Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-667/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-23
Bylos Nr.
1-161-667/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
L. T.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-161-667/2022
Bylos procesinis Nr. 1-01-1-00022-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,kaltinamajam L. T., jo gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiam A. S., jo atstovui advokatui E. J. Grigaravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. T., gimęs (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. T. 2020 m. sausio 1 d. apie 0.01 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, dešiniu kumščiu, vieną kartą sudavė nukentėjusiam A. S. į veidą, taip sumušdamas jam nosį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą.

Teisme kaltinamasis L. T. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atvažiavo su savo šeima pas K., M. K. yra jo pusbrolis, galvojo kartu sutikti Naujus metus. 24 val. J. K. išėjo į lauką, o jis liko balkone, išgirdo triukšmą, išėjau į lauką, pamatė, kad vyrai plūstasi. Lauke buvo agresyviai nusiteikęs A. S., o jis iš paskos ėjo su E. R. išsiaiškinti. Iki įvykio E. R. nepažinojo. A. S. šūkavo dėl fejerverkų. Nematė, kad kažkas smūgiuotu ar kažkas kažką darytų A. S.. Paskui sužinojo, kad dėl jo parašytas pareiškimas. A. S. nurodė, kad jis buvo sužalotas ir teigė, kad L. T. sudavė į nosį. Nematė, kad E. R. būtų sudavęs nukentėjusiajam. Matė, kad buvo nukentėjusiojo žmona, dar daugiau kaimynų. Niekas valytuvų nelankstė, bent jau jis to nematė. Nukentėjusysis šūkavo, sakė: „gaidžiai dinkit iš kiemo, nešaudykit tų fejerverkų“. Kaltinamasis atvažiavo pas jį išsiaiškinti dėl ko yra parašytas pareiškimas, tai išsiaiškino, kad jis nori pinigų. Įvykio metu nematė, kad jam bėgtų kraujas iš nosies. Mano, kad nukentėjęs jį apkalba. Nukentėjusiojo nepažinojo ir nežino dėl ko jis teigia, kad jis jam trenkė, gal jam pasirodė. Tą naktį buvau išgėręs alaus. Buvau apsirengęs džinsais ir striuke, tamsiai mėlynos spalvos. A. S. buvo su marškinėliais, E. R. buvo tamsia striuke ir džinsais. A. S. sakė: „dinkit, pyderstai“. Šiuos žodžius, sakė ateidamas, po to kieme sakė tą patį. Jis buvo agresyvus, užsimojęs ranka. Šalia jo buvo J. K. ir E. R., aplinkui buvo dar žmonių. Jis nukentėjusiojo nestumdė, fiziškai nesilietė, gal ir išsprūdo koks keiksmažodis.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ji įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bylos rašytine bei vaizdine ir garsine medžiaga, kitais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriose užfiksuotos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Visa tai buvo patikrinta dėl įrodymų leistinumo ir jų teisėtumo bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjęs A. S. parodė, kad viskas vyko 2019 m. gruodžio 31 d. Iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo du vyriškiai, jie atėjo prie jo namo, prie gatvelės. L. T. nešėsi fejerverkus ir šampaną, o kitas priėjo prie jo automobilio, pradėjo tampyti valytuvus. Nukentėjęs gyvena (duomenys neskelbtini). Tada kitas vyras priėjęs prie kito jo automobilio bandė irgi kažką plėšyti, tampyti, jis atsidarė langą ir paskė, kad nelįstų, nes kvies policiją, bet buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais, tada į jį ne L. T., o kitas žmogus, metė žibintuvėlį. Po to jie iššaudė savo fejerverkus. E. R. gyvena už 300 m. nuo jo, bet jo nepažinojo. L. T. irgi pirmą karą pamatė per Naujus metus. Kai pasibaigė šventimai, E. R. pamatęs, kad jis žiūri pro langą, atėjęs reikalavo, kad jis išeitų į lauką, priėjo prie jo automobilio, ir ar spyrė, ar trenkė, bet tuomet pradėjo žibėti avariniai žibintai. Jis išėjo pažiūrėti, tada pamatė, kad buvo spirta į dureles. Nespėjo nieko pasakyti, kai L. T. dešine ranka sudavė jam smūgį į nosį, po to antrą kartą smūgį sudavė E. R.. Tada jie toliau dar bandė jam trenkti, bet jis traukėsi. Tuo metu L. T. užstojo jo žmona, neleido prie nukentėjusio prieiti, o E. R. nukentėjusį stūmė link jo namų. Paskui įvyko konfliktas jo kieme, tada iš namų išėjo uošvienė I. V.. Buvo vienas smūgis iš L. T.. Su E. R. neišsiaiškino, jam pasakė, kad policija jį nubaus. Tą vakarą buvo blaivus. Ankščiau su L. T. jokių konfliktų neturėjo. Jie buvo atvykę į (duomenys neskelbtini)esantį daugiabutį, pas kažką šventė. Kai jis nuėjome su policija ten, tai policija negalėjo patekti į vidų. Nukentėjęs gyvena kotedže, kuris yra priešais tą daugiabutį. Reiškia civilinį ieškinį. Mano, kad visada yra galimybė susitarti, jeigu kaltinamasis pripažins savo kaltę. Jam padaryta 511 eurų turtinę žala, tai tas laikas, kurio metu jis negalėjo dirbti, nes vyko apklausos, kadangi užsiima individualia veikla. Konkrečiai įvertino tą laiką, kuris buvo praleistas policijoje ir vykimo į policiją ir iš jos. Pas medikus nebuvo, nes buvo Nauji metai. Po smūgio vis dar jaučia pasekmes, vis dar skaudą tą vietą. Yra sutrikęs, pasunkėjęs kvėpavimas. Įtaria, kad po jo smūgio yra atsiradusios nosies problemos ir taip pat jaučia psichologinį diskomfortą, keliasi dabar gyventi į kitus namus, nes nesijaučia saugus nei už save, nei už savo šeimą. Neturtinė žala yra 2000 eurai, nes po viso šito incidento turėjo daug aiškinti draugams, kodėl negali pas juos atvykti, kodėl negali normaliai dirbti, jaučia neužtikrintumą, ir šiaip negerai jaučiasi, nes visada turi viską aiškinti, jaučiasi negerai, jį tai trikdo, nes nėra kažkoks nusikaltėlis, kad mintų teismo kelius. Jaučia diskomfortą, nesijaučia saugus būdamas namie, šiek tiek bijo, mato pastoviai, kad atvažiuoja E. R. automobilis, nežino ko jis ten atvyksta. Tą naktį visi smūgiai buvo padaryti kokie 4 m. nuo jo tvoros, viešoje vietoje, o po to jie juos įstūmė į jų gyvenamąją vietą. Po smūgio buvo apsvaigęs, bėgo ir kraujas iš nosies. Nukentėjęs kaltinamajam nesakė nei žodžio, tik išėjo apžiūrėti automobilio. Labai kultūringai pasakė, kad pasitrauktų nuo automobilioTiksliai nežino, gal ir išsprūdo koks necenzūrinis žodis, tačiau kaltinamasis jam man sakė: „tu esi velnias, ateik čia gaidy, kas tau čia ką daro, kas čia ką tau tampo“. Nukentėjęs nekreipė dėmesio, nesuprato jo tolimesnio noro eiti aiškintis. Jo automobiliui nebuvo didelio smūgio, bet signalizacija suveikė, todėl ir nusileidau į apačią pažiūrėti. Jo pastatytas transportas netrukdė jiems praeiti. Jo santykiai su kaimynais normalūs, kažkokių konfliktų nėra, su daugiabučio namų gyventojais buvo keli apsižodžiavimai, nes jie pastatydavo automobilį į jo teritoriją. Po pirmo smūgio aptemo akyse, smūgis buvo stiprus ir skausmingas. Nosį skaudėjo kelias dienas, nes buvo ir patinę. Negalėjo niekur važiuoti. Patinusios nosies nuotrauką padarė žmona telefonu tą pačią dieną. Kitas dienas matėsi kraujosruvos, kelias dienas laikėsi. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, kai policijoje buvo akistata. Vėliau jam pasakė, kad jeigu jis atsiprašys ir atlygins žalą tada galės susitaikyti, jis tada pasakė, kad viskas gerai, bet daugiau nebesirodė. Kaltinamasis paaiškino, kad buvo išgęs, kad gailis, kad nenori šeimoje jokių įtampų, sakė, kad nori susitaikyti, nes jaučiasi kaltas, kad buvo išgėręs, kad nevyktų daugiau jokių teisminių ginčų, tačiau susitaikymas neįvyko, nes jis po to karto daugiau nebeatvažiavo. Kalba buvo apie 500 eurų, kaltinamasis sakė, kad viskas tvarkoje, o po to taip ir neatvažiavo. Nukentėjęs negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo tomis dienomis, kai vyko visos apklausos, be to, po apklausos buvo stiprus emocinis stresas. Įvykio metu jį plūdo ir E. R., o po to kai išėjo į lauką, prisidėjo L. T. plūsti ir sudavė smūgį. Kaip plūdo T., nelabai atsimena, praėjo labai daug laiko, atsimena, kad sakė: „ateik čia gaidy“, šitas aplinkybes girdėjo jo sutuoktinė ir visi kiti aplink stovėję žmonės. Nukentėjusį stumdė E. R., bet po pirmo smūgio stūmė ir L. T.. Kai žmona užstojo L. T., tada jau E. R. stumdė. Jo žmona filmavo visą įvykį. Žmona išsigando dėl josveikatos ir gyvybės, kai jį pamatė po smūgio. Jo uošvienė smūgio nematė, tačiau ji po smūgio išėjo iš namų, nes išgirdo riksmus. Tuo metu kaltinamasis sukėlė didelį stresą jo uošvienei. Nukentėjęs jaučia diskomfortą kvėpuodamas, bet kadangi prasidėjo Covid-19, todėl buvo panaikintos visos planinės konsultacijos, negalėjo apsilankyti pas gydytoją, tada užsiregistravo privačioje klinikoje, kurioje apžiūrėję gydytojai pasakė, kad yra problemų su nosimi, liepė stebėti. Kaltinamąjį mato su E. R., jie dažnai susitinka parduotuvėje, tai jį labai gąsdina. Jie teigia, kad yra nepažįstami, bet po to susitikinėja, todėl nusprendė keisti gyvenamąją vietą. Įvykio metu ir L. T. ir E. buvo vienodai aktyvus. Emocinio ir dempingo atžvilgiu aktyvesnis buvo E. R., o skausmo prasme aktyvesnis L. T.. Tą naktį apie fejerverkų šaudymą nebuvo nei vieno pasakyto žodžio jiems, visos pretenzijos buvo pasakytos dėl automobilio spardymo.

Liudytoja I. V. parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš matymo, o nukentėjusysis yra jos žentas. Gyvena kartu su dukros šeima, kotedže su atskiru kiemu. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad apie įvykį atsimena, kad buvo Nauji metai, jie buvo kitokie, nes anūkė sirgo, todėl pažiūrėjusi fejerverkus, nuėjo miegoti. Tada prasidėjo riksmai, trenksmai. Girdėjo, kad kažkas vyksta prie jos mašinos, matė, kad blykčioja šviesos, o pažiūrėjusi pamatė, kad ten daug vyrų ir kažkoks vyras šaukė: „ko tu k**va čia lendi“, tačiau ji pamanė, kad tai juoko forma. Po to išgirdo kad išėjo dukra su žentu, vėl buvo keiksmai ir riksmai, visi riksmai buvo kieme, ne gatvėje. Iki vaikams išėjus į kiemą, svetimi žmonės buvo kieme. Ji pirmoji išėjo į lauką, dukra ir žentas buvo kambaryje, langai tikriausiai buvo uždaryti. Nuėjusi paklausė ko jie lenda prie jos mašinos ir pamatė, kad žentui bėga kraujas, o jam už krūtinės laikė kitas vyras, ne kaltinamasis. Tuomet ji tarp jų atsistojo ir liepė žentui eiti į vidų. Ji nematė, kas jam trenkė, tik matė, kad žentas spjaudosi krauju. Viena moteriškė vis šūkavo: „E. tu girtas nekvailiok, einam einam“. Liudytoja nežino kas tas E., jį taip vadino moteris, ta moteris priėjo prie jos, atsiprašinėjo, sakė nepykti, nes jis turi mažą vaiką. Po to jie visi išėjo, o kaltinamojo ji nepažįsta, kai buvo lauke jis nebuvo aktyvus, tas vyras gal ir buvo toliau, bet jis nesikišo. Agresyvus buvo tik tas E.. Dukra viską filmavo, žentas sakė, kad visko taip nepaliks ir iškvietė policiją. Buvo tik viena moteris, tokia šviesiaplaukė, ji tempė už rankos tą E., jam sakė užtenka, nekvailiok, tu girtas. Daugiau kažkokių aktyvių nebuvo. Kuomet teisėjas pagarsino I. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 34-35), liudytoja parodė, kad nematė ar jos žentas ir dukra buvo lauke, kai kažkokie vyrai vaikščiojo po kiemą ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino. Ji buvo pirmoji, išėjusi į lauką, išėjo tik prie vartelių ir tada tas E. ją išplūdo, bet to ji nelabai sureikšmino, nes jis buvo girtas. Po šito įvykio atvyko policija, žentas pasakė: „aš nesuprantu šito žmogaus, aš išėjau pasiaiškinti, o gavau į nosį“. Sakė, kad jam trenkė kaimynas. Sakė, kad vienas trenkė į nosį, o kitas į petį. Liudytoja vėliau matė, akd žento nosis buvo patinusi, sakė eis pas gydytoją, bet nežino ar ėjo. Jau daug metų planuoja išsikelti iš tų namų į kitus.

Liudytoja V. S. parodė, kad nukentėjęs yra jos vyras, jis verčiasi individualia veikla, o ji taip pat dirba pas jį, tai yra šeimos verslas. Įvykį atsimena ir tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Naujų metų išvakarėse stebėjo fejerverkus ir pamatė, kad vienas žmogus vaikšto aplink automobilį, vyras gražiai paprašė, kad paliktų jį ramybėje. Tada jis pradėjo rėkti, necenzūriniais žodžiais. Matė, kad jie pasistatė fejerverkus šalia jų namų, prie jų tvoros. Vyras prašė patraukti fejerverkus, nes medinė tvora ir automobiliai buvo šalia, prie jų automobilio galima prieiti iš gatvės. Tada vienas žmogus priėjo prie mašinos, įspyrė į automobilį, pradėjo žybčioti signalizacija. Vyras pasakė nelįsti, o jie pradėjo šaukti, kad jis ateitų, tada vyras išėjo į kiemą. Ji išėjo paskui vyrą su įjungta kamera. Pro ją prabėgo kaltinamasis ir trenkė jos vyrui. Ji iš pradžių pagalvojo prie ko jis čia, jeigu jis konflikto metu net nekalbėjo, nieko nesakė. Smūgis buvo stiprus. E. R. ji tik žinojo iš matymo, bet jo nepažįsta, ankščiau konfliktų nebuvo. Kaltinamasis vėl priėjo prie vyro, bet ji jį pastūmė, kad jis netrenktų vyrui ir jai. Jo akys buvo paklaikusios, norėjo dar trenkti. Buvo agresyvus. Tada buvo E. R., dar kažkoks vyras, bet jis nedalyvavo, pradinis konfliktas vyko ant kelio, o po to jau kieme. Ji matė, kad vyras eina atgal, kaltinamasis ją stūmė link kiemo, kai atsisukusi pamatė, kad jos vyras jau savo kieme. Ji tiksliai nežino kas ten vyko, visą laiką laikėsi atstumo nuo kaltinamojo ir žiūrėjauį jį, kad jis jai netrenktų. Paskui buvo konfliktas tarp vyro ir E. R.. Tada išėjo jos mama ir įsikišo tarp jos vyro ir E. R.. Paskui atėjo kažkokia moteris, pasakė, kad atsiprašo. Ji buvo pilku paltu, su kuoduku, kokios palvos plaukai negali pasakyti. Jos vyras ramus, buitiškas. Kai ji atsitraukė, girdėjo trenkimo garsą, šalia stovėjo tik E. R., tai galėjo suduoti tik jis. Po įvykio emocijos buvo tokios, kad iškvietė policiją, pasakė kur visi nuėjo, parodė filmuotą medžiagą. Kaltinamasis buvo juoda striuke, kaip ir E. R.. Kai grįžo vyras namo, jam bėgo kraujas, bet nekvietė greitosios. Po įvykio vyras buvo susitikęs su kaltinamuoju, bet ji nežino dėl ko, vyras liepė nesikišti. Nežinau apie ką jie kalbėjo, bet kaltinamasis siūlė pinigų. Su E. R. nebuvo jokio pokalbio. Kuomet teisėjas pagarsino V. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 27-29), liudytoja papildomai parodė, kad po šio įvykio jiems baisu gyventi tuose namusoe, todėl jie išsikrausto į sodybą. Jos vyras nekonfliktuoja su kaimynais, bet buvo konfliktas dėl automobilių parkavimo.

Liudytoja V. T. parodė, kad šventė Naujus metus pas vyro pusbrolį M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini)gatvėje. Jis gyvena 2 ar 3 aukšte. Į šventę atvyko kartu su pusės metų dukra. Svečiuose buvo daugiau vaikų. Ten buvo ir K. draugai. Ne visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina, teigia, kad buvo daromas spaudimas. Vyras buvo nedaug išgėręs, tik šiek tiek šampano ir vyno ir nieko jis nestūmė. Kiti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Nematė, kad kas nors ką nors būtų mušęs. Buvo tik konfliktas, susibarimas. 0.20 val. išėjo namo, nes išėjo K. ir apsikeitė vaiko priežiūra. Nebuvo išėję į lauką žiūrėti fejerverkų. Su vyru liko bute, o visi kiti išėjo į lauką. Buvo balkone. Išgirdo triukšmą lauke. Buvo tik susibūrimas žmonių, nieko daugiau. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Dėl fejerverkų jie ten šūkavo lauke, kad per daug fejerverkų. Šaudė K. draugai. Nukentėjusio žmona filmavo konfliktą prieš jiems išeinant. Kai išėjo į lauką, tai matė, kad lauke moteris filmuoja. Nežino ar nuo konflikto pradžios moteris jį filmavo. Žmonės kalbėjo, kad įvyko incidentas dėl fejerverkų. Jie labai greitai iš ten pasitraukė. Ji greitai grįžo namo, vyras taip pat. Vyras nurimo, grįžo namo, nes mergaitė maža buvo. Vyras nebuvo įsiaudrinęs. Žino, kuo kaltinamas vyras, bet taip tikrai nebuvo. Tyrėja V. V. jai darė spaudimą, liepė pasakyti, jog vyras padarė jam inkriminuojamą veiką. Ji sakė, kad atvesdins ją policija. Tyrėja ant jos šaukė dviejų apklausų metu. Apklausos vykdavo ilgai, o jos vaikas buvo neramus. Jai telefonu išaiškino teisę neduoti parodymų, bet sakė, kad bus geriau vyrui, jei atvyks. Kuomet teisėjas pagarsino liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 52-53), liudytoja parodė, kad vyras buvo ragavęs alkoholio. Neigia tai, kad jos vyras stūmė. Vyras nekonfliktavo. Buvo daug žmonių, vyko konfliktas, tai vyras kaip ir norėjo duoti atsaką kalbomis, bet ji užgožė, norėjo, kad vyras nesiplūstų su ta moterim, nes ji šaukė ant jo. Dėl tyrėjos veiksmų niekur nesikreipė, nes ir taip jau daug streso patyrė. Vieną kartą vyko su vyru į apklausą, kitą kartą viena važiavo. M. K., ji ir vyras liko su vaikais bute. Kai buvo balkone, konfliktas jau vyko. Į lauką kartu su vyru ėjo. Lauke vyras visą laiką buvo su ja. Lauke dėl fejerverkų šūkavo nukentėjęs ir liudytojas. Vyras nė ra konfliktiškas. Alkoholio vartojimas neįtakoja jo elgesio. Jautė įtampą, kai turėjo liudyti su mažamečiu vaiku. Sakė, kad turi sakyti, jog prisigėręs, sakė, kad, jei neatvyks, tai atvesdins. Apklausos metu dukra buvo kartu su ja tyrėjos kabinete, nes buvo maitinama, vaikas verkė tyrėjos kabinete. Jai buvo užduodami klausimai. Jei nepatikdavo tyrėjai jos atsakymas, tai suformuluodavo klausimą, kad atsakytų tinkamai. Liudytoja verkė, sakė, kad negali pasakyti tikslaus laiko. Apklausa buvo tęsiama po to, kai apsiverkė. Sakė, kad mergaitę eitų pamaitinti į kitą patalpą.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis, jo mamos sesers sūnus. Su juo santykiai normalūs. Gyvena (duomenys neskelbtini). Butas antrame aukšte, balkonas ne į tą pusę, kur vyko konfliktas. Švenčiant, buvo A. A. ir A. su 15 metų ir 6 metų vaikais, L. T. su žmona ir berniuku, gal metų laiko. Kažkiek buvo vartojamas alkoholis. A. turėjo fejerverkų. Prieš 24 val. išėjo į lauką žmona su A.. Jis su T. ir vaikais liko namuose. Balkone žiūrėjo fejerverkus. Konflikto kieme nebuvo. Kai šaudė fejerverkus, išgirdo konfliktą. Po 24 val. 3-5 min. T. ir jis išėjo į lauką. Išėję į lauką pamatė, kad R. su S. susikibę. Tada žmona grįžo žiūrėti vaiko. Lauke apsikeitė su žmona vaiko priežiūra. T. žmona buvo išėjusi į lauką. Konfliktavo S. ir R., jie rėkė necenzūriniais žodžiais vienas ant kito. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, niekas neaiškino, dėl ko. Buvo apsistumdymas, stumdėsi S. su R.. T. nesistumdė. Apklausos metu vyko spaudimas, jam buvo sakoma, kad sakytų, jog T. trenkė kaimynui. Taip liepė sakyti tyrėja. T. visą laiką buvo šalia jo konflikto metu. Nematė, kad R. ar Sklodaitis būtų sudavę kam nors. Konflikto požymių nematė. Girdėjo tik necenzūrinius žo džius.

Liudytoja J. K. parodė, kad pažįstą kaimyną S.. Jis gyvena priešais jų daugiabutį. Tai įvyko per 2020 Naujus metus. Buvo draugai A. su žmona, T.. Jie buvo suvaikais. Šventė Naujus metus. Ji, A. išėjo prieš Naujus metus į lauką. Vyras ir T. liko namuose, balkone. Netoli jos stovėjo R.. Jis paklausė ką čia daro, nes per juos negalima leisti fejerverkų. Stovėjo ant bendro naudojimo žemės. R. gyvena netoliese. Iki įvykio su juo nebendravusi, tik su jo žmona. Policija jos draugams siuntė R. nuotrauką kaip paieškomo žmogaus. Tuo metu neklausė R., kodėl jis atėjo į tą kiemą. Toliau yra akligatvis. Fejerverkus pirkome kartu su A. S. išėjo ir gavosi konfliktas su R.. Prieš 24 val. pradėjo dėti fejerverkus. S. su žmona pradėjo reikšti pretenzijas, kad negalima čia šaudyti fejerverkų. R. netoli šaudė fejerverkus. Gatvėje buvo 5-6 petardos. Visi kaimynai per atstumus dėjo fejerverkus gatvėje. S. žinojao iš kaimynų kalbų. Virš jos gyvenantis kaimynas sakė, kad jam pastačius automobilį netoli S. namo, jis žadėjo apgadinti automobilį. S. E. R. išvadino pyderu ir gaidžiu. Vyko žodinis konfliktas. Kliuvo ir jai, bet ji nesikišo į konfliktą. S. uždarė langą kai jie šaudė fejerverkus. S. su žmona išbėgo į lauką pro namo pavėsinę. Jo žmona, sakydama vyrui nesimušk, pastūmė ją ranka, sakydama, kad ji filmuoja. E. R. plūdosi su S.. Kiti nesiplūdo. R. sakė S. išeiti. S. su žmona išbėgo, kai jau buvo nedaug žmonių. Netvirtina parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Su metų laiko mergaite turėjo vykti pas tyrėją. Jai grasino, kad turėsiu pasėdėti parų, kad tėtis paims mergaitę. Tris valandas ją apklausinėjo. Kitą dieną jai vėl reikėjo atvykti. Tyrėja sakė, kad pusvalandį užtruks, o pralaikė daugiau nei valandą. Vėlavo su vaiku į mankštą, o tyrėja sakė, kad jai tai nesvarbu. Tyrėja sakė, liepė sakyti, jog L. trenkė. Po to, kai teismas pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 41-42, 46-47), liudytoja patvirtino, kad apklausa užtruko ilgiau, nei 50 minučių. Buvo didelis stresas.Tyrėjai sakė, kad turi vykti dėl nesveikos mergaitės. Ne M., o M. kaimynas iš (duomenys neskelbtini)-to buto. Tyrėja ją maišo su T.. Protokolo pabaiga nepataisyta – ji išėjo namo, o rašoma, kad matė smūgius. Iš balkono nestebėjo konflikto. Nematė, kad R. ir S. būtų sudavę vienas kitam. Kai atvyko į antrą apklausą, sakė, kad atvyksta tik apžiūrėti nuotraukos. Tyrėja jai parodė T. nuotrauką, sakė, kad tai – ji, liudytoja atsakė, kad ne, pasirašė protokolą nes skubėjo. Nematė, kad kas nors būtų vaikščiojęs prie nukentėjusio automobilio. Fejerverkus šaudė ten, kur yra asfaltas, stovėjo arčiausiai S. namų, iš visų šaudžiusių. Kai S. sakė keiksmažodžius, T. buvo jos balkone. Atėjo T. su T. ir jos vyru. S. ir R. plūdosi. Grumtynių nematė.Nematė ant S. kraujo. Kai išėjo namo, stovėjo lauke R., A., V.. Tyrėja jai pasakė, kad „pailsės“ ir pasiūlė parų. Sakė, kad pasėdės, tada tęsim toliau.

Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamasis dabar jam pažįstamas, susipažino po įvykio, kuris vyko per 2020 naujus metus. Dabar su kaltinamuoju yra kaimynai, gyvena 1-2 kilometrų atstumu. Iki įvykio nebendravo. Po įvykio bendrauja. K. gyvena toje vietoje, kur vyko įvykis. Nuo jo namų iki K. namų gal 50 metrų atstumas. Nukentėjusį pažįsta iš matymo, su juo nebuvo jokių santykių, nebuvo ir piktumų. Ž. K. žmoną, bendraudavo su ja jo žmona. Prieš 24 val. atvyko į gatvės galą. Su žmona buvo namuose, išėjo prieš 24 val. Jis pirmas atėjo, po to ji, gal po 5 minučių. Turėjo fejerverką. Daug kas turėjo fejerverkus. Išėjo į tą vietą, kadangi ji yra apšviesta. Nebuvo muštynių įvykio metu, buvo „bobučių turgus“, daugiau riksmų. Susikivirčijo su S.. S. nešaudė fejerverkų. Liudytojas atsinešė dėžę fejerverkų. Negalėjo atlenkti knato, todėl bandė tai padaryti mašinos valytuvu. Išlindo pro langą S.. Pasakė: „Tu gaidy, pideraste, ką čia darai, dink“. Pasiplūdo žodžiais, liudytojas pasakė nerėkauti balkone, o ateiti pasiaiškinti. Atbėgo į lauką S. vienas, po to atbėgo jo žmona. Šaudymas vyko tarp S. tvoros ir kelio. Liudytojas buvo blaivus. Sukilo emocijos. Tyrėjai pasakė, kad padarė klaidą dėl to, kad plūdosi. Žmogus išsigalvoja, kad liudytojas lietė jį ir mušė. Mano, kad iš T., iš jo prašė S. pinigų. Kai buvo pas tyrėją, S. sakė, kai pasiūlė taikytis, kad sumokėtų pinigus ir taikomės. Iš liudytojo ir kaltinamojo nukentėjęs prašė po 500 eurų už susitaikymą. Iš pradžių nukentėjęs apkaltino liudytoją. Liudytojas laukė, kol atvyks policija. Niekas nemušė S., ta būtų matęs. Pasiplūdo su S. necenzūriniais žodžiais, viskas tuo ir baigėsi. Nematė sužalojimų ant S.. Kai jis bėgo į lauką, jo žmona sakė „tik tu nesimušk“. Jo žmona įvykio nematė. Prieš įvykį ji grįžo namo. Liudytojas nesudavė nei karto ir nematė, kad kas suduotų. Kraujas nebėgo S., jis nebuvo girtas. S. žmona sakė, kad filmuoja. Sakė nukentėjusiam, kad eitų iš čia, jis liudytoją plūdo. Matė L. T. toje vietoje, kur vyko konfliktas. Jį pamatė tada, kai pradėjo bendrauti su nukentėjusiu. L. T. nieko nedarė, stovėjo, susikišęs rankas į kišenes. Tik su liudytoju vyko konfliktas. Nukentėjęs prašė pinigų, kai atvyko į apklausą, kuri vyko (duomenys neskelbtini) kaime esančiame policijos komisariate. Nukentėjęs pasakė, kad už tai, jog jis praleido darbo dieną, prašo pinigų. Jis sakė, kad liudytojas trenkė jam į petį, dėl to jis praleido darbo dieną, tačiau liudytojas jam į petį netrenkė. Po to, kai teismas pagarsino liudytojo parodymus (3 t., b. l. 47-48), liudytojas patvirtino, kad parodymuose yra netikslumų.Kraujo nebuvo, tik matė, kad S. pasivalė nosį. Tyrėja klausė, ar bėgo kraujas, liudytojas atsakė, akd nežino ar bėgo kraujas. S. kieme stovinčių automobilių valytuvų netampė, nespyrė į automobilį. Rankomis S. nestūmė į jo kiemą.

Liudytoja V. V., kad dirba Kauno AVPK Kauno raj. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja. Ji baigė tirti šią bylą. Visi ikiteisminio tyrimo duomenys yra byloje. Liudytoją E. R. žino. Nepažinojo jo anksčiau. Jis bandė slėptis nuo šio ikiteisminio tyrimo. Per L. T. bandė ieškoti E. R.. Kai apklausė asmenį, užrašė tai, ką jis sakė. Jeigu sakė keiksmažodį, taip ir užrašė. Žino, kad E. R. nukentėjusio mamai sudavė, tačiau ji neturėjo dėl to pretenzijų. Nebuvo taip, kad sakytų E. R., jog jis rašytų pareiškimą, nes jam sudavė. Neprisimena, kad E. R. sakytų, jog būtų jam suduota, bet, jeigu žmogus guodėsi, tai galėjo būti taip, kad jam paaiškino, kad gali pats rašyti pareiškimą. Asmuo paskaito protokolą, pasirašo. Jeigu yra pataisymas, tai reiškia, kad asmuo atidžiai skaitė protokolą. E. R. buvo išaiškinta, kad jis turi teisę turėti gynėją. Ir akistatų metu tai buvo paaiškinta. Liudytojui nedarė psichologinio poveikio. Buvo atvykusi kartu su įtariamuoju moteris su kūdikiu. Ją palydėjo į vaikų kambarį, nes apklausos užtrunka. Įtariamojo sutuoktinė turi teisę neduoti parodymų. Moteris norėjo pamaitinti vaiką. S., jo šeimos narių iki tyrimo pradžios nepažinojo. Neteigia, kad R. slapstėsi, tačiau jis neėmė šaukimų, jo artimieji klaidino, kur jis yra ir jis vengė atvykti. Balso tyrimas nebuvo atliktas. S. ir jo žmona objektų apžiūroje dalyvavo. Ekspertai padarė iškadravimą filmuotos medžiagos. Skladaičiai taip pat padarė filmuotos medžiagos iškadravimą. Dėl to jie ir dalyvavo apžiūrint šią medžiagą. Atpažinimai buvo atliekami anksčiau. Gali būti, kad iškadruotos nuotraukos buvo nespalvotos. Teigia, kad kad tai yra T. iš bendros kiekvieno kadro peržiūros. Vaizdo įrašas su iškadruota medžiaga nebuvo sulygintas. Nežino, kodėl buvo nutraukta byla E. R. atžvilgiu. Jos manymu tai buvo dviejų asmenų padaryta nusikalstama veika.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje viršila Dirba policijoje 30 metų. Prisimena, kad vyko su kolega Meiliūnu į šį iškvietimą. Po to, kai teismas perskaitė liudytojo D. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 102-103), liudytojas juos patvirtino ir papildomai parodė, kad apklausiant tyrėja jokio spaudimo nedarė. Neprisimena, ar vizualiai matėsi sužalojimai.

Liudytojas K. M. parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos vyriausiu patruliu. Šiek tiek prisimena įvykį (duomenys neskelbtini)gatvėje. Žmonės kvietė dėl įvykusio konflikto – muštynių. Pareigūnus pasitiko du pareiškėjai, pranešė apie muštynes. Detalių neprisimena, tik nurodė automobilį, kurio savininkas buvo asmuo, sumušęs pareiškėją. Duomenų bazėje patikrino to automobilio savininką, jo nuotrauką parodė pareiškėjui, kuris atpažino jį sumušusį asmenį. Nuėjo į daugiabutį ieškoti to asmens, bet asmuo pasišalino. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Po to, kai teismas perskaitė liudytojo K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 108-109), liudytojas parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad apklausiant tyrėja jokio spaudimo nedarė, uždavinėjo klausimus. Neatsimena, kokias vietas veide, į kurias buvo sužalotas, rodė S.. Asmuo sakė, kad policiją kvietė dėl muštynių , kurių metu jis buvo sužalotas į veidą. Detalių nepamena. Buvo tamsu, Naujų metų išvakarės. Ėmėsi skubiai priemonių ieškoti kalto asmens.

Liudytojas A. A. parodė, kad gyvena Airijoje. Su L. T. šventė Naujus metus prieš dvejus metus. Tada su juo ir matėsi paskutinį kartą. Daugiau su L. T. nebuvo susitikę, kalbėję. Prisimena, kad tyrėjai rašė atsakymus į jos klausimus. Nelabai atsimena įvykio detales, todėl po to, kai teismas perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyimo metu (2 t., b. l. 70-71), liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2020-us Naujus metus sutiko pas M. K., jis jo draugas. Ten buvo jis su žmona, K., L. T. su žmona. Kitų asmenų nebuvo. Buvo lauke, kai šaudė fejerverkus. Su žmona, atrodo, buvo išėjęs į kiemą. Konflikto nematė.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2020-uosius Naujus metus šventė Lietuvoje, pas K. (duomenys neskelbtini), gatvės neprisimena. K. gyvena daugiabutyje, antrame aukšte. Svečiuose buvo ji su vyru, J. su vyru ir V. su L.. Nežino, ar L. – tai L.. Jie jį L. vadina. L. pavardės nežino. Gali būti, kad L. pavardė T.. Buvo vartoję alkoholio. Pieš 24 valandą išėjo pažiūrėti fejerverkų. Žino, kad J. buvo išėjusi pažiūrėti. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus gera valia. Konflikto nematė. Po to, kai teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 74-75), liudytoja juos patvirtino ir papildomai parodė, akd tyrėja elektroniniu paštu atsiuntė formas, jas liudytoja užpildė ir nusiuntė. Tyrėja klausė, ar tikrai teisingi jos parodymai, liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja A. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos šeima – tai ji, vyras, dukra ir sūnus. 2020 Naujus metus su vaikais šventė namuose. Apie 24 val. vyras išėjo į lauką, o ji su vaikais išėjome po 10 minučių. Vyras buvo išgėręs šampano. Kai šaudė fejerverkus, paėjo už mašinų, nes vaikas bijojo fejerverkų. Ji konflikto nematė, atėjo, kai viskas buvo pasibaigę. Matė, kad jos vyras kalbėjo su kaimynu. Su K. pasisveikino, pakalbėjo ir nuėjo už mašinų. Su ja ir anksčiau bendraudavo, kartu su vaikais būdavo. Gal 10-15 minučių šaudė fejerverkus. Po to ji iš karto nuėjo su vaikais namo. Vyras grįžo gal po 10-15 minučių. Vyras grįžęs pasakė, kad iš kotedžo kažkas prisikabino dėl fejerverkų. Nesakė, kad vyko muštynės. Sakė, kad apsižodžiavo. Po šio įvykio susipažino su T.. Anksčiau su T., jo šeima nebendravo. Dabar būna, kad pasiskambina. Ji nežinojo, kad vyko konfliktas, kai išėjo į auką. Tik vėliau vyras papasakojo, kad vyko konfliktas. Vyras minėjo, kad stovėjo lauke, išbėgo vyras ir necenzūriniais žodžiais puolė. Nežino, ar kas nors ką nors pastūmė. Muštynių nebuvo.

2020 m. sausio 1 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota yra sudaryta fotolentelė (1 t., b.l. 42-46).

2020 m. sausio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. pateikė 2020-01-01 laiku 00 val. 10 min. vaizdo ir graso įrašą, kurio trukmė 2 min. 40 s ir 244 MB apimties, filmuota įvykio metu (1 t., b.l. 48-50).

2020 m. sausio 7 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiojo A. S. pateiktas vaizdo ir graso įrašas, kurio trukmė 2 min. 40 s, kuris 244 MB apimties (1 t., b.l. 51-54).

2020 m. sausio 7 d. daiktų, dokumentų protokolu liudytoja V. S. pateikė DVD-R LeviStar 120 min. su trim failais: 1- video 1578297757 su iškadruotu video, viso 4816 kadrų, 5539 KB, 2- video 1578297757, pašviesintas 74734 KB, 3- video 1578297757, pašviesintas, geras su nuimtais pašaliniais garsais, 72310 KB; 3 vnt. fotonuotraukų, kurių dvejose yra E. R. ir vieną nuotrauką, kurioje yra E. R. su L. T.; 5 vnt. A4 formato lapų su 18 vnt. konflikto fonuotraukų su komentarais apie įvykį (1 t., b. l. 125- 135).

2020 m. sausio 7 d apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojos V. S. pateiktas vaizdo įrašo orginalas, pašviesintas vaizdo įrašas, vaizdo įrašas su nuimtu pašaliniu garsu ir 2 vnt. iškadruotų vaizdo įrašų (šviesesnis ir tamsesnis), bei 21 vnt. fotonuotraukų. Užfiksuota, kaip 2020 m. sausio 1 d 00 val. 10 min. vyksta konfliktas. Vaizdo kadruose nuo 0333 iki 0639 tamsoje matomas iš toliau priartėjančios grupės žmonių siluetai, išskiriami 4-5 siluetai, iš kurių gestų ir judesių matyti neaiški konflikto eiga. Tamsoje matyti judančių žmonių siluetai ir aiškiai girdėti V. S. balsas „tik nepradėk muštis, gerai“. Nuo kadro 0620 iki 0642, ypatingai kadras 0638 išryškėja judančio vyro siluetas, kuris galimai yra L. T., kuris iš dešinės pusės pro V. S. juda prie jos kairėje stovinčio A. S., kuris sako „traukis“, po ko seka smūgis A. S. į veidą, kurį galima numanyti iš išsiskiriančių garsų. Toliau pakeltu tonu E. R. kartoja „kas yra... kas yra....“ matyti E. R. dešinė ranka atpažįstama iš tuo metu dėvimos striukės. L. T. sako: „ateik čia“, ir iš judesių matyti, kad A. S. po jam suduotų smūgių traukiasi. Girdisi moters balsas girdisi sakant: „baikit vaikus gąsdinti...“. Girdėti vyriški balsai sakant: „kas yra..., dabar viskas, dabar tau bus, ateik čia“, tekstas kartojamas. Nuo vaizdo kadro 1583 iki 1736 matyti situacija lauke prie atvirų buto durų, pro duris sklinda šviesa, matyti, kad nugara į duris stovi A. S., priešais jį judėdami artyn dešiniau yra E. R., į kairę nuo jo yra L. T.. Kadruose nuo 1737 iki 2226 akivaizdžiai matomas E. R., jo siluetas ir veidas artėjantis link filmavimo kameros, kuris sako: „kas gaidys, tu mano šeimos gaidžiais nevadinsi...“. Nuo kadro 1791 iki 1806 matyti E. R. einantis užsimojęs dešiniu kumščiu link V. S.. Agresyviai E. R. sako, kad ji pasiimtų savo durnelį čiuožtų į savo namus ir tenai gulėtų. Nuo kadro 2227 iki 2271 pro E. R. kūno kraštą iš dešinio šono išryškėja L. T.. Nuo 2272 kadro iki 2292 matyti E. R. nugara, jis sukasi į durų pusę, kur stovi A. S., kuris išryškėja iš vaizdo dešinio kampo nuo kadro 2293 iki 2327 kadro matyti E. R. bendraujantis su A. S.. Nuo kadro 2333 iki 2506 iš dešinio vaizdo kampo pro E. R. nugarą išryškėja šalimais stovintis L. T.. Nuo kadro 2506 iki 2580 matyti A. S. ir E. R.. Nuo kadro 2581 iki 2635 matyti A. S. nugara. Nuo kadro 2636 iki 2701 pro A. S. kairį petį matyti E. R. uždėjęs dešinę ranką A. S. ant kairio peties iš nugaros pusės, matyti E. R. grubus stūmimo judesys, A. S. palinksta į priekį. Nuo kadro 2701 iki 2769 E. R. matyti šonu. Nuo kadro 2770 iki 3010 išryškėja V. S. ranka ant dešinės E. R. rankos prie peties, girdisi V. S. balsas „kaimynas aš tave pažįstu“, E. R. sako „tai gerai kad pažįsti, tai gerai, kas čia mano šeimą gaidžiais vadina“, toliau jis sukasi į dešinę pusę, kur A. S. sako, kad niekas čia nevadina, ko lenda prie automobilių, E. R. klausiamai aiškina kad niekas nelenda prie automobilių, kad kur kas ką padarė tiems automobiliams. Nuo kadro 3011 iki 3079 E. R. sukasi šonu nuo filmavimo kameros pro kairę pusę. Nuo kadro 3082 iki 3189 pro E. R. nugarą priešais vaizdo kamerą išryškėja stovinčios moters dėvinčios pilkos spalvos paltą su į viršų sukeltais plaukais siluetas ir šalia stovinčių dviejų vyrų siluetai. Girdisi A. S. sakantis: „aš taip visko nepaliksiu, iškviesiu policiją, dabar viskas“. Nuo kadro 3230 iki 3367 išryškėja I. V. ranka dėvinti raudona spalva margą chalatą. Girdisi I. V. balsas: „ką tu mane seną. moteriškę...“ iš jos judesių matyti, kad ji bando išskirti A. S. su E. R.. Nuo kadro 3522 iki 3545 dešiniau išryškėja pilkos spalvos rūbą su gobtuvu dėvintis žmogaus siluetas. Nuo kadro 3610 iki 3779 pro pilkos spalvos rūbą priešais išryškėja su į viršų sukeltais ir surištais šviesiais plaukais moteris, kuri sako „baikit, šventės, nauji metai... mes visi girti....“. Ji į priekį ištiesia ranką (nuo kadro 3780 iki 3819). Nuo kadro 3820 iš kairio kampo išryškėja A. S. siluetas ir tai moteriai sako: „mes negėrę“. Nuo kadro 3940 iki 4035 išryškėja pro atviras duris sklindančioje šviesoje pilku paltu ir su į viršų surištais plaukais moters veidas. Nuo 4044 kadro jai iš dešinės išryškėja stovinti I. V., matyti rankos, ir nugara į vaizdo kamerą A. S.. Nuo kadro 4425 iki 4509 prie durų matyti stovinti I. V., kuri paėmusi už rankos pro duris į buto vidų veda A. S.. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad su A. S. konfliktuoja E. R. ir L. T.. Tamsoje ir dėl įrašo kokybės neįmanoma tiksliai išskirti kiek asmenų ir kurie ką sako (1 t., b.l. 136-137).

2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininkas pateikė 2020 m. sausio 1 d 0.26 val. užfiksuoto pranešimo skaitmeninę garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 146, 150).

2020 m. spalio 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėta skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio stenograma. Užfiksuota, kaip A. S. kvietė pagalbą, nurodė, kad kaimynai prigėrę triukšmauja, sudavė jam į veidą. Kad jie iš priešais daugiabučio, žmona nufilmavo. Jie išėjo girti, pradėjo mašinas laupyti, valytuvus tampyti, jis pasakė, kad eitų nuo mašinų. Jie pradėjo agresyviai elgtis, o paskui jis nusileido į apačią, bandė pasakyti, kad eitų nuo mašinų, tai tryse vieną iš karto ir puolė (1 t., b. l. 147-150).

2020 m. sausio 6 d Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. iš parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, kuri yra L. T. ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 5 atpažįsta vyrą, kurį pirmiausia matė gatvėje prie automobilio „VW Golf“, kuris buvo jį atidaręs, matė, kad pasiėmė alkoholio ir pirotechnikos gaminius, o paskui konflikto metu šis vyras pirmas jam sudavė vieną kartą į veidą (2 t., b. l. 120-124).

2020 m. sausio 6 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. S. iš parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, kuri yra L. T. ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 3 atpažįsta vyrą, kurį pirmiausia matė gatvėje prie automobilio „VW Golf“, paskui konflikto metu šis vyras pirmas sudavė smūgį dešiniu kumščiu jos sutuoktiniui A. S. į veidą, ji dešine ranka jį stūmė į šoną nuo sutuoktinio, kad daugiau jo nemuštų, o jis užsimojęs dešine ranka smūgiuoti, kaire ranka ją stūmė į kiemą (2 t., b. l. 115-119).

2020 m. sausio 13 d. akistatos protokole tarp nukentėjusiojo A. S. ir įtariamojo L. T. užfiksuota, jog nukentėjusysis A. S. parodė, kad nežino kodėl 2020 m. sausio 1 d apie 00.10 val. kieme L. T. vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jam į veidą. Jis priėjo visai prie kito vyro, kurį matė jo kieme tampant jo šeimos automobilius, netgi jis įspyrė į vieną iš automobilių, tai tiesiog priėjo prie to vyro paklausti kodėl jis taip daro ir iš karto L. T. nei iš šio, nei iš to dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Įtariamasis L. T. parodė, kad negali pasakyti, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. A. S. atėjo agresyviai nesuteikęs, šūkaudamas necenzūriniais žodžiais, o kai A. S. priėjo prie jo, jis abiem rankom pečių ar krūtinės srityje pastūmė A. S. nuo savęs, sakydamas, kad jis nelįstų, kad eitų savais keliais, nes A. S. neleido šaudyti fejerverkų sakydamas, kad susirinkite tas savo raketas ir eikite iš čia. Tuo metu jis stovėjo aikštelėje, fejerverkų paketą buvo padėjęs ant žemės, prieš tai jį paėmė iš savo automobilio ir tik ruošėsi uždegti fejerverkus, ir tada atėjo prie jų A. S.. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad asmenys jau buvo pabaigę leisti fejerverkus, jau po fejerverkų paleidimo į jo kiemą atėjęs kitas vyras įspyrė į automobilį, suveikė signalizacija, tai tada jis išėjo į savo namų kiemą ir ėjo prie to vyro paklausti, kodėl jis taip elgiasi, ir tuo metu prie jo staiga prišokęs L. T. vieną kartą sudavė ranka į veidą ir iš karto gavo antrą smūgį į dešinį petį nuo to vyro, kurio ėjo paklausti, kodėl jis jo kieme tampo automobilius. Paskui matė, kad jo sutuoktinė V. S. užstojo L. T., kad šis neitų link jo, o antrasis vyras eidamas link jo, stūmė jį į kiemą. O paskui ir L. T. atėjo į jo kiemą, tiesiog žiūrėdamas, kaip tas kitas vyras elgiasi agresyviai jo atžvilgiu, liepdamas jam eiti į namus, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais. Įtariamasis L. T. parodė, kad kai jis pastūmė A. S., šis nuėjo į savo kiemą, o kaip nuėjo, jis nematė, nes žmona jam neleido eiti į jų kiemą, neleido eiti arčiau A. S.. Jis norėjo eiti prie A. S. aiškintis dėl ko čia šitas kivirčas vyksta, nes A. S. atėjo agresyviai nusiteikęs, jis nieko blogo A. S. nedarė. Nuėjęs į savo namus, A. S. dar išlindo pro langą ar balkoną ir šūkaudamas koliojosi necenzūriniais žodžiais, vadindamas visokiais gaidžiais. Nukentėjusysis parodė, kad langą buvo atsidaręs tik prieš vidurnaktį, kai kitas vyras vaikščiojo jo kieme aplink jo šeimos automobilius, tada bardamas minėtą vyrą, varė eiti iš kiemo, nes iškvies policiją. Nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad L. T. be jokios priežasties dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, kad jo nestūmė. Iš karto kitas vyras dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į dešinį petį. Įtariamasis L. T. parodė, kad jis tik abiem rankom atsistūmė nuo savęs konfliktuojantį A. S., nemano, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Į A. S. klausimą: „kokiu pagrindu jūs atėjote į mano kiemą po man suduoto smūgio?“, įtariamasis L. T. parodė, jog atėjo išsiaiškinti visą situaciją, dėl ko ant jo A. S. ėjo agresyviai nusiteikęs. L. T. parodė, ką veikė kiti asmenys jis nematė, nes buvo konfliktas su A. S. ir ėjo aiškintis prie jo namų (2 t., b. l. 127-129).

2020 m. sausio 13 d. akistatos protokole tarp liudytojos V. S. ir įtariamojo L. T. užfiksuota, jog liudytoja V. S. patvirtino, kad, kai jos sutuoktinis A. S. tik priėjo prie to vyro, kuris vaikščiojo po jų kiemą ir tampė jų automobilius, nespėjus nieko pasakyti, iš karto L. T. pribėgo prie jos sutuoktinio A. S. ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Tada ji dešine ranka stūmė L. T. į šalį, kaip ir laikė, kad jis daugiau nesuduotų jos sutuoktiniui A. S.. Jį laikė ištiestos rankos atstumu, o L. T. ėjo link jos pasiruošęs, tai yra užsimojęs dešiniu kumščiu smūgiuoti. Tuo metu labai išsigando, kad jis jai smūgiuos, tikrai labai bijojo, nes jo veido išraiška buvo klaiki. Įtariamasis L. T. parodė, kad jis netrenkė A. S., jį tik nusistūmė nuo savęs, sakydamas, kad jis eitų į šoną, ko jis prie jų eina. Sutinka, kad jie, bet ne jis buvo agresyviai nusiteikę. Jis nebuvo užsimojęs kumščiu ir prie jos nėjo. Jis nėjo artyn A. S., o tas ėjo link jo agresyviai nusiteikęs. Pradžioje jis su sutuoktine ir M. K. stovėjo balkone, paskui prieš vidurnaktį jis vienas išėjo į lauką. Kadangi girdėjo triukšmaujant kieme, tai išėjo į lauką. Iš savo automobilio bagažinės išsiėmė fejerverkus, tuo metu girdėjo, kad kažkas kažkur šūkauja, girdėjo šūkaujant du vyriškus balsus. Iš automobilio išsiėmęs fejerverkus, pastatė juos ant žemės prie savo kompanijos, kur buvo J. K. ir abu sutuoktiniai A., buvo kažkoks nepažįstamas vyras, kaip suprato, kad kaimynas. Tuo metu buvo daug žmonių. Iššovus fejerverkus priėjo A. S., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, nes aktyviais žingsniais ėjo link jo. Kai A. S. priėjo artyn, jis rankomis jį nustūmė nuo savęs, sakydamas, eik žmogau savais keliais. Ir A. S. nuėjo savais keliais, link savo kiemo. Jo manymu įvyko susistumdymas ir viskas. Jis ėjo paskui A. S. į jo kiemą aiškintis situacijos kas vyksta. Nuėjęs į namus A. S. išlindo atsidaręs langą ar balkoną ir šūkavo necenzūriniais žodžiais, kad eitų nuo namų ir taip toliau. Po to jo žmona jį nusivedė(2 t., b. l. 132-134).

E. R. apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2020 Naujus metus sutiko savo namuose (duomenys neskelbtini)g. su savo šeimos nariais. 10 minučių prieš vidurnaktį jis vienas išėjo į lauką ir atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur rinkosi ir kiti aplinkiniai gyventojai, žmonių buvo daug. Į lauką išsinešė fejerverkus ir juos bandė uždegti, bet nerado fejerverkų knato. Jam buvo reikalingas kažkoks smailas daiktas, kurio neturėjo, todėl jis atsilenkė šalimais stovėjusio kažkokio lengvojo automobilio galinio lango valytuvą, kad iš fejerverko ištrauktų uždegimo knatą. Kam priklausė automobilis, nežino. Tada per langą pradėjo šaukti kaimynas A. S., kuris gyvena paskutiniame kotedže, šaukė ką čia darai, asile. Jis jo klausė, kas tau yra. A. S. šaukė ko čia laužai tas mašinas. Jis klausė A. S. kokias mašinas, ar aš kažką padariau tai mašinai. A. S. šaukė p***k iš čia gaidy. Jis sakė A. S. ateik čia ir pasakyk man į akis, ką tu čia rėkauti atsistojęs balkone. Jie plūdosi necenzūriniais žodžiais gal apie minutę laiko ir tuo viskas baigėsi. Po A. S. kiemą jis tikrai nevaikščiojo, iki jo stoginės tikrai nebuvo nuėjęs. Ta stoginė nuo jo buvo gal už 5 metrų. Automobilis, kurio galinio lango valytuvu jis pasinaudojo, kad ištrauktų fejerverko knatą, yra ne A. S. šeimos. Vidurnaktį į kiemą išėjo dar daugiau žmonių, atėjo ir jo sutuoktinė A. R. su dviem mažamečiais vaikais, buvo iš matymo pažįstamų vietos gyventojų, kurių duomenų nežino, su kuriais pasisveikino, pabendravo, išgėrė šampano. Šampano buvo jau išgėręs ir namuose vakaro metu, bet visiškai girtas nebuvo. Vykstant Naujų Metų sutikimui, kieme kažkuris iš vietos gyventojų vyrų, kuris gal girdėjo jo konfliktą su A. S. ar jis jam tai papasakojo, taip pat papasakojo, kad ir jis dėl automobilių subraižymo yra turėjęs konfliktą su A. S.. Ir tuo metu iš savo namų išbėgo A. S., kartu su juo buvo jo sutuoktinė, jie abu atėjo prie jų. A. S. pribėgo arčiau jo, stovinčio aikštelėje ir iš karto jam sakė ką tu čia asile, ar kažką panašaus ir kažkaip užsimojo viena ar abiem rankomis. Iš jo gestų suprato, kad jis yra pasirengęs jam suduoti. Atrodo, kad kažkuria ranka A. S. jam smūgiavo, bet nepataikė, nes jis pasitraukė į šalį ir atsistojo į kovinę parengtį sugniaužtais ir pakeltais kumščiais ir A. S. atšoko atgal. Tuo metu kažkas iš aplinkinių vyrų sakė ką tu čia darai, liepė A. S. dingti iš čia. Tiksliai nematė, bet buvo kaip kažkoks jo stūmimas link jo buto durų. Jis nematė, ar A. S. kažkas sudavė į veidą. Jis A. S. tikrai nesudavė smūgio į veidą. A. S. sakė, kad dabar jums tai p***a. Jis tada sakė A. S. nu tu pabandyk man užduoti ir tada plūdosi su juo necenzūriniais žodžiais, ėjo link A. S. sugniaužtais kumščiais, bet A. S. nesudavė nei į veidą, nei į petį. Jis nelietė A. S. net pirštu. Girdėjo, kad jo sutuoktinė šaukė, kad viskas nufilmuota. Jis sakė, kad gerai, kviečiam policiją, nes jie sakė, kad iškvies policiją. Jo tikslas buvo išvaryti A. S., kad jis išeitų, nes jis atbėgo prisikabinti prie jo. Nesupranta, ko A. S. norėjo. Muštis norėjo, nes ne jis, o A. S. atbėgo prie jo dėvintis vien tik marškkinėlius, tikrai buvo nusiteikęs agresyviai, todėl ir kilo konfliktas. A. S. nepatiko, kad jie buvo bendro naudojimo kieme, kad šaudė fejerverkus. Nematė, kad kažkas kitas sudavė A. S.. Kai jau A. S. buvo prie savo buto durų, tai matė, kad jo nosis kraujavo, bet kas jam sudavė, nematė. Visas tas konfliktas truko gal minutę, neilgai. Matė, kad iš A. S. namų buvo išėjusi A. S. uošvienė ar mama, kuri lyg dešine ranka sudavė jam į kairę alkūnę. Ji smūgiavo jam į veidą, tik jis pakeldamas kairę ranką dengėsi, todėl sudavė į ranką ir nepataikė į veidą. Ji jam sudavė tuo metu, kai jis buvo ant įvažiavimo į A. S. kiemą, netoli jo buto durų. Jai pretenzijų neturi. Taip pat rėkdama rankomis skeryčiojosi A. S. sutuoktinė. Kas tuo metu dar daugiau iš vietos gyventojų buvo prie A. S. namų durų, nežino, bet buvo vyrų, buvo moterų, kurie visi ramino, kad tas konfliktas baigtųsi. To įvykio metu jo sutuoktinė A. R. su vaikais jau buvo nuėjusi į namus. Jeigu jį kažkokia moteris drausmino, kreipdamasi į jį E., tai gal kažkuri iš kaimynių (3 t., b. l. b.l. 47-49).

VĮ Regitra duomenys: keleivinis automobilis „Volswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos įregistruotas L. T. gim. (duomenys neskelbtini) vardu (2 t., b. l. 114).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis L. T. savo kaltę neigė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Teisme jis parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atvažiavo su savo šeima pas giminaičius K. naujųjų metų sutrikimui. Po 24 valandos jis išgirdo triukšmą, išėjo į lauką ir pamatė, kad vyrai plūstasi. Lauke buvo agresyviai nusiteikęs A. S., jis šūkavo dėl fejerverkų šaudymo, šūkavo - „gaidžiai dinkit iš kiemo, nešaudykit tų fejerverkų“. Kaltinamasis pripažįsta, kad dėl nukentėjusiojo šūkavimų su gatvėje iki tol jam nepažįstamu asmeniu E. R., ėjo į A. S. kiemą su juo išsiaiškinti. Jiems visiems būnant nukentėjusiojo namų valdoje, netoli jo namo, tarp jų kilo konfliktas, tačiau jo metu kaltinamasis nesudavė nukentėjusiajam, o nukentėjusysis kaltinamajam. Taip pat nematė, kad kažkas smūgiuotų ar kažkas kažką darytų A. S.. Tik vėliau sužinojo, kad dėl kaltinamojo veiksmų yra policijoje parašytas nukentėjusiojo pareiškimas. Kaltinamasis mate, kad juos skyrė nukentėjusiojo žmona, kuri viską filmavo telefonu, buvo ir dar daugiau kaimynų. Konflikto metu šalia jo buvo J. K. ir E. R.. Jis nukentėjusiojo nestumdė, fiziškai nesilietė, gal ir išsprūdo koks keiksmažodis nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jie nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusysis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus ir nuoseklius parodymus. Jis parodė, kad 2020 m. naujametinę naktį po fejerverkų šaudymo jis išėjo į gatvę šalia jo namų valdos, nes jis būdamas savo namo antro aukšto balkone pamatė, kaip ten gatvėje fejerverkus šaudę asmenys, dauguma iš šalia esančio daugiabučio namo, lupinėjo jo žmonos automobilio valytuvus. Dėl to su jais kilo žodinis konfliktas, tuo metu vienas iš jų spyrė į automobilį, įsijungė jo signalizacija, į jo pastobas eiti nuo automobilio nebuvo reaguojama, jie jam grasino, kvietė išeiti į lauką išsiaiškinti. Išėjus į lauką, su iš matymo pažįstamais kaimynais šventęs asmuo - L. T. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, sumušdamas nosį. Šalia buvo jam tuomet visai nepažįstamas asmuo E. R. sudavė į petį. Po konflikto jis grįžo namo, kadangi skaudėjo dsumušta nosis, paskambino telefonu “112” BPC ir informavo apie kilusį konfliktą su neblaiviais “bušavojusias” kaimynais, kad konflikto metu jam “užvažiavo į veido sritį”, nurodė, kad medikų pagalba nereikalinga, klausė, kada policija atvyks, nes jis žinojo, kur nuėjo konflikte dalyvavę asmenys, žinojo kuri jų mašina. Dėl nosies sumušimo jam skaudėjo veidas keletą dienų ir dėl galimo nosies vidaus sužalojimo, ji iki šiol pilnai gerai nefunkcionuoja. Jis nebuvo nuėjęs nei pas medikus, nei pas teismo ekspertą, nes tuo metu buvo Covido epidemija, bijojo užsikrėsti gydymo įstaigose. Nors nukentėjusiajam A. S. sužalojimai nekonstatuoti, tačiau jis nurodė, kad L. T. smūgis buvo stiprus, po smūgio jam aptemo akyse, jis susirietė, iš nosies bėgo kraujas. Nosį skaudėjo kelias dienas, ji buvo sutinusi. Po to kelias dienas buvo kraujosruvos, todėl jis niekur negalėjo eiti pas artimuosius į svečius, negalėjo lankyti artimiausių draugų, nes blogai jautėsi, dėl nosiers skausmo ir dėl savo išvaizdos. Praėjus šventiniam laikotarpiui jis negalėjo pilnaverčiai dirbti, dirbo iš namų, dažnai turėjo vykti į policiją apklausoms ir kitiems procesiniams veiksmams atlikti, dėl to taip pat prarado pajamas, kurias ir prašo priteisti. Vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuoseklūs, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis norėtų apkalbėti kaltinamąjį, nes jie abu patvirtino teisme, kad iki tol jie nebuvo artimiau, bylos tyrimo metu nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių nukentėjusysis turėtų pagrindą tyčia apkalbėti L. T.. Nukentėjusiojo parodymus teisme patvirtino ir kiti liudytojai bei teismui pateiktas nukentėjusiojo žmonos įvykio metu darytas vaizdo įrašas, taip pat garso įrašas gautas iš BPC.

Liudytoja V. S. nurodė, kad konflikto metu jos vyrą sumušė naujuosius metus šalia jų namo gatvėje šventusieji keli asmenys, tame tarpe buvo ir kaltinamasis. Jie šalia jų namų šaudė fejerverkus, po to su jais konfliktavo jos vyru, kuris iš namo antro aukšto balkono jiems davė pastabas, kad buvo nesaugiai šaudoma šalia jos automobilio, kad buvo įspirta į jos mašiną. Jos vyrui išėjus į namo kiemą pasiaiškinti, į jų kiemą užėjo jai nepažystami vyriškiai, sukėlė grumtynes ir konfliktą, kurį ji nufilmavo ir vaizdo įrašą perdavė policijai. Ji mate, kaip kaltinamasis L. T. pribėgo prie jos vyro A. S. ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, po to A. S. iš nosies bėgo kraujas. Kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam ir V. S. tai matė, patvirtina ir vėlesnis V. S. elgesys, kai ji filmuodama konfliktą, kartu gynė savo vyrą, stūmdama kaltinamąjį nuo jo, kartu ji laikėsi nuo agresyvaus kaltinamojo saugiame atstume, bijodama, kad ir jai nesuduotų.

Šias aplinkybes patvirtino, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, kad L. T. užstojo jo žmona ir neleido pastarajam prie jo prieiti. Kaltinamasis neneigė, kad nukentėjusiojo žmona jį stabdė, kad jis nesiartintų prie jos vyro. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. atpažino L. T. kaip asmenį, kuris dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jos sutuoktiniui A. S. į veidą.

Liudytoja I. V. nurodė, kad jos žentui A. S. po konflikto bėgo kraujas, jis spjaudėsi kraujais ir po to kitomis dienomis jo nosis buvo patinusi. Be to, po konflikto A. S. jai sakė, kad išėjo pasiaiškinti ir gavo į nosį, sakė, kad vienas asmuo trenkė į nosį, o kitas į petį.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kartu su L. T. jo kieme konfliktavo ir E. R., kuris pasak nukentėjusiojo ir kitų liudytojų jam sudavė ranka į petį. Prieš šį liudytoją prokuratūra nutraukė baudžiamąją bylą, nesant jo veikoje BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. R. taip pat patvirtino matęs, kad A. S. nosis kraujavo, kas patvirtina faktą, kad nukentėjusiajam tikrai buvo suduotas smūgis į veido sritį ir sužalota nosis. Teismo posėdžio metu liudytojas E. R. parodė matęs tik kaip nukentėjusysis valėsi nosį, tačiau kraujo nematęs, kad tyrėja šią aplinkybę užrašė pati, tačiau tokie liudytojo R. parodymai vertintini kaip siekimas palengvinti kaltinamojo padėtį, nes neatitinka nukentėjusiojo ir liudytojų V. S., I. V. bei bešalkiškos liudytojos V. V. parodymų. Teisme apklausą atlikusi tyrėja V. V. kategoriškai paneigė E. R. nurodytas aplinkybes, kad tyrėjo patri įrašė į apklausos protokolą, ko jis nebuvo sakęs. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po šio įvykio E. R. tapo geru kaltinamojo L. T. draugu, nors iki šio įvykio jis teigia jo net nepažinojęs, E. R. nebuvo net 2020 naujųjų metų sutikime pas L. T. gimines K..

Nustatant byloje įvykio faktines aplinkybes svarbu tai, kad nešališki liudytojai davė parodymus, kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus. Liudytojas K. M. patvirtino, kad iš karto po įvykio atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis A. S. nurodė įvykio aplinkybes, kad jo namo kieme buvo jis sumuštas fejerverkus šalia jo mašinos leidusių asmenų. Nukentėjusysis pareigūnui rodė jam sumuštą veido sritį, sakydamas: „va, prasileidau“. Nukentėjusysis atpažino L. T. iš nuotraukos, kaip asmenį, kuris kumščiu sudavė jam į veidą. Jo nuotrauką nukentėjusiajam parodė jį apklausę policijos pareigūnai iš karto po įvykio, jiems ją parodžius iš duomenų bazės, kai nukentėjusysis nurodė, kokiu automobiliu naudojosi mukentėjusiajam į veidą kumščiu sudavęs asmuo.

Analogiškai teisme nurodė ir kitas į įvykį su K. M. atvykęs pareigūnas D. D.. Jis nurodė, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis A. S. teigė, kad vienas vyras jam sudavė į veidą, o jam atsitraukiant, kitas sudavė į petį; kad nukentėjusysis iš fotonuotraukos iš karto atpažino L. T., kaip asmenį, kuris jam sudavė į veidą.

Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis kvietė policijos pagalbą ir nurodė, kad jam „užvažiavo į veido sritį”, kas patvirtina, kad tikrai jam buvo suduota į veidą ir padarytas nosies sumušimas, sukeliant skausmą.

Iš įvykio metu liudytojos V. S. telefonu padaryto vaizdo įrašo matyti, kad konflikto metu link nukentėjusiojo eina du agresyviai nusiteikę asmenys (kurie tyrimo metu identifikuoti kaip T. ir R.), o nukentėjusysis atatupstas traukiasi. Kaltinamojo L. T. parodymai, kad konflikto metu jis kartu su E. R. ėjo nukentėjusiojo kiemu link nukentėjusiojo namo, tikslu išsiaiškinti, kodėl šis šūkauja, nes jam buvo įdomu, kodėl nukentėjusysis šūkavo, nelogiški.

Liudytoja V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. T. pastūmė nukentėjusįjį, kad ji stojo tarp savo vyro ir filmuojančios moters, tempė jį į šalį, kad jis daugiau nekonfliktuotų, kad L. T. buvo neblaivus. Nors liudytoja V. T., teismo posėdžio metu paneigė ankstesnius savo parodymus dėl to, kad L. T. pastūmė nukentėjusįjį, teigdama, kad tyrėja darė jai spaudimą, tačiau vertinant šios liudytojos parodymus, pastebėtina, kad V. T. parodymai prieštaringi. Tai ji teigė, kad vyras nurimo, grįžo namo. Po to parodė, kad vyras nebuvo įsiaudrinęs, kad nekonfliktavo. Po to vėl teigė, kad kai vyko konfliktas, vyras norėjo duoti atsaką kalboms, bet ji užgožė; ji norėjo, kad vyras nesikoliotų su ta moterimi. Kaltinamasis L. T. parodė, kad konflikto metu jo žmona traukė jį namo, kas patvirtina jo žmonos žodžius, kad jis elgėsi nukentėjusiojo kieme konfliktiškai ir agresyviai.

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip konfliktavo iš kotedžo atėjęs vyras (t. y. nukentėjusysis) ir kitas vyras. Prie jų atbėgus L. T., gavosi grumtynės nukentėjusiojo kieme. Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad šių parodymų netvirtina, nes tyrėja jai darė poveikį.

Šias aplinkybes paneigė teisme apklausta liudytoja V. V.. Iš jos atliktų 2020 m. sausio 13 d. akistatų tarp nukentėjusiojo A. S. ir įtariamojo L. T. bei tarp liudytojos V. S. ir įtariamojo L. T., matyti, kad kaltinamasis L. T. pats pripažino, kad konflikto metu abiem rankom pastūmė A. S., nors teisme neigė bet kokį fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju. Todėl teismas konstatuoja, kad liudytojų V. T., M. K., J. K. teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė jiems poveikį, vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys tikrovės ir šališki kaltinamojo atžvilgiu, duoti siekiant padėti kaltinamajam L. T., su kuriuo jie yra susiję šeimyniniais bei giminystės ryšiais. Liudytoja V. V. teisme kategoriškai parodė, kad nukentėjusysis jai nėra pažįstamas, su kaltinamuoju priešiški santykiai jos nesieja, ji tik dirbo savo darbą. Ji į protokolą rašė tai, ką pasakojo apklausiami asmenys, jie apklausos protokoluose pastabų nepareiškė, pasirašė, kad parodymai surašyti teisingai. Ji, kaip tyrėja nėra suinteresuota, kokį sprendimą priims byloje prokuroras, nes tik prokuroro valia buvo nutraukta byla E. R., kuris vengė apklausos, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo atliekamų veiksmų.

Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad pasak nukentėjusiojo A. S. tą dieną, kai policijoje buvo atlikta akistata tarp jo ir L. T., vakare L. T. buvo atvykęs pas jį į namus taikytis, po to kitą dieną jie susitiko prie PC „Maximos“, kur nukentėjusysis pasakė, kad sutinka taikytis ir kaip žalos atlyginimo jis nori 500 eurų, L. T. iš karto sutiko sumokėti, kad būtų nutraukta byla, tačiau nesumokėjo. Nors kaltinamasis L. T. teisme ir neigė norėjęs taikytis, parodė, kad vyko pas nukentėjusįjį tik dėlto, kad išsiaiškinti, dėl ko šis įvykis, tačiau tokie kaltinamojo parodymai nelogiški, nes pas nukentėjusįjį jis vyko po akistatos, taigi, įvykio aplinkybės jam buvo aiškios. Taip pat nelogiški kaltinamojo parodymai į jo advokatės klausimą, kad jis vyko pas nukentėjusįjį todėl, kad tyrėja pasakė važiuoti taikytis, nes bylą bus galima nutraukti. Šias aplinkybes teisme paneigė apklausta tyrėja V. V., kuri neigė dariusi kokią nors įtaką proceso dalyviams. Iš 2020 m. sausio 7 d apžiūros protokolu apžiūrėtų liudytojos V. S. pateiktų vaizdo įrašo orginalo, kuris buvo policijos specialistų iškadruotas matyti, kad konflikto metu kaltinamasis L. T. sudavė nukentėjusiajam į veidą kumščiu, kas patvirtina tai, ką nurodė nukentėjusysis tiek teisme, tiek iš karto po įvykio policijos pareigūnams. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl jo atžvilgiu kaltinamojo L. T. pavartoto smurto yra teisingi ir nepaneigti jokiais bylos duomenimis. Jie nuoseklūs nuo pat pirmojo jo skambučio, kai buvo sumuštas, telefono numeriu “112” BPC operatorei, viso ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek bylos nagrionėjimo teisme metu. Šiuose nukentėjusiojo parodymuose nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti jų patikimumu. A. S. nuosekliai šias aplinkybes nurodė visuose savo skunduose - tiek prokuratūrai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei Kauno apygardos teismui, skųsdamas anot jo neteisėtą prokuratūros poziciją, kai buvo neteisingai nutraukta baudžiamoji byla E. R. atžvilgiu, kuris, nukentėjusiojo manymu, prieš nukentėjusįjį A. S. kartu su kaltinamuoju L. T. 2020 metų naujametinę naktį elgėsi elgėsi chuliganiškai, sudavė jam į petį.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis L. T. 2020 sausio 1 d. apie 0.01 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, dešiniu kumščiu, vieną kartą sudavė nukentėjusiam A. S. į veidą, taip sumušdamas jam nosį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą. Nustatytus padarinius – nosies sumušimą su kraujo bėgimu iš nosies, sudavus kaltinamajam kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, patvirtina nukentėjusysis, jo artimieji kurie tai matė, kad jam buvo sumušta nosis, ir poto žinojo, kad ji skaudėjo, taip pat ir nukentėjusiuojo pasakytas pats pirmasis sakinys paskambinus pagalbos telefonu “112” , kad “pas mane kaimynai truputi bušavoja, prigėrę į veido sritį “užvažiavo”. Nukentėjusysis, būdamas pasimetęs po tokio naujametinio sutikimo ir patirto kaimynų smurto prieš jį, policijai teigė, kad pats nėra sumuštas, kad nereikalinga medicininė pagalba ir teiravosi, kada atvyks policija, tą pačią naujametinę naktį ar tik dieną.(3 t.,b.l. 173). Tai, kad nukentėjusysis nenuvyko į gydymo įstaigą, nesikreipė pas teismo medikus jam padarytų sužalojimų nustatymui, nepaneigia fakto, kad jam kaltinamasis L. T. sudavė dešiniu kumščiu smūgį į nosį, tuo sukeldamas jam skausmą, suduotas smūgis buvo stiprus ir sukėlė pakankamai stiprų fizinį skausmą, kuris yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės fizinio skausmo sukėlimo prasme.

Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad yra nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 123), per paskutinius metus iki nusikaltimo padarymo nebuvo baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 121-122), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t., b. l. 127), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 128), dirba UAB (duomenys neskelbtini).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus vieną švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra laisvės apribojimą. Laisvės apribojimo terminas skirtinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai) bei atlyginti per 3 mėnesius nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. S. pareiškė 2511 eurų ieškinį dėl jam kaltinamojo nusikalstamais veiksmai padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 49-54). Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė 2000 eurų neturtinę žalą bei 511 eurų turtinę žalą. Nukentėjusysis prašo jam priteisti turėtas atstovavimo išlaidas dėl advokato paslaugų, jas sudaro 980 eurų. Patirtos išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais. (4 t., b. l. 174-177).

Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo L. T. neteisėtų tyčinių veiksmų, dėl šio girto asmens tyčinės kaltės buvo patirtas realus išgąstis, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas keiksmažodžiais ir fiziniu smurtavimu sukeltas fizinis skausmas, buvo sukruvinta nosis, galimai pažeista nosies vidaus pertvara, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos ir egzistuoja visos sąlygos kilti baudžiamajai atsakomybei ir žalos atlyginimui.

Teismas konstatuoja, kad pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. S. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad L. T. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys tenkintinas dalinai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nors nukentėjusiajam A. S. nebuvo konstatuotas teismo ekspertų jam padarytas sveikatos sutrikdymas, nres jis nesikreipė į medikuis, tačioasu nuo smūgio kaltinamojo sudavimo į veido sritį – nosį, jis jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo veidas, teigia, kad pasekmės jaučiamos iki dabar. Dėl patirto sužalojimo Naujųjų metrų sutikimo metu jis jautė didelius nepatogumus bei dvasines kančias, nes negalėjo lankyti artimųjų ir draugų. Todėl akivaizdu, kad toks veido sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis šventiniu laikotarpiu nukentėjusiajam sukėlė stresą, jaudulį, nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, patirtus neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimus, į jų visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, taip pat į nukentėjusiojo netiunkamą veikimą nesiekiant išvengti didesnio konflikto išsirutuliojusio iš jau kilusio žodinio konflikto su gatvėje fejerverkus leidusiais asmenimis, kurie dauguma buvo neblaivūs, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 1000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Nusikalstama veika padaryta žala - tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl bylos. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti skirtumas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis teigia patyręs turtinę žalą ir negavęs planuotų darbinių pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų nukentėjęs nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir dėl sugaišto laiko tiriant šį nusikaltimą, jam dėl to vykstant pas tyrėjus ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui. Dėl L. T. padarytos tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos, jam padaryta turtinė žala yra akivaizdžiai priežastiniame ryšyje, nes A. S., kaip nukentėjusysis privalėjo dalyvauti nevienkartiniuose ir ilgokai trukusiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, patirti kelionės pinigines išlaidas, tuo laiku negalėjau dirbti savo tiesioginio darbo ir uždirbti pajamų, tai pakenkė nukentėjusiojo gyvenimo kokybei.

Nukentėjusysis ieškinyje dėl jam padarytos turtinės žalos pagrindimo, nurodė, kad jis užsiima individualia veikla, dirba kasdien, valstybei deklaruoja pajamas, moka mokesčius. Po jo sužalojimo jis ne tik buvo nedarbingas bet ir gaišo laiką vykdamas pas tyrėjus atlikti su juo procesinius veiksmus ir tuo metu negavo pajamų. Vien susumavęs per apklausas policijoje sugaištą laiką, jis suskaičiavo sugaištą laiką - 11 valandų 30 minučių. Be to, nuvykimui iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas arba darbo vietų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)kaimuose, Kauno rajonas į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nukentėjusysis sugaišo 4 valandas. Akivaizdu, kad šios kelionės ir sugaištas laikas policijos įstaigose buvo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl to nukentėjusysis šį laiką negalėjo dirbti, tuo pačiu gauti pajamų.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: l) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) numatyta, kad asmeniui turi būti atlyginamas darbo laikas, už kurį jis negavo pajamų, jei jis negalėjo dirbti dėl kito asmens neteisėto veikimo ar dėl tokių veiksmų sugaišto laiko. DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kelionės laikas į darbą ir iš jo yra įskaitomas į darbo laiką ir jis turi būti apmokamas. Byloje nustatyta tai, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti 15 valandų 30 minučių savo tiesioginio darbo dėl jo civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių. Dėl to nukentėjusysis negavo 511,50 eurų pajamų, nes jo valandinis deklaruojamas atlygis yra 33 eurai per valandą. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir įvertinęs pagal bylos medžiagą nukentėjusiojo sugaištą laiką ikiteisminių procesinių veiksmų atlikimui, laiko, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 511 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinas pilnai.

Nukentėjusiajam priteistinos jo turėtos 980 eurų atstovavimo išlaidas dėl advokato paslaugų, nes patirtos išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo medžiaga paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. T. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigoti per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo L. T. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 511 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo L. T. priteisti nukentėjusiajam A. S. 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) patirtas atstovavimo išlaidas advokatui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius