Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas”) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. M. dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Su atsakove buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovo komercinės paslaptys, klientų asmens duomenys yra konfidenciali informacija, ir ją galima naudoti tik tuo tikslu, kuriuo ji yra gauta, t. y. ieškovo naudai ir interesais ir ši informacija jokia forma negali būti išsinešta, atskleista ir bet kokioje laikmenoje ir turi būti sunaikinta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Šių pareigų pažeidimas yra griežtai baudžiamas. Pagal konfidencialumo sutartį už kiekvieną pažeidimą nustatyta 1000 eurų dydžio bauda, nepaisant to ar panaudojant išsineštą informaciją pavyko pasiekti rezultatą ar ne, t. y. baudžiamas neteisėtas informacijos pasisavinimas.

4. Pateiktos aštuonių garso įrašų stenogramos, iš kurių matyti, kad atsakovė jau dirbdama konkuruojančioje draudimo bendrovėje, t. y. 2021 m. spalio – lapkričio mėn. skambino būtent ieškovo klientams, panaudodama būtent ieškovui priklausančią konfidencialią informaciją - komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir tuos duomenis panaudojo konkuruojančios bendrovės naudai. Atsakovė savo iniciatyva kontaktavo su ieškovo klientais tiek siųsdama jiems laiškus gyvenamosios vietos adresu, tiek skambindama jų kontaktiniais telefonų numeriais, inicijuodama su ieškovo klientais sutarties atnaujinimą jau konkuruojančioje bendrovėje.

5. Garso įrašų stenogramos patvirtina, kad ieškovo klientai atrinkti tikslingai, su jais susisiekta tokiu metu, kol ieškovės atstovai dar nespėjo atnaujinti draudimo sutarčių, siūlytos palankesnės draudimo sutarčių sąlygos. Tai ar buvo sudaryta draudimo sutartis su konkuruojančia bendrovė ar ne, parodo tik tai, ar pavyko pasiekti norimo rezultato, ar ne, tačiau visiškai nepaneigia to fakto, kad informacija buvo išsinešta kažkokioje laikmenoje ir neteisėtai panaudota konkuruojančios bendrovės naudai, tokiu būdu padarytas konfidencialumo sutarties pažeidimas.

6. Atsakovė padarė ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą, kadangi ieškovė sutarčių įvykdymo tikslais gautus duomenis, be klientų žinios ir sutikimo, neturėdama teisėto pagrindo, panaudojo konkuruojančios bendrovės naudai.

8. Atsakovė kaltinama neteisėtu duomenų pasisavinimu, išsinešimu ir perdavimu konkurentui, todėl būtina įrodyti neteisėtą duomenų pasisavinimo faktą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra įrodytos, netesybos negalimos jei šalis neįrodė kokie duomenys buvo pasisavinti, nepateikė pasisavinimo faktą pagrindžiančių duomenų ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių.

9. Ieškovas savo reikalavimą grindžia prielaidomis, kad atsakovė galimai išsirašė, fotografavo duomenis, tačiau tai tik niekuo nepagrįsti spėjimai. Jeigu tokie duomenys būtų buvę, jie būtų į bylą pateikti, kadangi informacinės technologijos leidžia nustatyti skaitmeninės informacijos kopijavimo, pasisavinimo faktus. Stenogramos nėra įrodymas, kuriuo galima remtis, nes byloje nebuvo galimybės įsitikinti, kad stenogramose užfiksuoti duomenis yra tikri, nebuvo galimybės apsiklausti stenogramose nurodytų asmenų, užduoti jiems klausimus, pasitikslinti dėl galimai jiems iki įrašų darytos įtakos ir pan. Jeigu ieškovas norėjo remtis šiomis stenogramomis, ieškovas turėjo teikti prašymą dėl stenogramose nurodytų asmenų apklausos, tačiau tokio prašymo ieškovas nereiškė ir nevykdė savo įrodinėjimo pareigos bei nepagrindė savo reikalavimo.

10. Atsakovė jokių duomenų nepasisavino ir nenaudojo, ir pirma nesikreipė į asmenis dėl draudimo paslaugų jiems suteikimo. Ieškovo turimų klientų dinamika konkrečiu atveju buvo neigiama, „nubyrėjimas“ 20 proc. ir tai niekaip negali būti siejama su kažkokiais netinkamais atsakovės veiksmais. Atsakovė nurodė, kad žmonės patys atvykdavo, patys kreipdavosi dėl draudimo paslaugų teikimo, nei atsakovė inicijavo pokalbius, nei paėmė, nei panaudojo kažkokius duomenis. Draudimo sutartys nebuvo sudarytos, atsakovė negavo jokios naudos. Ieškinio reikalavimai nėra sukonkretinti, nėra aiškūs ir tikslūs, nėra nurodyti kokie duomenys turėtų būti sunaikinti, nėra nurodyta kokias duomenimis atsakovė neva disponuoja, kad prašoma uždrausti ja disponuoja, todėl tokie reikalavimai turi būti atmesti.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

17. Kokias sutartis ieškovės klientai, su kuriais susisiekta pažeidžiant Konfidencialumo sutarties reikalavimus, buvo sudarę su ieškove, patvirtina ir teismui pateikta ieškovės 2022-11-23 pažyma Nr. 9.2.3-871, kurioje nurodyta ir klientų tapatybė. Pažymos tikrumas ar joje nurodyti duomenys, taip pat jų tikrumas nebuvo ginčyti atsakovės nei rengiantis teismo posėdžiui, nei teismo posėdžio metu.

18. Pokalbio įrašų stenogramų ištraukos atskleidžia ir tai, kad atsakovė pasisavimo ir konkurento naudai panaudojo šią ieškovui priklausančią informaciją:

18.1. Klientų vardus, pavardes, kontaktinius duomenis (nes žinojo, į ką kreiptis, kokiu telefonu skambinti ar kokiu adresu siųsti informaciją);

18.2. Draudimo sutarties rūšį (ieškovės klientams su ieškove sudariusiems būsto draudimo sutartį, konkurentėje buvo siūloma sudaryti būtent būsto draudimo sutartį, ieškovės klientui, ieškovėje sudariusiems TPVCAPD sutartį, buvo siūloma sudaryti būtent TPVCAPD sutartį);

18.3. Draudimo objekto informaciją (būsto duomenis, kvadratūrą, adresą, transporto priemonės duomenis, kurie būtini draudimo sutarties pasiūlymui pateikti);

18.4. Draudimo sutarties, sudarytos su ieškove, kainą (turi svarbią reikšmę teikiant pasiūlymą konkurento vardu, tokiu būdu darant įtaką kliento apsisprendimui, pereiti, ar ne pas konkurentą);

18.5. Sutarties galiojimo terminą (esminę reikšmę turi sutarties su klientu galiojimo pabaiga, periodiškumas, nusakantis, ar klientas sudaro metines ar mėnesines sutartis, nes tai leidžia planuoti, kada reikia kontaktuoti su klientu);

18.6. Know-how, t. y. procesas, pagal kurį ieškovė su klientais atnaujina sutartis, t. y. kuriam terminui likus iki sutarties pabaigos susisiekia su savo klientais primindama apie galiojančios sutarties artėjančią pabaigą ir siūlydama sutartį pratęsti. Tai turi esminę reikšmę, kadangi atsakovė su ieškovės klientais susisiekusi anksčiau negu ieškovė ir konkurento vardu pateikusi pasiūlymą palankesnėmis kainomis, tikėjosi paveikti kliento apsisprendimą pereikti pas konkurentą).

18.7. Iš pokalbių įrašų, kurių data nurodyta teismui pateiktose stenogramose, turinio matyti, kad atsakovė su ieškovės klientais susisiekė arba tą pačią dieną arba kelių dienų bėgyje iki daryto pokalbio įrašo, taigi nustatyti bent jau pakankamai konkretų atsakovės kontakto su ieškovės klientais laikotarpį tikrai galima ir to pakanka ieškinio reikalavimams įrodyti.

19. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai (šiuo atveju, ieškovės darbuotojos, o ne pačios atsakovės pokalbiai su ieškovės klientais) turi įrodomąją vertę.

20. Nepaisant to, jog, kaip minėta, ginčas tarp šalių teismo proceso metu dėl tam tikrų aplinkybių nekilo, teismas turėjo teisę savo iniciatyva reikalauti papildomų įrodymų, jei manė, kad jų trūksta, nes, nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti ( CPK 225 straipsnio 1 punktas).

21. Ieškovė ieškinyje buvo suformulavusi materialųjį teisinį reikalavimą iš atsakovės priteisti 8000 Eur netesybų, procesines palūkanas, uždrausti neteisėtai disponuoti ieškovei priklausančiais asmens duomenimis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ieškinyje, nurodydama reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė, kad atsakovė, žinodama ieškovės vidinių teisės aktų reikalavimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, bei pareigą neatskleisti ieškovei priklausančių komercinių paslapčių, susisiekė su ieškovės klientais siekdama su jais sudaryti draudimo sutartis kitoje draudimo bendrovėje, taip žinotinai pažeisdama Konfidencialumo sutarties nuostatas. Ieškovė žodinio posėdžio metu taip pat paaiškino, kad atsakovė sutarčių sudarymo ir vykdymo tikslais iš ieškovės gautus duomenis be klientų žinios ir sutikimo, t. y. be teisėto pagrindo panaudojo kitos – konkuruojančios bendrovės rinkodaros tikslais, o tai yra BDAR nuostatų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė nenurodė,, kokias BDAR nuostatas ir kokiais veiksmais pažeidė atsakovė.

22. Tiksliniai skambučiai ieškovės klientams, žinant kokias sutartis jie turi sudarę AB „Lietuvos draudimas“, bei šių sutarčių galiojimo terminus, neabejotinai įrodo, kad atsakovė pasisavino konfidencialią informaciją ir tokiu būdu pažeidė Konfidencialumo sutarties nuostatas, o dėl šio pažeidimo jai kyla prievolė sumokėti sutartimi nustatytas netesybas.

23. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, nepasiūlė šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, taip pat nepranešė šalims apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir nepasiūlė šalims šia galimybe pasinaudoti, tai pat nesiėmė priemonių šalims sutaikyti. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 231 straipsnio nuostatas.

25. Patys asmenys kontaktavo su atsakove ir patys teikė jai savo asmens bei kitus duomenis. Pažymėtina, kad su V. B. ir A. P.atsakovė draudimo bendrovėje „Ergo“ apskritai nesudarė jokių sutarčių, o A. P. pasikreipus į atsakovę, jai buvo patarta ir paaiškinta, kad jai naudingiau bus likti ieškovo kompanijoje. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik, kad nesinaudojo kokiomis nors duomenų bazėmis ar kita konfidencialia informacija, o daliai į ją pasikreipusių asmenų rekomendavo ir toliau likti ieškovės klientams.

26. Ieškovas nepateikia jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų pasisavinusi kokią nors komercinę paslaptį sudarančią informaciją – jei taip tai kokią ir kokiu būdu. Pažymėtina, kad įrodyti tokius teiginius pareiga tenka ieškovui.

27. Bylą nagrinėjęs teismas nagrinėjimo metu ieškovės atstovų taip pat klausė kokiais įrodymais yra grindžiamas reikalavimas ir klausė ar pastarieji papildomai negrįs savo reikalavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodoma teismų praktika nėra aktuali ir priešingai – pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teismas ieškovus informavo dėl papildomų reikalavimų ar prašymų pateikimo galimybės, tačiau ieškovai, atstovaujami profesionalių teisininkų, tokios teisės nerealizavo.

28. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad būtent ji inicijavo draudimų sutarčių sudarymą su šiais asmenimis, pasinaudodama ieškovės komercinėmis paslaptimis: V. B., J. S., K. S., D. M., A. P., V. P., V. M., A. L.. Kaip jau minėta, dalis asmenų netgi nesidraudė „Ergo“ bendrovėje, minimi asmenys patys teikė savo duomenis atsakovei jau jos darbo „Ergo“ bendrovėje metu, dalis asmenų, pavyzdžiui K. S. pats atvyko į draudimo bendrovę, su V. P. atsakovė išvis nebendravo tiesiogiai, dėl draudimo kreipėsi jo sutuoktinė. Ieškovė savo teiginių dėl to, kad atsakovė su aukščiau nurodytais asmenimis kontaktavo pasinaudodama komercinėmis paslaptimis, o taip pat teiginių, kad būtent pati atsakovė kontaktavo su jais – nepagrindė ir neįrodė.

29. Apeliaciniu skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė nenurodė, kokias BDAR nuostatas ir kokiais veiksmais pažeidė atsakovė yra netinkamas. Visgi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantai netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju nurodė, kad tokio pažeidimo neįžvelgia ir pažymėjo, kad net pati ieškovė nesugebėjo konkretizuoti kaip toks pažeidimas buvo padarytas ir konkrečiai kokios teisės akto nuostatos buvo pažeistos.

30. Viso proceso metu ieškovė elgėsi pasyviai, į pirmą parengiamąjį posėdį apskritai neatvyko, teismui išaiškinus teisę sudaryti taikos sutartį ir atsakovams bandant vesti bent preliminarias derybas dėl galimo taikaus ginčo sprendimo ieškovai laikėsi pozicijos, kad atsakovė iš esmės turėtų su ieškiniu sutikti, tačiau tokia pozicija nebuvo priimtina atsakovei. Bylą nagrinėjęs teismas ne tik, kad neatliko jokio pažeidimo, tačiau net ir sudarė procesinę galimybę ieškovams bylą vesti toliau, nors atitinkamai jie patys darė procesinius pažeidimus, neatvyko į parengiamąjį posėdį ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškovu 2015 m. sausio 7 d. pasirašė darbo sutartį, 2018 m. balandžio 16 d. pasirašyta naujos redakcijos darbo sutartis. Darbo sutartyse nustatyta, kad susitarimas konfidencialios informacijos apsaugos galioja pagal atskirą susitarimą dėl konfidencialumo. 2017 m. sausio 17 d. su atsakove buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovo komercinės paslaptys, klientų asmens duomenys yra konfidenciali informacija, ir ją galima naudoti tik tuo tikslu, kuriuo ji yra gauta, t. y. ieškovo naudai ir interesais ir ši informacija jokia forma negali būti išsinešta, atskleista ir bet kokioje laikmenoje ir turi būti sunaikinta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Šių pareigų pažeidimas yra griežtai baudžiamas. Pagal konfidencialumo sutartį už kiekvieną pažeidimą nustatyta 1000 eurų dydžio bauda, nepaisant to ar panaudojant išsineštą informaciją pavyko pasiekti rezultatą ar ne, t. y. baudžiamas neteisėtas informacijos pasisavinimas (3.3 p.).

34. Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu, jeigu nustatomos CPK 296 straipsnyje nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7,8 ir 11 punktuose numatytus atvejus. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas į teismą kreipėsi nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti.

35. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, kuriuos suformuluoti pareiga tenka ieškovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), reikalaudama priteisti iš atsakovės netęsybas už konfidencialumo sutarties pažeidimą ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš darbo teisinių santykių, nurodydama, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teisinio ieškinio reikalavimo pagrindo parinkimas priskiriamas teismo kompetencijai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas.

36. Vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsniu, visi iš darbo santykių kylantys ginčai, išskyrus įstatyme tiesiogiai numatytas išimtis, turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Į teismą galima kreiptis tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių, susijusių su ginčais dėl iš darbo santykių kylančios žalos atlyginimo priteisimo, nėra, todėl prieš kreipdamasi į teismą ieškovė privalėjo inicijuoti ginčo nagrinėjimą paduodama prašymą darbo ginčų komisijai, veikiančiai toje teritorijoje, kurioje yra darbuotojo darbovietė (DK 223 straipsnio 3 dalis). Teisinis reglamentavimas, pagal kurį yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o galimybės kreiptis į teismą atsiradimas siejamas su nepalankia ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka baigtimi, vertintinas kaip pagrindas teismui, į kurį darbo santykių subjektas kreipėsi tiesiogiai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o priimtą ieškinį – palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai yra atnaujinamieji, kompetencija spręsti klausimą, ar vis dar galima pasinaudoti ginčo sprendimo ne teisme tvarka priskiriama darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 220 straipsnio 2 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą ieškovas nenurodė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad buvo įgyvendinta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kad tokia tvarka nebuvo naudojamasi, galima numanyti iš to, kad savo reikalavimą ieškovė grindė ne darbo teisės, bet civilinės teisės normomis.

38. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo nesant tam teisinio pagrindo, ieškovė ginčo nagrinėjimą iniciavo nesilaikydama privalomos įstatyme nustatytos tvarkos, kas pripažintina pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Tokia teismo išvada atitinka aptariamu klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).

39. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovui grąžinamas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas 538 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 5 p.).

40. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

Grąžinti AB „Lietuvos draudimas” (j.a.k. 110051834) 538 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei S. M. (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas” (j.a.k. 110051834) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.