- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- N-63-617-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pažeidėjas
- A. P.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 11 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši tą pačią dieną, apie 17.04 val., Basanavičiaus g. ties namu Nr. 11, vairuodama automobilį „Audi 80“, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą automobilį, apgadino abi transporto priemones, pasišalino iš eismo vietos nenusibraižiusi eismo įvykio vietos schemos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 5, 9, 132, 231.1 ir 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 12 d. nutarimu pripažino A. P. kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo nukentėjusiojo R. A. paaiškinimai, liudytojo (policijos pareigūno) D. G. parodymai, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir transporto priemonės techninės apžiūros aktai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos). Teismas nustatė, kad nukentėjusysis R. A. teismo posėdyje paaiškino, jog, būdamas automobilyje „Ford Transit“, transporto priemonės gale pajuto smūgį, nuo kurio jo automobilį sukratė. Išlipęs pamatė, kad sudaužytas jo automobilio galinis kairės pusės žibintas. Į automobilį „Ford Transit“ atsitrenkęs automobilis buvo pavažiavęs apie 3 metrus ir, kiek pastovėjęs, nuvažiavo. Nukentėjusysis R. A. taip pat paaiškino, jog įsidėmėjo pažeidėjo automobilio valstybinį numerį, kurį nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytojas D. G. parodė, kad iš policijos budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, iš kurio pasišalino vienas automobilis. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad Basanavičiaus g., Šilalėje, A. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį R. A. automobilį. Apžiūrint jos automobilį nustatyta, kad apgadintas transporto priemonės dešinės pusės priekinis sparnas. Skirdamas nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
II.
Nesutikdama su Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimu, A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad ji nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Nurodo, kad teismas, pripažindamas ja kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nevertino to aspekto, ar ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Tvirtina, kad teismo nutarime nurodyta sąlyga, jog automobilis gali būti sugrąžintas tik jai sumokėjus baudą, prieštarauja teisinės valstybės ir proporcingumo principams. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos prašymo, kuriuo buvo prašoma, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. skirti mažesnę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga nuvykti į darbą, prižiūrėti senyvo amžiaus motiną.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. P. pasišalino iš įvykio vietos sąmoningai suvokdama įvykio aplinkybes, be to nėra pagrindo, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, švelninti jos padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
A. P. teiginys, kad ji nejuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija (A. P. vairuojamas automobilis „Audi 80“ dešinės pusės priekiniu sparnu atsitrenkė į automobilio „Ford Transit“ galinį kairės pusės žibintą), eismo įvykio aplinkybės (dienos metas, miestas), neleidžia abejoti tuo, kad vairuotoja galėjo nepastebėti, jog apgadino kito asmens automobilį (b. l. 8, 13, 20 – 21). Be to, nukentėjusysis R. A. teismo posėdyje nurodė, kad jis, sėdėdamas automobilyje „Ford Transit“, staiga transporto priemonės gale pajuto smūgį, nuo kurio jo transporto priemonę sukratė, pažeidėjos automobilis, pavažiavęs apie 3 metrus, trumpai pastovėjo ir nuvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 50). Pažymėtina, kad A. P. 2009 m. vasario 17 d. prašyme neneigia, jog ji pažeidimo dieną kliudė kitą automobilį ir jį apgadino (b. l. 23). Visa tai leidžia teigti, jog A. P. tyčia pasitraukė iš įvykio vietos.
Dėl teismo nutarime įtvirtintos nuostatos, kad automobilis gali būti sugrąžintas tik A. P. sumokėjus baudą, pasakytina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (tai yra kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
A. P. nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos prašymo, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė minimalią ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą nuobaudą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sumažinti apeliantei skirtą nuobaudą. Teisės vairuoti reikalingumas nuvykti į darbą nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties švelninimą. Be to, A. P. nurodo, kad specialioji teisė reikalinga tinkamai prižiūrėti senyvo amžiaus motiną, tačiau pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį dėl priverstinai nuvežto automobilio „Audi 80” grąžinimo tik po to, kai sumokėta paskirta bauda, panaikinti ir automobilį grąžinti jo teisėtam valdytojui. Likusias nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis neskundžiama.