- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- e2-42219-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35358-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 2.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 289,62 EUR negrąžintos paskolos 2) 251,03 EUR palūkanų 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012-08-24 tarp ieškovo ir atsakovo per sistemą (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutartis. Šia sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas paskolins atsakovui iš viso 217,22 EUR sumą, o atsakovas per sutartyje nustatytą terminą gautą paskolą ieškovui grąžins ir sumokės sutartas palūkanas, 2012-09-29 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 EUR kredito sumai, todėl iš viso atsakovas iki 2013-02-09 turėjo grąžinti 289,62 EUR sumą. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nustatytu terminu ieškovui negrąžino skolos ir nesumokėjo palūkanų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas dar paskaičiavo 251,03 EUR palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, laikydamas juos kaip minimalius savo nuostolius. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
A. G. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. nustatyta tvarka 2016-10-24 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2012-08-24 tarp ieškovo ir atsakovo per sistemą (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutartis. Šia sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas paskolins atsakovui iš viso 217,22 EUR sumą, o atsakovas per sutartyje nustatytą terminą gautą paskolą ieškovui grąžins ir sumokės sutartas palūkanas, 2012-09-29 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 EUR kredito sumai, todėl iš viso atsakovas iki 2013-02-09 turėjo grąžinti 289,62 EUR sumą. Ieškovas pervedė atsakovui minėtas pinigą sumas, tačiau bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino ieškovui skolą ir palūkanas. Atsakovo skolą, ieškovo teigimu, sudaro: 289,62 EUR negrąžintos paskolos suma bei 251,03 EUR kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-11-24 iki 2013-07-22, taikant sutartyje nustatytą palūkanų normą (199,90 proc.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str., 6.873 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jo priteistina ieškovui 289,62 EUR negrąžintos paskolos suma.
Dėl ieškovo prašomų priteisti 251,03 EUR kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-11-24 iki 2013-07-22, taikant sutartyje nustatytą palūkanų normą (199,90 proc.). Ieškovas mano, kad ši suma atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos, už atsakovo tolesnį naudojimąsi ieškovo pinigais. Teismas šiuo atveju pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Ieškovas prašo priteisti palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 199,90 proc. Ieškovo paskaičiavimu už laikotarpį nuo 2012-11-24 iki 2013-07-22 sutartinės palūkanos sudaro 251,03 EUR sumą.
Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas palūkanų normos dydis (198,30 proc., skirtingai nei ieškovas nurodė 199,90 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos kompensuojamųjų palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris Sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias buvo priversta priimti jai primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertindamas ir tai, kad vartotojui sudarant sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir sutarties neįvykdymo pasekmes, atsižvelgiant į tai , teismas mažina palūkanų dydį iki 60 proc. už panaudotą ir negrąžintą paskolą. Remiantis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 115,39 EUR ( 289,62 x 0,16 proc.(60 / 365) x 249 d.) kompensuojamųjų palūkanų skaičiuojant taip, kaip paskaičiavo ir pats ieškovas, t. y. už periodą nuo 2012-11-24 iki 2013-07-22 (249 dienas) (CK 1.5 str., 6.872 str.), kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 74,91 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovas sumokėjo iš viso 15 EUR žyminį mokestį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 11,24 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio.
Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 289,62 EUR negrąžintos paskolos sumos, 115,39 EUR kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,24 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.