Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-37-167/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
AN2-37-167/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00876-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-37-167/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00876-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; (S) 21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi už padarytus pažeidimus V. B. paskirta galutinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 28 straipsnio 1 dalimi ir 423 straipsnio 4 dalimi – paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2017 m. spalio 13 d. 15.57 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė lenkiamą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET taisykles. Taip pat po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nustatytas 0,56 promilių girtumas. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Taip pat jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisto 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir dėl pažeidimų numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje administracinę teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje V. B. neginčija, kad 2017 m. spalio 13 d. apie 16.00 val., po darbo važiavo (duomenys neskelbtini); taip pat nėra ginčo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) lenkė automobilius, tai patvirtino nukentėjusysis V. U. ir liudytojas A. U.. Pažymima, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) ir lenkiant automobilius, V. B. neneigia, kad galėjo būti kliudytas lenkiamo automobilio veidrodėlis. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuotas „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlio apgadinimas (išskirties iš automobilio veidrodėlio rėmo veidrodis). Pažymima, kad nurodytoje (duomenys neskelbtini) gatvėje leidžiamas greitis 70 km/h., lenkdamas automobilius V. B. važiavo būtent tokiu greičiu, automobilis „Volkswagen Passat“ pagamintas 1989 m. (28 metų), V. B. 68 metai, taigi, įvertinus lenkimo metu automobilio greitį (apie 70 km/h), automobilio „Volkswagen Passat“ eksploatacines savybes (automobilio garso izoliaciją pagal pagaminimo metus), taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes (senyvas amžius, garsas automobilyje), V. B. nepastebėjo, kad kliudė lenkiamo automobilio veidrodėlį. Teigiama, kad nors teismo posėdžio metu liudytojai ir nukentėjusysis teigė, kad V. B. turėjo pastabėti ir išgirsti, tačiau tai tik jų subjektyvus vertinimas, neparemtas jokiais objektyvumo kriterijus atitinkančiais įrodymais, be to, būtina įvertinti ir tai, kad lenkiant automobilius, atvažiuojant priešpriešine eismo juosta kitam automobiliui, V. B. esant stresiniai situacijai objektyviai, įvertinus ir nurodytas aplinkybes, nepastebėjo, jog kliudė kito automobilio veidrodėlį, be to, byloje esančios nuotraukos ir liudytojų parodymai patvirtina, kad automobilio Volkswagen Passat veidrodėlio apgadinimai yra nežymūs, sunkiai pastebimi atsižvelgiant į automobilio eksploatacijos laiką, todėl paaiškinimai, kad garsas buvo didelis kliudžius automobilio veidrodėlį, akivaizdus nukentėjusiam, nes iš veidrodėlio rėmų iškrito veidrodis, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis nebuvo apgadintas, o lenkimo metu, važiuojant apie 70 km/h, jokio garso ir smūgio nepajuto, realiai viskas vyko lenkimo metu, važiuojant pakankamai dideliu greičiu.

Nurodoma, kad V. B., nepastebėjęs, jog kliudė kito automobilio veidrodėlį, nesuvokiant šių aplinkybių, negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Skundžiamame nutarime teigiama, kad V. B. pasirinko nelogiškus maršrutus, V. B. iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad pasirinktas netinkamas maršrutas, V. B. ne kartą vykdavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje (prie (duomenys neskelbtini) tinklų) esantį bankomatą, tai patvirtina pateikiamas banko išrašas apie paskutinį pinigų išgryninimą minėtame bankomate. Nurodoma, jog tai, kad V. B. atvykus policijos pareigūnams negalėjo nurodyti, jog vyko (duomenys neskelbtini) ir išvardinti konkrečių gatvių, kuriomis važiavo 2017 m. spalio 13 d. apie 16.00 val., dar nesuteikia pagrindo teigti, kad V. B. suvokė, jog kliudė lenkimą automobilį ir sąmoningai siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nurodoma, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. U. paklaustas, ar po automobilio veidrodėlio kliudymo jis signalizavo V. B. važiuodamas paskui, ar bandė kitaip išreikšti, kad nukentėjo, šis asmuo nurodė, kad jokių ženklų nereiškė, o tik priartėjus prie automobilio, V. B. pristabdžius automobilį, tik užsirašė telefono numerį ir paskambino policijai. Taigi, ir šiuo atveju dar kartą pavirtinama, kad V. B. apie lenkiamo automobilio veidrodėlio kliudymą nebuvo žinoma ir suvokiama, o kiti asmenys, važiavę tiek (duomenys neskelbtini) gatve, tiek paskui V. B. kitomis gatvėmis jokiais būdais neišreiškė, kad jis sukėlė eismo įvykį. Pažymima ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, jog tiek prieš lenkiamo automobilio veidrodėlio kliudymą, tiek jį kliudžius, V. B. ir toliau lenkė automobilius, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai tik pavirtina, automobilių lenkimas nebuvo susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nes tai buvo nuoseklūs veiksmai. Pažymima, kad nukentėjusiojo V. U. teiginiai, kad V. B. po lenkiamo automobilio veidrodėlio kliudymo, aplenkęs dar kitą automobilį, esą bandė pristabdyti (sumažino greitį) nepatvirtina, kad V. B. suvokė ir galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Teigiama, kad pirmiausia, kelia abejonių paties V. U. teiginiai, nes jis apie automobilio pristabdymą, kaip teigia, pastebėjo važiuodamas už kito automobilio; antra, vairuojant automobilį aplenkus kitą transporto priemonę važiavimo greitis natūraliai sumažinimas, nes tik lenkimo metu važiavimo greitis padidinamas, jog aplenkti kitą automobilį.

Teigiama, kad V. B., nepastebėjęs, kad kliudė lenkiamo automobilio veidrodėlį, parvažiavo į nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir paliko automobilį stovėti kieme, o pats nuėjo į požeminį garažą, esantį šio namo kieme, priklausanti V. B. sugyventinei E. Č.. Pažymima, kad kieme pastatęs automobilį V. B. nepastebėjo, kad nežymiai nubrėžtas automobilio Volkswagen Passat dešinės pusės veidrodėlis, tiek byloje esančios nuotraukos, tiek liudytojų apklaustas policijos pareigūnas E. J., kuris apžiūrėjo automobilį, patvirtino, kad veidrodėlio apgadinimas nežymus, sunkiai pastebimas. Nurodoma, jog būtina įvertinti tai, kad automobilis eksploatuojamas 28 metus, todėl tokių automobilio pabraižymų yra ne vienas. Pažymima, kad pasistatęs automobilį kieme, būdamas požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) namų kieme, V. B. sulaukė policijos pareigūnų skambučio, visiškai neslėpdamas savo buvimo vietos, policijos pareigūnams nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame garaže. Pažymima, kad V. B. deklaruota gyvenamoji vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), tai nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole. Šiuo atveju akivaizdu, jeigu V. B. būtų suvokęs, kad kliudė lenkiamo automobilio veidrodėlį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nebūtų atsiliepęs į skambučius ir nurodęs faktinės buvimo vietos. Pažymima, kad deklaruotu gyvenamosios vietos adresu policijos pareigūnai nei V. B., nei automobilio nebūtų radę, taigi, jeigu V. B. būtų siekęs pasišalinti iš įvykio vietos, tai prieštarautų jo paties veiksmas. Pažymima, kad praėjus apie 30 - 40 min. po eismo įvykio asmuo nurodo savo buvimo vietą ir automobilį, nors, kaip teigiama skundžiamame nutarime prieš tai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodoma, jog natūralu, kad atvykus policijos pareigūnas V. B. nurodė, kad nesukėlė eismo įvykio, nes jo ir nepastebėjo, taip pat negalėjo nurodyti konkrečių gatvių pavadinimų, nes jų tiesiog nežinojo, buitinėje kalboje jos dažnai nevartojamos, be to, atsižvelgiant į automobilio apgadinimą, padarytos žalos vertę, akivaizdu, kad nebuvo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teigiam, kad palyginus žalos dydį (189 Eur) su taikomomis pasekmėmis pasišalinus iš eismo įvykio vietos, nėra adekvatu.

Be to, skunde nurodoma, kad V. B. kaltinamas tuo, kad po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 0,56 promilė girtumas. Teigiama, kad pirmiausia, kaip jau nurodyta, V. B., iki policijos pareigūnų atvykimo jo nurodytu adresu, nežinojo, kad dalyvavo eismo įvykyje ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnams paskambinus ir nurodžius atvykti į (duomenys neskelbtini), V. B. iš karto nurodė, jog tik ką garaže vartojo alkoholį, todėl negali atvykti, tačiau nurodė faktinę buvimo vietą - (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. Š.. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme V. B. parodymus, jog jis alkoholį vartojo tik grįžęs į nuolatinę gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), šio daugiabučio namo kieme esančiame požeminiame garaže, patvirtino liudytojai A. M. ir P. P.. Nurodoma, kad V. B. grįžus į darbo 2017 m. spalio 13 d. apie 16.00 val., automobilį „Volkswagen Passat“ palikus kieme, šis nuėjo į garažą (garažo boksas Nr. 18), tuomet kitame garažo bokse sutiko minėtus asmenis, vartojančius alkoholį, kadangi buvo po darbo ir V. B. nebeketino vairuoti, pasiūlius garažo kaimynams, jis išgėrė porą (trejetą) stikliukų degtinės, pavartojus alkoholio, netrukus paskambino policijos pareigūnai; atvykus policijos pareigūnams V. B. neatsisakė tikrintis blaivumą. Pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad V. B. ką tik buvo vartojęs alkoholį, po pirmo neblaivumo patikrinimo nustatytas 0,52 promilės girtumas (16.37 val.), tuomet V. B. paprašius, pakartotiniai patikrintas neblaivumas ir nustatytas 0,56 promilės girtumas (16.55 val.), tai tik pavirtina V. B. teiginius, jog alkoholis buvo vartojamas praėjus trumpam laikui iki policijos pareigūnų atvykimo, pažymima, kad atvykus policijos pareigūnams V. B. pakvietė užeiti į garažą, kad policijos pareigūnai galėtų įsitikinti, jog buvo vartojamas alkoholis, tačiau policijos pareigūnai atsisakė; šias aplinkybes apklaustas liudytojų patvirtino ir policijos pareigūnas E. J..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. V. B. ginčija apylinkės teismo nutarimo dalį, dėl V. B. pripažinimo kaltu padarius administracinius nusižengimus numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad V. B. 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarime nurodytu laiku vairuodamas lengvąjį automobilį, lenkė kitą transporto priemonę, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė lenkiamą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET taisykles, be to, po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nustatytas 0,56 promilių girtumas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybine versiją patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui, vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Apeliantas savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog dėl apelianto vairuoto automobilio techninių parametrų, važiavimo greičio, dėl apelianto amžiaus ir jo veiksmų (atsiliepimas į pareigūnų skambutį, tikslios buvimo vietos nurodymas) V. B. negalėjo pajusti, kad padarė eismo įvykį, be to, teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo subjektyviais parodymais dėl apelianto galimybės pajusti padarius eismo įvykį. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pritariant apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl V. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, apygardos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių nukentėjusiojo V. U. ir eismo įvykio kaltininko V. B. automobilių nuotraukų yra akivaizdžiai matomi abiejų automobilių apgadinimai, kurie atitinka V. U. pranešimo apie eismo įvykį aplinkybes (b. l. 7, 14-16), todėl apygardos teismo vertinimu V. B. negalėjo nesuvokti, jog lenkdamas automobilį jį apgadino. Pažymėtina, kad nors smūgio stiprumo suvokimas nagrinėjamu atveju yra vertinamasis kriterijus, tačiau kaip ir minėta, iš byloje esančių automobilių apgadinimų nuotraukų matyti, kad smūgis buvo pakankamas, jog jį galėjo suvokti V. B., be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. U. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog smūgio būtą stipraus, tokios pozicijos laikėsi ir V. U. automobilį apžiūrėję į eismo įvykį atvykę pareigūnai I. Š. ir E. J..

Nors apeliaciniame skunde V. B. pripažįsta, kad įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini), bet jos pavadinimo įvykio dieną nežinojo, tačiau apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančio V. B. paaiškinimo, po kuriuo jis pats ir pasirašė, patvirtindamas savo paaiškinimo teisingumą, nurodė, jog nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) g. 2017 m. spalio 13 d. nevažiavo (b. l. 6), taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, V. B. (duomenys neskelbtini) g. žinojo, todėl apygardos teismo vertinimu V. B. parodymai nėra nuoseklūs ir negali būti laikomi patikimais. Be to, nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo pasirinktą važiavimo maršrutą (tą kurį nurodė duodamas parodymus apylinkės teisme) nurodė esant nelogiškam, nes kaip teigia V. B., jis ne kartą vykdavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje (prie (duomenys neskelbtini)) esantį bankomatą ir tokiems savo teiginiams apeliantas pateikė sąskaitos išrašą (b. l. 69), tačiau apygardos teismas pažymi, kad minėtas sąskaitos išrašas nepatvirtina V. B. teiginių, kad jis nuolat, dažnai vyksta į sąskaitos išraše nurodomą vietą pasiimti pinigų, nes išrašė yra nurodoma tik viena grynųjų pinigų išėmimo operacija, kuri įvyko jau praėjus savaitei laiko po eismo įvykio.

Atsakant į skundo argumentus, kad nukentėjusysis niekaip V. B. nesignalizavo ar kitu būdu neatkreipė jo dėmesio, pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės nenumato nuo eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui pareigos sulaikyti eismo įvykio kaltininką ar kokiu kitu būdu jį informuoti apie įvykusį eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, kad apelianto elgesys – atsiliepimas į policijos skambutį, tikslios buvimo vietos nurodymas, nagrinėjamu atveju traktuotinas kaip pažeidėjo gynybinė taktika, o ne jo nekaltumą pagrindžiančios aplinkybės, nes akivaizdu, jog po eismo įvykio V. B. turėjo suvokti, kad nukentėjusysis galėjo spėti pamatyti V. B. automobilio numerius ir tokiu būdu, būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, todėl tolimesni pažeidėjo veiksmai nepaneigia jo kaltės padarius eismo įvykį, tačiau yra reikšmingi tik sprendžiant nuobaudos paskyrimo klausimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nekyla abejonių, jog V. B. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau iš jo pasišalino, patvirtina apylinkės teismo išvadą ir dėl V. B. kaltės padarius pažeidimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad V. B. vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Alkoholio vartojimo faktą patvirtina byloje esantis paties V. B. paaiškinimas, V. B., policijos pareigūnų parodymai apylinkės teismo posėdžio metu, bei alkotesterio rodmenys (b. l. 6, 11).

Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog V. B. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. B. padarė administracinius nusižengimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Alfredas Vilbikas