pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 5). Iš byloje esančio parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašo (b. l. 30) akivaizdžiai matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, baltos spalvos VW Transporter markės automobiliui pravažiuojant pro stovintį Opel Astra automobilį, pastarasis stipriai sujuda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniajam teismui nėra pagrindo tikėti pareiškėjo argumentais apie tai, kad jis nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu, apgadinimų nepastebėjo, todėl nežinojo apie jokį eismo įvykį. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus byloje esančias Opel Astra ir VW Transporter automobilių apžiūros nuotraukas, bei parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašą, akivaizdu, jog tokio masto ir pobūdžio apgadinimų A. Č. negalėjo nepastebėti bei negalėjo nejusti automobilių kontakto. Iš byloje esančių minėtų automobilių apžiūros nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog automobilių apgadinimai yra žymūs ir gerai matomi, todėl aukštesnysis teismas tokius pareiškėjo A. Č. argumentus, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmeta kaip nepagrįstus.Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, išvažiavo todėl, kad jokio kontakto nepajuto bei nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Aukštesniojo teismo vertinimu yra akivaizdu, jog padaryta žala dviem automobiliams, apgadinimai matomi, abejonių, jog vairuotojas negalėjo nepajusti atsitrenkimo į stovintį Opel Astra automobilį nėra, todėl kaltės forma – tyčia nustatyta pagrįstai. Tai, kad A. Č. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio paneigiama, įvertinus ir kaltininko elgseną po padaryto eismo įvykio. Policijos pareigūnas Ž. M. savo tarnybiniame pranešime patvirtino tas aplinkybes, jog apžiūrėjus transporto priemonę VW Transporter, akivaizdžiai matėsi, kad dešinės pusės užpakalinis sparnas valytas, bandyta paslėpti apgadinimų požymius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. Č. pasistatęs ir išlipęs iš savo automobilio, jį apžiūrinėjo, apžiūrėjo automobilio šoną, kas rodo jog pažeidėjas suprato, jog kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinant jo dalį dėl inkriminuoto teisės pažeidimo A. Č. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas pareiškėjas, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. Č. padarė jam inkriminuotą ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.