- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- AN2-549-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00157-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Direktoriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimo R. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas R. K. surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 18 d., tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini) , draudžiamu laiku sumedžiojo stirnos patiną (medžioklės lapo Nr. 13; licenzijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kai vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 p. stirnos patinus galima medžioti iki spalio 15 d. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 p., t.y. sumedžiojo gyvūną kurį sumedžioti neturėjo teisės ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog R. K. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti išvadai, kad R. K. padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą skiriant R. K. nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 8 dalyje.
3.1. Skunde teigiama, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, jog R. K. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jo padarytą pažeidimą akivaizdžiai įrodo Medžioklės lapas Nr. 13, kurį 2016 m. birželio 7 d. medžioklės vadovui R. K. išdavė Kauno medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)s“, kuriame įrašyta, kad 2016 m. spalio 18 d. medžioklės metu R. K. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) sumedžiojo vieną stirnos patiną, taip pat 2017 m. gegužės 29 d. Patikrinimo aktas (licencija NR. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. balandžio 27 d. Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolas, 2017 m. gegužės 31d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto D. J. tarnybinis pranešimas, 2017 m. gegužės 31 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM- KAUANP-102364881-17 ir kita rašytinė bylos medžiaga. Skunde apeliantas pažymi, kad R. K. pateiktos administracinio nusižengimo aplinkybės turėjo būti vertintos kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ne jis davė skirtingus paaiškinimus teismo posėdžio ir pirminės apklausos metu. Tai, kad į stirnos patiną yra šovęs ankstesnės medžioklės metu, tačiau gyvūno tuo metu nerado, nurodė tik paskutinio teismo posėdžio metu, tuo tarpu pirminės apklausos metu nurodoma, kad į stirniną buvo šauta 2016 m. spalio 14 ar 15 dienomis medžioklės metu, nors tai paneigia Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės dokumentai, pagal kuriuos R. K. 2016 m. spalio 14 ir 15 d. nė vienoje medžioklėje nedalyvavo. Posėdžio metu R. K. teigė, kad vėliau stirniną su P. V. nutempė j lupyklą, o 2017 m. gegužės 31d. paaiškinime teigė, kad jis pats vienas atsitempė stirniną į lupyklą.
3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už melagingų parodymų davimą nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė nekyla. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad apie sumedžiotą ar rastą stirniną žinojo ir jį matė tik du 2016 m. spalio 18 d. medžioklėje dalyvavę medžiotojai - R. K. ir P. V., o kiti trys medžiotojai (A. M., V. V. ir V. V.) apie Medžioklės lape Nr. 13 įrašytą sumedžiotą stirniną sužinojo tik medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog stirnino sumedžiojimas buvo nuslėptas, kad nepaaiškėtų šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, priešingu atveju R. K. stirtiną į lupyklą būtų atitempęs nelaukdamas medžioklėje dalyvavusių A. M., V. V. ir V. V. išvykimo. Apeliantas taip pat teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinti liudytojo S. N. parodymai, kurie taip pat patvirtina aplinkybę, kad versija apie rastą stirniną neturi realaus pagrindo.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai, betarpiškai ir visapusiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo nepasitvirtino.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį užtraukia gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Institucija prašo pripažinti R. K. padarius šį pažeidimą, nes laiko, jog bylos duomenimis pilnai įrodyta, jog jis 2016 m. spalio 18 d., tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini), draudžiamu laiku sumedžiojo stirnos patiną ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 p.
8.1. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, paneigtus byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius duomenis, jų patikimumą ir atitikimą faktinėms aplinkybėms vertino tirdamas jos tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kitų įrodymų visumoje. Skunde Institucija teigia, kad teismas neturėjo pagrindo remtis prieštaringais paties atsakomybėn patraukto asmens parodymais. Iš skundžiamo nutarimo aiškiai matyti, kad teismas savo išvadų negrindė vien tik nekritiškai vertindamas R. K. pateiktą versiją, tačiau nuosekliai juos išanalizavo, paminėjo ir esančius prieštaravimus ir jo gynybinę poziciją vertino kitų duomenų kontekste. Kaip matyti iš bylos medžiagos, faktą, kad R. K. 2016 m. spalio 18 d. medžioklės metu nenušovė stirnino, savo parodymuose patvirtino ir su juo kartu medžioklėje dalyvavę A. M., abu V. V. ir P. V., kurie tiek savo paaiškinimuose, tiek teisme apklausti liudytojais, kategoriškai teigė, kad nei vienas iš jų tą dieną stirnos patino nesumedžiojo ir kad Medžioklės lape įrašytas įrašas dėl 2016 m. spalio 18 d. sumedžioto stirnos patino yra klaidingas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad nebuvo tinkamai įvertinti liudytojo S. N. parodymai, kurie patvirtina, jog versija apie rastą stirniną neturi realaus pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šio liudytojo parodymai buvo įvertinti tinkamai ir, priešingai, nei siekia įrodyti apeliantas, jie nepaneigė R. K. versijos, jog jis 2016 m. spalio 18 d. stirnino nenušovė. Nors teisme apklaustas liudytojas S. N. nurodė kiek kitas aplinkybes nei pats R. K., t.y., kad pastarojo svarstymo susirinkime metu šis paaiškino, kad medžioklės lape buvo padaryta rašybos klaida, ir dėl neteisingo įrašo apkaltino pirmininką, tačiau vis tik S. N. tuose pačiuose savo parodymuose taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. medžioklės lape Nr. 13 įrašas dėl 2016 m. spalio 18 d. sumedžioto stirnino galimai buvo įrašytas per klaidą ir taip pat pripažino, kad konkrečių įrodymų, jog R. K. 2016 m. spalio 18 d. nušovė stirniną, nėra.
8.2.Apeliantas skunde teigia, kad R. K. kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas nepagrįstai nesivadovavo. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis buvo priimti ir kiti dokumentai, kuriais Institucija grindžia R. K. kaltę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, buvo medžioklės lapas Nr. 13, kuriame užfiksuotas įrašas, jog R. K. 2016 m. spalio 18 d. sumedžiojo stirnos patiną (b. l. 3). Šiuo medžioklės lapo duomenims kaip nustatytais faktais buvo remtasi surašant Patikrinimo aktą Nr. 47, taip pat 2017 m. gegužės 31 d. Tarnybinį pranešimą - bylos išaiškinimą. Tačiau teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad įrašą dėl nušauto stirnos patino medžioklės lape Nr. 13, 2016 m. spalio 18 d. data pažymėjo, nes turėjo nepanaudotą licenciją bei šis įrašas buvo reikalingas dėl stirnos patino ragų transportavimo. Tokia jo versija yra nepaneigta, nes ją patvirtino ir kartu minimą dieną medžioję klubo nariai. Taigi, remtis medžioklės lapo įrašais ir tuo pačiu šia informacija paremtais kitais rašytiniais duomenimis, kai klaidingo įtašo atsiradimas buvo paneigtas ne tik logiškais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinamais, bet ir kitų asmenų nuosekliais parodymais, apylinkės teismui nebuvo objektyvaus pagrindo.
8.3. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad apie sumedžiotą ar rastą stirniną žinojo ir jį matė tik du 2016 m. spalio 18 d. medžioklėje dalyvavę medžiotojai, o kiti trys medžiotojai apie tai sužinojo tik medžiotojų klubo susirinkimo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog stirnino sumedžiojimas buvo nuslėptas, kad nepaaiškėtų šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, priešingu atveju R. K. stirtiną į lupyklą būtų atitempęs nelaukdamas medžioklėje dalyvavusių A. M., V. V. ir V. V. išvykimo. Toks argumentas yra nepagrįstas faktine bylos medžiaga, nes, kaip jau buvo minėta, A. M., V. V. ir V. V., nors ir nematė R. K. rasto stirnino, tačiau jie patvirtino, kad tą dieną nei pastarasis, nei kuris nors iš jų stirnino nesumedžiojo, be to, R. K. paaiškino, dėl ko rastą stirtiną į lupyklą tempė kiek vėliau ir ši jom versija nepaneigta, o apeliantas pažeidimo padarymo faktą įrodinėja ne faktine medžiaga, o nepagrįstomis prielaidomis ir spėlionėmis.
9. Aukštesnysis teismas negali nesutikti su apylinkės teismo išdėstytais teiginiais, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir visiškai sutinka su išvada, jog šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. stirnos patiną nušovė būtent 2016 m. spalio 18 d., t.y., kai teisės aktų nustatyta tvarka šiuo laiku tą daryti draudžiamu, ir todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
10. P. R. K. pripažino, tai patvirtino ir kita byloje surinkta medžiaga, kad jis 2016 m. spalio 18 d. medžioklės metu rado nušautą stirtiną, tačiau apie tai nepranešė Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir pasisavino jo galvą negavęs atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis, laikoma, kad gyvūno dalį jis paėmė neteisėtai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.28. punktą. Apylinkės teismas tokius R. K. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus.
11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog R. K. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nekaltumo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir jo veiksmų tinkamo kvalifikavimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.