- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1523-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00136-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- S. R., J. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams S. R. ir J. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė iš atsakovų priteisti 75 000 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkų turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-01-30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo S. R. turtą. 2012-05-02 nutartimi teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė – areštavo ir atsakovės J. R. turtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nutarties dalį, kuria areštuotas jos turtas, panaikinti ieškovo prašymą jos atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai kildinami iš jo ir atsakovo S. R. tarpusavio verslo santykių, kuriuose apeliantė faktiškai nedalyvavo ir nebuvo šio verslo bendrasavininkė. Preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliantės atžvilgiu jis negalėtų būti patenkintas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės apeliantei taikytos nepagrįstai. Apeliantės su S. R. 2006-10-20 sudarė povedybinę turto apsidalijimo sutartį, pagal kurią sutuoktiniui atiteko juridinių asmenų akcijos, taip apeliantė atsiribojo nuo sutuoktinio verslo santykių su ieškovu. Be to, ieškovo pateiktame 2007-06-21 mokėjimo nurodyme paskirtis nurodyta „už akcijas“, o ne paskola. Kitus 25 000 Lt sutuoktinis skolinosi verslo tikslais, tai nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu, todėl prievolė šią sumą grąžinti tenka tik atsakovui S. R..
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia vien ieškovo reikalavimų jai nepagrįstumu, neva ieškovą su apeliantės sutuoktiniu sieja verslo teisiniai santykiai su kurias apeliantė neturi nieko bendra, todėl jos sutuoktinio prievolės ieškovui yra asmeninės.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktinių prievolių pobūdis ne preziumuojamas, bylą nagrinėjantis teismas privalo kiekvienu atveju identifikuoti ginčo santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 33, 2010 m. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Aplinkybės, kokiu tikslu apeliantės sutuoktinis skolinosi pinigus, kur juos panaudojo, ar su apeliantės žinia arba sutikimu ir pan., bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad suėjus skolos grąžinimo terminui atsakovas S. R. savo sutuoktinės, t. y. apeliantės vardu, įsigijo didelės vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (b. l. 12). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismas konkrečiu atveju įvertino reikalavimo dydį, atsakovų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui. (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.