- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-01
- Bylos Nr.
- 1-718-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41174-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 20²⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia vieną kartą sudavė delnu R. B. per veido kairę pusę, viena ranka sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir spaudė kaklą, smaugė, po to, laikydamas ją už kaklo, pargriovė ant grindų, dėl ko ji griūdama susitrenkė nugarą, viena ranka prispaudė ją per krūtinę, dėl ko ji negalėjo atsistoti, kitos rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį bei ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, vieną kartą spyrė į dešinį šoną ir vieną kartą į dešinę šlaunį, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) R. B. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokoluose (b. l. 77-78, 86-87), kuriuose nurodyta, kad apie 12 metų gyveno susituokęs su R. B., turi tris bendrus vaikus. Prieš 5 metus išsituokė, tačiau iki šiol gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį.
2017 m. rugpjūčio 12 d. ryte išvyko į darbą, apie 11 val. grįžo į namus, buvo blaivus. Namuose buvo R. B. ir jų trys nepilnamečiai vaikai. Konfliktų nebuvo. Vakare į svečius atėjo kaimynas, su juo išsikepė šašlykų, gėrė degtinę. Apie 20 val. kaimynas išėjo namo. Jis (R. B.), tuo metu jautėsi girtas, todėl labai gerai neprisimena įvykio aplinkybių. Kambaryje pamatė, kad R. B. kažkam rašo SMS žinutę. Įtarė, kad ji susirašo su kitu vyru. Yra labai pavydus, nes myli savo sutuoktinę. Labai supyko, nieko nesiaiškino, ėmė ant jos šaukti, liepė susirinkti savo daiktus ir eiti lauk iš namų. R. B. apsirengė, pasiėmė rankinę ir norėjo išeiti. Paprašė, kad ji grąžintų jo banko kortelę. R. B. kortelės nedavė. Paėmė už R. B. rankinės rankenos, ją patempė, norėjo atimti rankinę. R. B. rankinės nepaleido. Tada jis delnu sudavė jai per skruostą. Po to sugriebė už kaklo ir, būdamas girtas, galėjo jį spausti. Prisimena, kad R. B. nugriuvo ant grindų. Tada jis viena ranka prispaudė ją per krūtinę prie grindų, kad neatsikeltų, o su kitos rankos kumščiu sudavė kelis kartus jai į veidą, galvą, atėmė rankinę. Galėjo suduoti tiek kartų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to stovėjo šalia gulinčios ant grindų R. B., rankoje laikė atimtą rankinę. Neprisimena, kad įspyrė, tačiau mano, kad galėjo įspirti. Paskui R. B. atsikėlė ir išėjo iš namų. Atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Atsiprašė R. B..
Nukentėjusiosios R. B. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokole (b. l. 6-8, 39-40), kuriuose teigiama, kad 8 metus gyveno su R. B. santuokoje, 5 metus yra išsituokę, tačiau po skyrybų susitaikė ir gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Kartu gyvena jų trys nepilnamečiai vaikai. Iki įvykio sutarė normaliai. R. B. smurtavo prieš ją ir anksčiau, bet jie susitaikė, byla buvo nutraukta.
R. B. 2017 m. rugpjūčio 12 d. ryte išėjo į darbą, grįžo apie 11 val., buvo blaivus. Vakare pas jį atėjo kaimynas. Jie namo kieme kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Apie 20 val. kaimynas priėjo prie jos atsisveikinti ir apkabino per pečius. Atrodo, kad nieko blogo neįvyko, tačiau, kaimynui išėjus, R. B. ėmė priekaištauti, kad ji yra neištikima. Tuo metu pažįstamas parašė jai SMS žinutę, ji jam atrašė. R. B. tai pamatė ir pasakė, kad ji iš tikrųjų yra jam neištikima, varė ją iš namų. Sakė jam, kad nieko nėra, tačiau R. B. ją vadino necenzūriniais žodžiais, šaukė. Nutarė nueiti iki parduotuvės, pagalvojo, kad, jai išėjus, R. B. nurims. Tada R. B. sugriebė jos rankinės rankeną, stipriai patempė ir atėmė rankinę. Tuoj po to koridoriuje jis delnu vieną kartą trenkė jai per veido kairę pusę, dėl to jai skaudėjo. R. B. viena ranka sugriebė jai už kaklo, ėmė smaugti, spausti. Jai trūko oro, skaudėjo. Laikydamas už kaklo, R. B. metė ją ant grindų. Ji nugriuvo ant nugaros, susitrenkė nugaros paviršių, skaudėjo. Jai gulint ant grindų, R. B. viena ranka spaudė ją per krūtinę, kad ji negalėtų atsistoti, o kitos rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį. Smūgis kliuvo į kairę akį, smilkinį, atsirado patinimas, mėlynė, skaudėjo. Paskui R. B. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį. Visi smūgiai kliuvo į plaukuotą galvos dalį, buvo atsiradę guzai, skaudėjo. Ji muistėsi, bandė R. B. nustumti. Kai R. B. liovėsi spausti jos krūtinę, du kartus jai spyrė. Vienas smūgis kliuvo į dešinį šoną, antras – į dešinę šlaunį, atsirado mėlynė, skaudėjo. Ji ėmė šaukti, prašė nemušti, verkė, tada R. B. atsitraukė. Vaikai šio įvykio nematė ir negirdėjo, įvykio metu jie nenukentėjo.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio R. Jankevičiaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 13-14), kuriame sakoma, kad R. B. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 20³⁰ val. kvietė policiją. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko R. B., ant jos veido matėsi mušimo žymės, patinimas ir vandeninga pūslė. Pasak R. B., prieš ją smurtavo sutuoktinis R. B.. Alkotesteriu R. B. nustatė sunkų – 2,16 promilių – girtumo laipsnį.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada Nr. G 1054/2017(04), kurioje nurodyta (b. l. 33), kad R. B. padaryta kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nėra susiję su darbu; dirbti, netekus darbo užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 109-111).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios sugyventinis, išsituokęs, 5 vaikų tėvas, vidutinio amžiaus (48 m.), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 96-101). Vieną kartą baustas administracine tvarka už šiurkštų KET pažeidimą (b. l. 102-103). Neteistas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, R. B. susitaikius su nukentėjusiąja R. B. (b. l. 93-95). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.). Laisvės apribojimo bausmės dydis parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis – 1 metai (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. 21⁰⁰ val. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. 12⁰⁵ val. (b. l. 67, 70). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (2 paros) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas R. B. bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį R. B. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), ją prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonis) mėnesius skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.
Išaiškinti R. B., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.