Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Juozapo Surblio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, be išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini):

1973 08 27 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.1974 06 05 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.1975 08 13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 90 str. 1 ir 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.1977 05 19 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 98 str. laisvės atėmimu 1 metams.1978 08 16 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.1981 09 04 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.1983 12 12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal BK 104 str. laisvės atėmimu 12 metų 7 mėn. 28 d.1999 07 12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 82 str. 1 d., 16 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., konfiskuojant ½ dalį turto ir paskiriant 13 000 Lt baudą, paleistas 2000 05 15 dėl amnestijos;

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 8 p. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija)

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. P. 2006 m. gruodžio 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pagaliu išdauždamas P. K. namo lango stiklą, įsibrovė pro langą į jos namą ir tyčia sudavė tris smūgius P. K., gim. (duomenys neskelbtini), į viršugalvį, dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas viršugalvyje, ant dešinio žasto ir dilbio, du smūgius į kairę krūtinės pusę, dėl to susidarė poodinės kraujosruvos, izoliuotai lūžo 6,7 ir 9 šonkauliai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu spaudė nukentėjusiosios kaklą, dėl to susidarė kraujosruvos abipus kaklo minkštuosiuose giliuose audiniuose, liežuvio šaknyje, buvo sutrikdytas kvėpavimas ir tai sukėlė mirtį, t. y. P. P. ją nužudė.

Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad naktį nuo Šiaulių pusės ėjo Šilalės link, prie Kryžkalnio pavargo ir tada pamatė šviesą. Atėjęs į sodybą pirmą naktį permiegojo daržinėje ant šieno, tą naktį nežudė. Nužudymas įvyko naktį, kai grįžo po 1 ar 2 savaičių. Jis pasiėmė pagalį ir juo išmušė langą. Tada namo gyventoja priėjo prie lango, tačiau jo nustumta nukrito ant žemės. Jis įlipo pro langą, kadangi namo gyventoja dar bandė judėti, prismaugė ją rudu megztiniu. Kiek laiko smaugė ir dėl ko taip padarė, negali pasakyti, nes tam nebuvo priežasčių.

Kaltinamojo kaltė dėl P. K. nužudymo yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji globojo P. K., nes neturėjo tėvų ir buvo vieniša. Seniūnijos iniciatyva ji buvo paskirta P. K. globėja. Ji kiekvieną dieną lankydavo P. K., duris ši užsikabindavo kabliu. P. K. pastaruoju metu vaikščiodavo tik po namus su lazdele, įsikabinusi į baldus, į lauką neidavo. Kai ateidavo jos aplankyti, durys į virtuvę ir kambarį būdavo užrakintos kabliu. P. K. į daržinę neidavo, tačiau tenai buvo rasta ta pati lėkštė, kurioje buvo atnešusi maisto, taip pat ir čiužinys, anksčiau laikytas namo sandėliuke.

Įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kaime P. K. sodybą, rastas P. K. lavonas, užfiksuotas išdaužtas lango stiklas, išversti kambariai, kambario viduje numestas pagalys, daržinėje aptikta vyriška kojinė (b. l. 4-11, t. 1).

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos eksperto specialisto išvados matyti, jog P. K. mirė dėl uždusimo, sutrikus oro patekimui į kvėpavimo organus (b. l. 15-17, t. 1).

Byloje esančia specialisto išvada taip pat nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tirti pateiktos kojinės, paimtos 2006 12 13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su P. P. genotipu (b. l. 59, t. 1).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra konstatuota, kad P. P. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu neserga psichiniu sutrikimu ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 192-194, t. 1).

Nors kaltinamasi ir neigia sudavęs kelis smūgius, tačiau jie yra užfiksuoti specialisto išvadoje, niekas kitas tokių sužalojimų padaryti negalėjo. P. P. įsibrovė pro langą į P. K. gyvenamąjį namą, pargriovė ją ant žemės, tyčia sudavė tris smūgius jai į viršūgalvį, dešinę ranką, du smūgius į kairę krūtinės pusę, dėl to susidarė poodinės kraujosruvos, lūžo šonkauliai. Tada siekdamas atimti P. K. gyvybę spaudė nukentėjusiosios kaklą, dėl to buvo sutrikdytas kvėpavimas ir tai sukėlė mirtį. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, spausdamas kito žmogaus kaklą, suvokia, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai, taip pat ir gyvybei. Kadangi byloje nėra duomenų, liudijančių psichinius sutrikimus, teisėjų kolegija mano, kad tą aplinkybę suvokė ir P. P.. Kaltinamasis suprato, kad smaugdamas P. K. kaklą, siekia atimti gyvybę P. K. .

P. P. dar buvo kaltinamas ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 8 p., numatančius atsakomybę už nužudymą nukentėjusiajai esant bejėgiškos būklės ir dėl chuliganiškų paskatų.

Viena iš būtinų sąlygų kvalifikuoti veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies bet kokį punktą yra kaltinamojo suvokimas jam inkriminuoto sudėties požymio. Taigi padarytos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, reikalauja tiek bejėgiškos būklės, tiek ir tyčinės kaltės nustatymo ne tik paties gyvybės atėmimo atžvilgiu, bet ir suvokimo, kad nužudomas būtent bejėgiškos būklės asmuo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tais atvejais, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Apie bejėgiškumo būseną sprendžiama iš konkrečių nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančių aplinkybių, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atimti gyvybę.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad P. P. atsitiktinai užklydo į P. K. sodybą, anksčiau P. K. nepažinojo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad P. K. būtų buvusi sunkios sveikatos būklės. Kaip parodė jos globėja, P. K. vaikščiodavo po namus, todėl nors ir labai silpnai, bet minimaliai galėjo pasipriešinti P. P.. Beje, P. P. paaiškino, jog jis pagaliu turėjo nustumti prie lango priėjusią P. K., o tai atitinka tikrovę, nes pagalys rastas įvykio vietos apžiūros metu kambaryje, vadinasi P. K. priešinosi. Kaltinamasis nežinojo nei jos tikslaus amžiaus, nei sveikatos būklės. Nepaisant to, kad P. K. buvo senyvo amžiaus, negalima laikyti, jog ji buvo bejėgiškos būklės.

LR BK 129 str. 2 d. 8 p., numato atsakomybę už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Tyčinis nužudymas iš chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nužudymas įvykdytas atokioje nuo kitų gyvenviečių vietoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis norėjo priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo niekinamą požiūrį į juos, nužudydamas P. K. dėl mažareikšmės dingsties.

Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios kaltinamojo P. P. veikoje leistų konstatuoti chuliganiškus motyvus. Todėl negalima teigti, jog P. K. nužudyta dėl chuliganiškų paskatų.

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija mano, jog ši nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės P. P. inkriminuotos be reikalo. P. P. turi atsakyti už tyčinį nužudymą pagal LR BK 129 str. 1 d.

Nukentėjusioji J. Š. pareiškė 4000 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji paaiškino, kad palaidojo P. K., taip pat reikia pinigų paminklui bei tvorelei ant kapo pastatyti. Laidojimo išlaidos yra realios, jas turi atlyginti kaltinamasis (CK 6.279 str.1 d., 6.291 str.).

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusiajai J. Š. neturtinė žala priteistina, nes P. P. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais atėmė gyvybę jos globojamai P. K., ją nužudymas, tai sukėlė nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – globotinės mirtį - ir tuo jai padaryta ypatinga žala. Tarp nukentėjusiosios ir nužudytosios buvo geri, artimi, glaudūs santykiai. Prašoma priteisti 3000 Lt neturtinės žalos suma nėra per didelė, ji priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamojo P. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamasis niekur nedirbo, anksčiau jau daug kartų teistas, taip pat ir už nužudymą, teistumas neišnykęs. P. P. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1983 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą (paskutinį kartą nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nuosprendžiu 2 metams laisvės atėmimo), padarė naują labai sunkų nusikaltimą, todėl atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį (BK 56 str. 2 d.).

Tik atsižvelgiant į tai, kad P. P. iš esmės dėl padaryto nužudymo kaltu prisipažino, kolegija jam skiria ne maksimalią, o kiek mažesnę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 14 ( keturiolikai ) metų, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2007 03 07.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš P. P. priteisti J. Š. 4000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos.

Daiktinius įrodymus – medinį pagalį, saugomą Tauragės rajono policijos komisariate, sunaikinti, ten pat saugomą žalios spalvos megztinį ir radiją „Naivox“ atiduoti nukentėjusiajai J. Š..

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajam P. P. nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.