Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų;

pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1,4 d.d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

L. B. 5830 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 800 Lt išlaidoms apmokant advokato darbą atlyginti;

J. P. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestas;

Valstybinei ligonių kasai – 1889,60 Lt lėšoms už nukentėjusiojo M. B. gydymą atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 4 d., apie 22.30 val. - 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus raj., Zujūnų sen., Salotės k., (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančiame name, kambaryje, konflikto metu tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau šešių smūgių gulinčiam lovoje R. P. į galvą bei ne mažiau penkių kartų per rankas ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas su odos nubrozdinimais pakaušio, kairiojo smilkinio ir viršugalvio kairės pusės bei kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose ir lūpose - galvos sumušimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, - sužalojimus, visumoje vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugarėlėje ir smulkius dešinės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, kairės blauzdos odos nubrozdinimus, - sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ko pasėkoje dėl galvos sumušimo sukelto kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kairiojo pusrutulio kietuoju dangalu (150 ml kraujo) nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė R. P. , t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1d..

Be to, T. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 4 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus raj., Zujūnų sen., Salotės k., (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančiame name ir namo kieme, konflikto metu, tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau aštuonių kartų M.B. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas muštines žaizdas dešinio antakio ir dešinės akies apatinio voko srityse, poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, poodinės kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniam dilbyje, kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir juosmens kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinėje, - sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam M. B. , t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis T. Z. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 129 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. T. Z. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, specialistų išvadomis, iš dalies paties nuteistojo parodymais ir kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė nukentėjusysis M. B. , jis 2005 m. spalio 4 d. gėrė alkoholinius gėrimus R. P. namuose. Kartu su juo pasigėrę užmigo. R. P. atsigulė į savo lovą, o jis miegojo ant grindų. Atsibudo nuo triukšmo kambaryje ir pamatė dvi moteris ir nepažįstamą vaikiną – T. Z. , kuris sėdėjo ant gulinčio R. P. ir kumščiais mušė jį. Jis klausė, ką jis darantis, į ką T. Z. jam liepė nelįsti. Kai M. B. bandė užstoti draugą, T. Z. jį mušė rankomis ir kojomis, iš pradžių stovintį, po to gulintį. Peilio rankose M. B. neturėjo. Po sumušimo jis užmigo ir pabudo ryte. Buvo kruvinas. Tuo metu vėl atėjo T. Z. , sakė, kad reikia išgerti. T. Z. priėjo prie R. P. , gulėjusio lovoje ir paėmęs už rankos pasakė, kad jis šaltas. Nukentėjusysis M. B. pasiūlė T. Z. kviesti policiją ir greitąją. Jie abu išėjo pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos ir policijos, tačiau lauke T. Z. pabėgo. M. B. apie nukentėjusiojo mirtį pasakė M. V. , kuris iškvietė medikus ir policiją. Dėl patirtos nuo T. Z. veiksmų galvos traumos nukentėjusysis M. B. buvo pristatytas į ligoninę, tačiau operacijos atsisakė. Kitą dieną, pasijutęs blogai, vėl pateko į ligoninę, kur jam atliko galvos operaciją (t.1, b.l. 89-91, 97-98, 99-100; t.2, b.l. 11-12).

Šie nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su liudytojos L. I. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, jog įvykio dieną apie 22 val. ji, jos sesuo A. Ž. ir T. Z. , su kurio susipažino tą patį vakarą, užėjo pas R. P. išgerti. T. Z. nupirko butelį alaus ir degtinės. R. P. girtas gulėjo lovoje, M. B. gulėjo ant grindų. Pas R. P. tuo metu buvo R. M. , kuris iš karto išėjo. Nei R.P., nei M. B. tuo momentu nebuvo sumušti. Tačiau, pradėjus išgėrinėti, T. Z. kažkas nepatiko, ir jis be jokios priežasties puolė mušti rankomis ir kojomis gulintį R. P. , suduodamas smūgius į galvą. Prabudus M. B. , T. Z. pradėjo mušti ir jį. Mušė stipriai, daugiausia spardė kojomis. M. B. atsikėlus, T. Z. ištempė jį į lauką. Liudytoja L. I. išėjo paskui juos. Matė pargriuvusį ant statybinių blokelių M. B. , kurį kojomis spardė T. Z. Nukentėjusysis M. B. konflikto metu peilio neturėjo. Tačiau neužilgo grįžo, pakvietė seserį eiti namo, ir jos abi išėjo (t.1, b.l. 126-128, 129-130). Analogiškus parodymus davė ir jos sesuo A. Ž. (t.1, b.l. 121-123, 124-125).

Kaip ikiteisminio tyrimo ir teisme parodė R. P. kaimynė - liudytoja S. P. , ji įvykio vakarą lankėsi pas R. P. , matė jį gulintį ant lovos girtą, o ant grindų miegojo jo draugas M. B. . Abu vyrai buvo neblaivūs, tačiau ant jų veidų, kūnų kokių nors sumušimo žymių nesimatė. Neužilgo pas R. P. atėjo broliai M. ir D. V. bei dar vienas vaikinas, jie atsinešė alaus, apžiūrinėjo naują telefoną. Pažiūrėję filmą apie 22 val. vaikinai išėjo, ji išėjo paskutinė (t.1, b.l. 112-113; t.2, b.l. 140-141). Liudytojai M. V. , D. V. davė analogiškus parodymus, ir nurodė, kad kitos dienos ryte pas juos atėjo M. B. , kuris pranešė, kad R. P. yra negyvas, taip pat sakė, jog juos atėjęs sumušė kažkoks vaikinas. Tas vaikinas buvo atėjęs su dviem merginomis. M. V. iškvietė greitąją medicininę pagalbą (t.1, b.l. 114-116, 119-120; t.2, b.l. 138-140).

Šie liudytojų parodymai, priešingai negu apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, yra nuoseklūs, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai dėl kokių nors priežasčių apkalbėtų nuteistąjį, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, jie ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir pasitvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taip pat nėra pagrindo liudytojams skirti narkologinę ekspertizę, nes to nenumato ir baudžiamojo proceso normos.

Pats nuteistasis T. Z. neneigia nukentėjusiųjų M. B. ir R. P. atžvilgiu panaudojęs smurtą – sudavė smūgius nukentėjusiesiems rankomis ir kojomis, gulinčiam lovoje R. P. sudavė smūgį koja į kairįjį smilkinį, kas matyti ir iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 160-176). Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis T. Z. abejoja, ar R. P. mirė būtent dėl jo suduotų smūgių, motyvuodamas tuo, kad teismo medicinos specialistas teismo posėdžio metu nenurodė, konkrečiai nuo kurio jo suduoto smūgio R. P. mirė.

Kaip matyti iš 2006 m. vasario 8 d. specialisto išvados Nr. M 2272/05 (01), R. P. mirė nuo galvos sumušimo sukelto kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kairiojo pusrutulio kietuoju dangalu (150 ml kraujo). Į tai nurodo kraujosruvos su odos nubrozdinimais pakaušio, kairiojo smilkinio ir viršugalvio kairės pusės bei kairio skruosto minkštuose audiniuose ir lūpose. Galvos sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes padarant bet kurią iš kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose galėjo būti sukeltas ir mirties priežastimi buvęs kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu; kitose kūno dalyse - poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugarėlėje ir smulkūs dešinės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje taip pat konstatuota, kad R. P. mirė nuo sužalojimų visumos, nes mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo atsirasti nuo smūginio poveikio per galvą padarant bet kurią iš kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose, nors labiausiai tikėtina, kad tai galėjo įvykti padarant kraujosruvas pakaušyje ir kairiajame smilkinyje (t.1, b.l. 30-37). Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti galvą paveikus ne mažiau kaip šešis kartus. Sužalojimai rankose ir kojoje galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiais poveikiais. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. M. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą, taip pat paaiškino, kad sužalojimas, sukėlęs mirtį, nebūdingas griuvimui, mirtis įvyko praėjus 4-8 valandoms po sužalojimų padarymo, kurie galėjo būti padaryti 2005 m. spalio 4 d. apie 22 val. 30 min. Apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi šia teismo medicinos specialisto išvada, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Išvadose išsamiai ir detaliai atsakyta į specialistui pateiktus klausimus, nurodyti nukentėjusiajam R. P. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija, kūno sužalojimų padarymo mechanizmas, nustatyta, nuo kokių kūno sužalojimų įvyko nukentėjusiojo mirtis. Šią išvadą specialistas patvirtino teisme bei atsakė į proceso dalyvių, taip pat ir nuteistojo, klausimus, pateikė išsamius paaiškinimus. Abejoti specialisto išvadomis teismui nėra jokio pagrindo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad 2005 m. spalio 5 d. 11 val. apžiūrint namą, esantį Vilniaus raj., Salotės k., (duomenys neskelbtini), R. P. lavonas su smurto žymėmis buvo aptiktas kambaryje ant lovos ( t.1, b.l.10-19, 20-21).

Taigi, įvertinus tai, kad, kaip matyti iš liudytojų parodymų, iki T. Z. smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų M. B. ir R. P. atžvilgiu, pastarųjų niekas kitas sužalojęs nebuvo, pagal specialisto išvadą M. B. ir R. P. padarytų sužalojimų laikas atitinka T. Z. smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimo laiką, R. P. rastas negyvas lovoje, kurioje jį gulintį ir sumušė T. Z. , darytina išvada, kad sužalojimus, kurių pasėkoje nukentėjusysis mirė, padarė būtent nuteistasis T. Z. Tarp šių jo padarytų veiksmų – R. P. sveikatos sutrikdymo ir atsiradusių padarinių – R. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju nėra svarbu, nuo kurio būtent smūgio į galvą mirė R. P.

T. Z. versija, kad jis R. P. nužudė staiga labai susijaudinęs, išprovokuotas nukentėjusiųjų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 130 str. numatyto nusikaltimo požymius, taip pat buvo patikrinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei pagrįstai atmesta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 24 punkte nurodyta, jog nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 130 str. (stai­ga la­bai su­si­jau­di­nus) ta­da, kai nu­ken­tėju­sia­jam gy­vy­bė at­ima­ma kal­ti­nin­kui esant fi­zio­lo­gi­nio afek­to būse­nos, ku­rią su­kėlė ne­tei­sėtas ar itin įžeidžian­tis jį ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­ken­tėju­sio­jo po­el­gis. Ši būse­na nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, pri­rei­kus gau­na­ma spe­cia­lis­to išva­da ar­ba ski­ria­ma teis­mo psi­cho­lo­gi­nė, teis­mo psicholo­gi­nė-psi­chiat­ri­nė ar ki­to­kia eks­per­ti­zė. Šiuo atveju, kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 10 d. Specialisto išvados Nr. 98, T. Z. konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau tai nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai T. Z. inkriminuojamuose nusikalstamose veikose, todėl dėl šių sutrikimų T. Z. skirti psichiatrinės ekspertizės nerekomenduojama (t.2, b.l.13). Tai įvertinęs, apygardos teismas pagrįstai atmetė T. Z. prašymą skirti jam psichiatrinę ekspertizę (t.2, b.l.130).

Minėtame Senato nutarime taip pat išaiškinta, kad neteisėtas asmens poelgis (BK 130 str. prasme) – tai bet koks prieš kal­ti­nin­ką ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­kreip­tas priešin­gas tei­sei nu­ken­tėju­sio­jo el­ge­sys, ku­ris ga­li reikštis kėsi­ni­mu­si į as­mens gy­vy­bę, svei­ka­tą, tur­tą (ty­čia ar dėl ne­at­sar­gu­mo), smūgių su­da­vi­mu, kan­ki­ni­mu, lais­vės atėmi­mu ir pan., taip pat psi­chi­niu po­vei­kiu – gra­si­ni­mu pa­nau­do­ti smur­tą, ty­čio­ji­mu­si, šan­tažu ir ki­taip. Duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusieji būtų atlikę tokius veiksmus, byloje nėra. Priešingai, įvykį mačiusios liudytojos A. Ž. ir L. I. , apklaustos teisme, teigė, kad T. Z. R. P. ėmė mušti be jokios priežasties, priešingai negu teigė nuteistasis, jos parodė, kad M. B. peilio neturėjo. Pasak liudytojos A. Ž. , ant stalo nebuvo jokio peilio, o kai T. Z. mušė R. P. , M. B. gulėjo ir pats buvo išsigandęs, po to, nesupratęs, kas vyksta, tai pat „gavo smūgių“ nuo T. Z. . Liudytojos L. I. , A. Ž. taip pat parodė, kad T. Z. nebuvo R. P. įžeidinėjamas dėl jo praeities bei gyvenimo būdo, ankstesnių teistumų, nes liudytojos bei nukentėjusysis ir R. P. nuteistąjį matė pirmą kartą ir apie jo praeitį nieko nežinojo. (t.2, b.l.141-145).

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. Z. mažiausiai šešiais poveikiais sužalojęs R. P. galvą, nuo ko R. P. mirė, ir penkiais poveikiais sužalojęs jam rankas ir koją, tą padarė staiga susijaudinęs dėl nukentėjusiojo R. P. ne­tei­sėto ar itin įžeidžian­čio jį po­el­gio. Todėl, kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas T. Z. nusikalstamą veiką dėl R. P. mirties teisingai kvalifikavo, kaip nužudymą pagal BK 129 str.1 d.

Iš specialisto išvados Nr. G 6205/05 (01 ) matyti, kad M. B. padarytos muštinės žaizdos dešinio antakio ir dešinės akies apatinio voko srityse, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešiniam dilbyje, kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir juosmens kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinėje. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti nurodytu (2005 m. spalio 4 d) laiku, veikiant kietais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (t.1, b.l. 95-96). Liudytojų A. Ž. , L. I. parodymais byloje nustatyta, kad pabudusį M. B. T. Z. mušė, daugiausia spardė kojomis, o jam atsikėlus, išsitempė į lauką, kur jį spardė kojomis. Tokie veiksmai, negali būti vertinami, kaip neatsargūs, padaryti dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str.). Todėl, apygardos teismas T. Z. nusikalstamą veiką dėl M. B. sužalojimo taip pat teisingai kvalifikavo, kaip tyčinį sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. 1 d.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas buvo šališkas, nes nuosprendį paskelbė praėjus 30 minučių po išėjimo į pasitarimų kambarį. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas po 30 minučių paskelbė tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, o motyvuota nuosprendį surašė vėliau, per įstatymo nustatytą terminą. BPK 308 str. reikalavimai nepažeisti.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, T. Z. paskyrė tinkamą bausmę. Jis padarė du nusikaltimus, vienas iš kurių labai sunkus, sukėlęs neatstatomas pasekmes - žmogaus mirtį. T. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui. T. Z. yra anksčiau teistas už trijų nusikaltimų padarymą, išvadų iš to nepadarė, nusikalto teistumui neišnykus. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, viršijanti sankcijų vidurkį ir taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, nėra per griežta. Skirdamas šią bausmę, apygardos teismas BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmesti.