Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-02-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi suderinta bausme, paskirta galutinė subendrinta 16 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1995 m. Ispanijos Karalystės BK 138 straipsnį, 390.1. straipsnį, paskirta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei 6 mėn. bauda mokant po 6,00 Eur už kiekvieną dieną. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 ir 207 straipsniais, palikta ta pati 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, netaikant paskirtos baudos.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 5 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017-05-18).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau kartu pažymi, jog S. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina tai, kad S. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, bet už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą (2 nužudymai – nužudęs asmenį, slapstėsi nuo teisėsaugos, besislapstydamas vėl įvykdė labai sunkų nusikaltimą - nužudymą). Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, taip pat vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, galimai galėtų būti tikimybė, kad pavartojęs alkoholio nuteistasis galėtų nesugebėti pasirinkti tinkamų konfliktų sprendimo strategijų; turi didelių finansinių įsipareigojimų, kad didina tikimybę nusikalsti pakartotinai. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. G. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat išlieka aktualūs tikimybę nusikalsti ateityje didinantys (kriminogeniniai) bei artimi kriminogeniniams veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu: impulsyvumas, agresyvus elgesys, problemų sprendimų įgūdžių stoka, menkas savo elgesio pasekmių numatymas, pakankamai konkretus mąstymas); piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu); Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. G. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam S. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017-05-22 nutarimą Nr. 93-337 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017-05-22 nutarimą Nr. 93-337 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis