Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-05-05 · Administracinė byla Nr. I-2910-406/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
I-2910-406/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00650-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
Č. K., V. S., P. K.
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 2910-406/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3.;73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, susipažinęs su pareiškėjų Č. K. , V. S. ir P. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų Č. K. , V. S. ir P. K. skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kuriuo prašoma panaikinti 2014 m. kovo 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-868 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui į iki 1940 m. S. K. ir J. K. turėtą žemę.

Skundą atsisakoma priimti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2007 m. spalio 11 d. Nr.AS11- 296/2007, Administracinių teismų praktika Nr.3 (13); 2006 m. spalio 27 d. Nr. AS5- 434/2006, 2007 m. spalio 8 d. Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 10 d. Nr. AS858-209/2010, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalį), „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p.461-463). Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Skundžiamas 2014 m. kovo 26 d. administracinis aktas priimtas vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106¹ straipsniu, t. y. teisės aktais, kurie reglamentuoja nuosavybės atkūrimą į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatyta procedūra yra tęstinė, joje dalyvaujantys subjektai yra žemėtvarkos skyrius ir savivaldybės administracijos direktorius, kurie pagal numatytą eiliškumą turi atlikti eilę veiksmų ir priimti aktus, kuriais remiantis gali būti priimtas sprendimas pagal piliečio prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę turėtoje vietoje. Akivaizdu, kad skundžiamas administracinis aktas dėl kurio pareiškėjai siekia iškelti administracinį ginčą, priimtas vykdant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatytas procedūras.

Vykdant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte pavestas funkcijas savivaldybės administracijos direktoriaus priimti aktai patenka į žemės reformos vykdymo sritį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį Nr. AS146-96/2013 ).

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusioje po 2010 m. liepos 1 d. (apskričių viršininkų administracijų panaikinimo) numatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes šioje normoje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-122/2011 pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog savivaldybė nėra Nacionalinės žemės tarnybos padalinys nereiškia, kad savivaldybės administracijos aktai, veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai, jei tai numato įstatymai (nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatymų leidėjas numatė, kad kuriuos nors konkrečius veiksmus žemės reformos procese atlieka savivaldybė, o savivaldybės atitinkamus aktus, veiksmus (neveikimą) privaloma skųsti ne teismo tvarka, tai tokie savivaldybės aktai, veiksmai (neveikimas) atitinka ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies sąlygas dėl privalomo išankstinio ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo. Analogiškos praktikos laikomasi ir kitose administracinėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2011 m. lapkričio 25 d. Nr. AS822-610/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. AS143-823/3011; 2012 m. spalio 24 d. Nr. AS858-728/2011 ir kt.). Nuo 2010 m. liepos 1 d. skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (to paties straipsnio 4 d.).

Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjai nėra pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes nepateikti tai patvirtinantys jokie dokumentai. Ši aplinkybė pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013).

Kadangi pareiškėjų Č. K. , V. S. ir P. K. skundą atsisakyta priimti, todėl grąžintinas 2014 m. balandžio 28 d. sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų Č. K. , V. S. ir P. K. skundą.

Grąžinti Č. K. 100,00 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. balandžio 28 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas