Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-07-03 · Administracinė byla Nr. I-957-0142/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
I-957-0142/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
Vilniaus, Mykolo Romerio universiteto, M. D. M., T. M., T. V., V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, R. Š., I. Š., J. Š., H. Š., A. D., K. M., D. J. B., V. Š., P. T. U.
Pareiškėjas
B. D.
Kategorijos
  • 1.2Aplinkos apsauga
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-957-142/09
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.3.3; 11.4.2; 11.6.1.4 (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Danutei Martinkevičienei, atsakovo Vilniaus m. savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovei Jakaterinai Mickevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Mykolo Romerio universiteto atstovei Laurai Stračinskienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. D. M., T. M., T. V., trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atstovei Z. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. D. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 04 16 sprendimo Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimo Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Mykolo Romerio universitetas, V. M., T. M., R. Š., V. M., I. Š., J. Š., H. Š., R. Š., A. D., H. Š., M. D. M., K. M., D. J. B., V. Š., P. T. U., T. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko 2007 04 16 raštu Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) Mykolo Riomerio universitetui pranešama: „Tiksliname Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 12 07 rašto Nr. (31)-1.2-4890-(3.3) pirmą pastraipą, suformuluodami taip: „Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pritaria teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano rengimui“. Šis raštas pareiškėjai B. D. pateiktas 2008 12 16 VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S22-1101 (t. I, b. l. 8-9).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimu Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis planas.

Pareiškėja B. D. (toliau – ir pareiškėja) 2009 01 15 padavė teismui skundą, kuriame reikalauja panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 04 16 sprendimą Nr. Nr. (30)-1.2-2157-(3.31). Taip pat prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Šalies argumentai

Teisme 2009 m. birželio 2 d. gautas B. D. patikslintas skundas. Patikslintame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimą Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Detalusis planas ginčijamas iš esmės remiantis tais pačiais motyvais, kaip ir pritarimas detaliojo plano rengimui - detalusis planas pareiškėjos manymu prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, nes trukdo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises detaliai suplanuotoje teritorijoje – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte esančios nuostatos neleidžia atkurti nuosavybės teisių detaliai suplanuotose teritorijose. Nurodomi ir kiti motyvai, išimtinai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu (tai, kad savivaldybės administracija tą patį sklypą jau suformavo nuosavybės teisėms atkurti).

Pareiškėja paaiškina, kad yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, esančią buvusiame Baltupių rėžiniame kaime. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-02-12 atliko Baltupių rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją ir su tuo susijusią medžiagą kartu su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 04 30 raštu Nr. 31/04/17-1901 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas nustatyti žemės sklypų ribas, plotus ir naudojimo sąlygas.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėją informavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 11 25 raštu Nr. A51-26016-(2.5) MPD-0) „Dėl sklypų Nr. 1 – 5 prie Didlaukio gatvės duomenų perdavimo“ perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 11 20 įsakymą Nr. 30-2274 „Dėl sklypų Nr. 1-5 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ bei žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 11 20 įsakymu Nr. 30-2271 „Dėl sklypų 1 – 5 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ patvirtino tik 5 natūra grąžintinų sklypų dokumentaciją.

Dar vienas sklypas, kuris taip pat turėjo būti grąžintas buvusio Baltupių rėžinio kaimo pretendentams, yra ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šis sklypas patenka į rėžinio kaimo ribas. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo, jog šioje teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) yra ruošiamas detalusis planas Mykolo Riomerio universiteto bendrabučiui statyti.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 12 16 raštu informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į Mykolo Riomerio universiteto prašymą, 2007 04 16 raštu Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) pritarė teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimui ir informavo, kad minėtas žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Baltupių rėžinio kaimo ribas.

Teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 04 16 priimtas sprendimas Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) yra neteisėtas ir naikintinas. Aiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) negalėjo išduoti sutikimo rengti detalųjį planą, nes žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra Baltupių rėžinio kaimo ribose ir turėjo būti grąžintas pretendentams. VAVA negalėjo prieiti išvados, kad ši žemė turi aiškiai išreikštą visuomenės poreikį ir kad sklypas priskirtas valstybei išperkamai žemei, t. y., vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, negrąžintinai žemei.

Remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2002 05 10 nutarimu, kuriame išaiškinama, kokia žemė gali būti vertinama kaip visuomenės poreikiams reikalinga žemė. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 03 29 sprendimu administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, paskelbtu Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, p. 151-177, LVAT 2005 10 05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1483-2005, 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2007 03 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-60-70.

Teigia, kad VAVA neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad grąžinamam sklypui yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pirminiame skunde teigė, kad detaliojo plano ginčo teritorijai dar nėra, todėl nėra aiški ir sklypo paskirtis, įtvirtinta galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose. Pažymi, kad teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva, neužstatyta ir grąžintina pretendentams, konkrečiu atveju nagrinėtina aplinkybė, ar žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis.

Aiškina, kad bendrabučio studentams, kurių mokslas yra mokamas, statyba yra labiau komercinis interesas. Nustačius, kad bendrabučio studentams statyba atitinka visuomenės poreikį, nėra jokių duomenų, kad būtent ginčo teritorijoje būtina tokia statyba. Dėl to mano, kad skundžiamas sprendimas naikintinas.

Šalies argumentai

Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad 2009 01 19 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-77 buvo nustatyti suformuoto laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo žemės sklypo Nr. 6 prie Didlaukio g. duomenys, patvirtintas planas bei duomenys perduoti Vilniaus apskrities viršininkui. Teigia, kad VAVA iki šiol, pažeisdama Tvarkos 106, 111 punktus, nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 03 05 įsakymu Nr. 2.3-3091-1011 patvirtino pretendentų į buvusio Baltupių rėžinio kaimo žemę sąrašą, jiems likusios gražintinos žemės plotą ir proporcingai tenkančias Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 11 20 įsakyme Nr. 30-2274 „Dėl sklypų Nr. 1-5 prie Didlaukio g. duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ nurodytų žemės sklypų dalis. Paaiškina, kad dėl sklypo Nr. 6 tokie veiksmai neatliekami.

Mano, kad sprendimas, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teigia, kad atsakovai nepagrįstai nusprendė, kad ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi aiškiai išreikštą visuomenės poreikį ir gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl abu skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Paaiškina, kad ginčijamu detaliuoju planu buvo siekiama išplėsti Mykolo Riomerio universiteto panaudos teise naudojamo žemės sklypo ribas ir plotą, suformuoti žemės sklypą naujam statiniui – studentų bendrabučiui – statyti.

Mano, kad studentų bendrabučio statybos negalima priskirti visuomenės poreikių sampratai, kadangi studentų apgyvendinimas yra ne švietimo, o ūkinė švietimo paslaugų teikėjo veikla. Remiasi sisteminiu Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, 29 straipsnio, Mykolo Riomerio universiteto statuto aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo funkcijos neapima studentų apgyvendinimo sampratos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sklypo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesų, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Taip pat teigia, kad studentų bendrabučio statybos poreikis nėra įžvelgiamas ir iš miesto bendrojo plano. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ši teritorija patenka į teritorijas visuomeniniams poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas. Aiškina, kad detaliuoju planu ginčo sklypui buvo nustatytas visuomeninės teritorijos, skirtos mokslo įstaigų pastatams (studentų bendrabučiui) statyti, naudojimo būdas ir pobūdis (indeksai V ir V3). Tačiau aplinkos ministro 2005 03 17 įsakymas Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, į teritorijų, pažymėtų indeksais V ir V3, nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio turinį neįeina žemės sklypo naudojimas studentų bendrabučio statybai. Pagal minėtą įsakymą bendrabučių ir kitų gyvenamųjų pastatų statyba leistina teritorijose, kuriose numatytas gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas. Pažymi, kad teritorijoje, skirtoje visuomenės poreikiams, specializuotų ir kompleksų teritorijoms yra numatytas tik gyvenamosios teritorijos suformavimas socialinio būsto statybai. Mano, kad detaliuoju planu nepagrįstai išplėstas teritorijos visuomenės poreikiams, specializuotų ir kompleksų teritorijoms nustatyta galima naudojimo paskirtis ir būdai. Teigia, kad ginčo teritorijai nėra išreikšto konkretaus ir aiškaus visuomenės ar jos dalies poreikio.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo ir patikslinto skundo reikalavimus ir motyvus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 34-37) teigia, kad nesutinka su skundo argumentais.

Paaiškina, kad 2006 10 30 į Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi Mykolo Riomerio universitetas, prašydamas leisti rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiai teritorijai studentų bendrabučio statybai. VAVA 2007 04 16 informavo Mykolo Riomerio universitetą raštu Nr. (30)-1.2-2157-(3.31), kad pritaria teritorijos detaliojo plano rengimui.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui tikrinimui buvo pateiktas planavimo organizatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (plano rengėjas UAB „Priedanga“) projektas „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas“. Departamentas 2008 01 03 pateikė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-385 su teigiama patikrinimo išvada bei siūlymu tvirtinančiai institucijai „Projektą „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas“ tvirtinti“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 11 20 įsakymu „Dėl sklypų Nr. 1 – 5 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ Nr. 30-2274, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ buvo suformuoti laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5 prie Didlaukio gatvės, Vilniuje duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto Tarybos kolegija 2008 11 13 protokoliniu nutarimu Nr. 21-780 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo projekto „Dėl sklypų Nr. 1 – 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų patvirtinimo“ nutarė pritarti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektui ir siūlyti administracijos direktoriui jį pasirašyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-116 „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir pasiūlė merui įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Šis klausimas buvo įtrauktas į 2009 03 18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas atsiliepime (t. III, b. l.64-71) į patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimą Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ pasisako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu, kad su skundu nesutinka.

Dėl VAVA 2007 04 16 sprendimo Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) dėl pritarimo rengti teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą paaiškina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba sutinka su visais trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 02 09 atsiliepime Nr. 104-617(3.11.1-TD) išdėstytais motyvais ir argumentais. Teigia, kad šis pareiškėjos reikalavimas turi būti atmestas.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 „Dėl sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ nustatyti suformuoto laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenys ir patvirtintas sklypo planas. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 05 29, vadovaudamasis Žemės įstatymu, Vyriausybės 1995 11 13 nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimu Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, įsakymu Nr. 30-992 pakeitė valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas bei nustatė duomenis. To paties įsakymo 4 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymas Nr. 30-77 pripažintas netekusiu galios. Dėl to teigia, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 „Dėl sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimo Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ paaiškina, kad savivaldybės taryba tvirtindama detalųjį planą vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymu ir Vilniaus miesto bendruoju planu iki 2015 metų. Ginčo teritorijoje nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bet statinių statybos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 10 31 įsakymu Nr. 30-2048 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 1,23 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, nustatant, kad detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypų ribų ir ploto keitimas, žemės sklypo formavimas naujiems statiniams statyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas ir transporto srautų analizės atlikimas šioje ir gretimoje teritorijose.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81.-385 išdavė teigiamą projekto „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas“ patikrinimo išvadą ir siūlė tvirtinančiai institucijai minėtą projektą patvirtinti.

Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2008 09 03 protokolu Nr. I-36-62 taip pat pritarė minėto detaliojo plano prie (duomenys neskelbtini) derinimui.

Remiasi LVAT 2003 03 25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-363-2003, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi ir teigia, kad teritorijų planavimo metu būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius.

Remiasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 metų ir paaiškina, kad pagal šį planą teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijas visuomenės poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas. Paaiškina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nėra aiški sklypo paskirtis įtvirtinta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Pažymi, kad nagrinėjama teritorija yra dalinai užstatyta, šiaurinėje dalyje šiuo metu yra pastatytas 680 vietų studentų bendrabutis. Ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad urbanistiniu požiūriu ši teritorija yra tinkama visuomeninės paskirties studentų bendrabučių ir infrastruktūros objektams statyti, nes yra šalia Didlaukio gatvės (D1 kategorija), prie kurios įsikūręs M. Riomerio universitetas ir kiti Vilniaus universiteto ir M. Riomerio universiteto studentų bendrabučiai, per kurią realizuojamas susisiekimas su pagrindiniais miesto rajonais. Pagrindinį esamą teritorijos užstatymą sudaro studentų bendrabutis. Nustatant teritorijos tvarkymo režimą ir statybos reglamentus detaliajame plane, buvo atsižvelgta į patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą.

Remiasi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų, turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ ir aiškina, kad visuomeninės paskirties teritorijos – tai teritorijos, skirtos valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Žemės sklypai, kurių pobūdis mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statyba, - tai sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti mokslo, mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, specialių mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų pastatai, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų pastatai, sporto kompleksų, ligoninių, greitosios pagalbos stočių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų ir kitų sveikatos įstaigų pastatai.

Remias Konstitucinio Teismo 2002 05 10 nutarimu byloje Nr. 15/2000, kur apibrėžiama visuomenės poreikių sąvoka. Be to, šiame nutarime pabrėžta, kad žemė gali būti negrąžinama natūra, kai yra suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms. Remiasi LVAT 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2008 10 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008 suformuluotomis taisyklėmis. Pažymi, kad aptariamoje teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimas negalėjo būti vykdomas ir dėl to, kad iš bendrojo plano aiškiai matėsi tos teritorijos visuomenės poreikis, o tokiais atvejais detalus planas yra būtinas (LVAT 2003 03 25 nutartis adm. byloje Nr. A11-263-2003, 2006 06 23 sprendimas adm. byloje Nr. A5-1061/2006). Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti, nurodė, kad ginčo teritorijai yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 25-28) teigia, kad su skundu nesutinka.

Mano, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija teisėtai ir pagrįstai 2007 04 16 raštu Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) pritarė teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano rengimui. Be to, informavo, kad minėtas žemės sklypas patenka iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Baltupių rėžinio kaimo ribas.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad VAVA negalėjo išduoti tokio sutikimo, nes žemės sklypas turi būti grąžintas pretendentams.

Paaiškina, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijas visuomenės poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nėra aiški sklypo paskirtis, įtvirtinta galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose.

Remiasi LVAT 2003 03 25 nutartimi administracinėje byloje A11-263-2003, 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2008 10 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008, Konstitucinio Teismo 2002 05 10 nutarimu byloje Nr. 15/2000. Todėl daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, kad atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas, jeigu jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

Pažymi, kad teisės aktuose nurodyti du kriterijai, kada žemė negali būti grąžinama natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

Atkreipia dėmesį, kad iš patvirtinto miesto bendrojo plano aiškiai matosi nagrinėjamos teritorijos visuomenės poreikis, todėl ir nuosavybės teisių atkūrimas negali būti vykdomas, kol nėra patvirtintas detalusis planas. Remiasi LVAT 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2003 03 25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263-2003. Paaiškina, kad nurodytos aplinkybės sąlygojo išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą pritarti rengti detalųjį planą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir tarybos atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mykolo Romerio universitetas (toliau – ir Universitetas) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 22) prašo skundą atmesti, nes pagal tuometinio Miestų statybos projektavimo instituto parengtą projektą šalia dabar (duomenys neskelbtini) pastatyto 12 aukštų bendrabučio esančiame žemės sklype buvo pritaikytas vietai ir suderintas su visomis organizacijomis antras 9 aukštų bendrabučio kartotinis projektas (buvęs objekto pavadinimas „Vilniaus medicinos mokykla du bendrabučiai Baltupiuose“, žemės sklypas buvo skirtas 2 bendrabučių statybai). Vyriausybė, atsižvelgdama į Universiteto spartų augimą, 1994 05 16 nutarimu Nr. 384 perdavė Universitetui (duomenys neskelbtini) pradėtą statyti Vilniaus elektronikos aukštesniosios mokyklos 12 aukštų bendrabutį su šiam tikslui išnuomotu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Mykolo Romerio universiteto bendrabučių plotas tenkantis vienam studentui yra mažiausias tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų ir ypatingai jaučiamas bendrabučių gyvenamojo ploto stygius, Vyriausybė 2008 01 30 nutarimu Nr. 105 Mykolo Romerio universiteto studentų bendrabučio Didlaukio g. Vilniuje statybą įtraukė į investicinių projektų sąrašą ir skyrė finansavimą. 2009 metais minėto objekto projektavimo darbams Vyriausybė 2009 01 21 nutarimu Nr. 51 skyrė 100 tūkst. litų.

Atsiliepime į patikslintą skundą (t. III, b. l. 156-158) Universitetas paaiškina, kad su patikslintu skundu nesutinka.

Paaiškina, kad mokslo ir studijų paskirtis - padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą. Mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Remiasi Konstitucinio Teismo 2002 02 05 nutarimu. Paaiškina, kad Mykolo Romerio universitetas yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga, šiuolaikiškas, dinamiškas europietiškas universitetas, kurio vienas iš svarbiausių tikslų, įtvirtintų universiteto statute, yra sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir atitinkantį kultūros, mokslo ir informacinių technologijų lygį. Aukštosios mokyklos konstitucinę priedermę – teikti valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą – konstatavo Konstitucinis Teismas 2008 03 20 nutarime.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimuose akcentuojamą aukštųjų mokyklų paskirtį ir uždavinius, universitetas atlikdamas visuomeniškai reikšmingą funkciją – teikdamas valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, privalo sudaryti tinkamas sąlygas studentams, kurie atvyksta studijuoti iš įvairių Lietuvos vietų ir užsienio regionų, įgyti aukštąjį išsilavinimą ir viena iš šių sąlygų yra studentų laikinos gyvenamosios vietos suteikimas. Remiasi Švietimo įstatymo 36 straipsniu, kuriame įvardijami aukštosios mokyklos bendrabučiai. Pažymi, kad laikinos gyvenamosios vietos suteikimas studentams patenka į valstybei keliamus įsipareigojimus sudaryti prielaidas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tuo pačiu prisideda prie mokslo ir studijų sistemos siekių ir prie Bolonijos proceso ta apimtimi, kuria užtikrinamas aukšto lygio išsilavinimas tiek Europos piliečiams, tie užsienio studentams bei skatinamas dėstytojų ir studentų mobilumas.

Paaiškina, kad studentų bendrabučio priskyrimui visuomenės poreikiui reikšmingi yra Konstitucinio Teismo 2003 09 30, 2005 07 08, 2007 07 05 nutarimai, kuriais Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybinėms aukštosioms mokykloms jų funkcijoms vykdyti turi būti ne tik skiriamos valstybės biudžeto lėšos, bet ir perduodamas atitinkamas valstybės turtas ir kad mokslo ir mokymo įstaigos neturėdamos nekilnojamojo turto negalėtų vykdyti visuomeniškai reikšmingų funkcijų, suteikta žemė būtų naudojama šių įstaigų uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, t. y. visuomenės poreikiams tenkinti. Mykolo Romerio universitetas, būdamas atsakingas už aukštojo išsilavinimo suteikimą, įpareigojamas turėti ir šias sąlygas užtikrinančią infrastruktūrą, t. y. patalpas, bibliotekas, mokymo priemones, bendrabučius ir pan. Vyriausybė, atsižvelgdama į Universiteto augimą, 1994 05 16 nutarimu Nr. 384 perdavė Universitetui (duomenys neskelbtini) pradėtą statyti Vilniaus elektrotechnikos aukštesniosios mokyklos bendrabutį su šiam tikslui išnuomotu žemės sklypu. Pakartotinai pažymi, kad Vyriausybė skyrė finansavimą bendrabučio statybai.

Atsiliepimas

Aiškina, kad atsiliepime išdėstytos nuostatos patvirtina, kad studentams gyvenamųjų sąlygų sudarymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių Lietuvos ir užsienio piliečiams įgyti aukštąjį išsilavinimą. Suteikus universitetui galimybes (duomenys neskelbtini) pastatyti studentų bendrabutį, kurio paskirtis - studentams laikinųjų gyvenamųjų vietų suteikimas studijų laikotarpiui, būtų pasiekta didesnė nauda studentams efektyviai naudotis sukurta Mykolo Romerio universiteto studijų ir mokslo baze (biblioteka, kuri dvejus metus veikia ir nakties metu, duomenų bazėmis, laboratorijomis ir pan.), esančia adresu Ateities g. 20. Taip būtų pasiekta didesnė nauda visuomenei, siekiant patenkinti svarbius, pagrįstus visuomenės poreikius, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinami, jeigu nebūtų skirta šioje byloje ginčijama teritorija studentų bendrabučio statybai. Pažymi, kad tokiu būdu būtų efektyviai naudojamos valstybės skiriamos lėšos ir bendrabučio administravimo išlaidos, esant šalia kitam universiteto bendrabučiui.

Pažymi, kad šioje vietoje formuojasi vietos bendruomenė, kurią vienija mokslo ir studijų interesai: Didlaukio g. 86E – universiteto teismo medicinos instituto buveinė, Didlaukio g. 65, 63, 61, 45, 49 – Vilniaus kolegija ir jai priklausantys bendrabučiai, Didlaukio g. 61 ir 47 – Vilniaus universiteto studentų bendrabutis ir studijų bazė ir t.t.

Atsiliepimas

Prašo patikslintą skundą atmesti.

Teismo posėdyje Mykolo Romerio universiteto atstovė palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., V. M., T. M., K. M. atsiliepime į skundą (t. I, b .l. 19-20) pasisako, kad pilnai pritaria skunde išdėstytiems faktams. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininkas pirmiausiai privalo grąžinti žemę savininkams. Mano, kad apskrities viršininkas neturėjo teisės išduoti leidimą rengti detalųjį planą žemėje, kuri turi būti grąžinta savininkams. Nesutinka, kad teritorijai, kurioje bus rengiamas detalusis planas, yra realus visuomenės poreikis. Mano, kad universiteto bendrabučiai nebūtinai turi būti statomi šioje teritorijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. III, b. l. 37-40, 151-153) pasisako, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais buvo nepagrįstai išplėsta teritorija visuomenės poreikiams ir studentų bendrabučio statybos paskirčiai. Mano, kad bendrabučio statyba galima kitose teritorijose. Teigia, kad šį sklypą priskyrus valstybės išperkamai žemei, nepagrįstai pažeidžiamos visų pretendentų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Teisme gautas V. M. ir J. M. pasirašytas atsiliepimas į patikslintą skundą (t. III, b. l. 61-63). Teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad atsiliepimą šių asmenų vardu pasirašė kiti asmenys, nei nurodyta prie parašų, o prie parašų nenurodyti asmenys, kurie pasirašė atsiliepimą. Byloje yra duomenys, kad J. M. yra miręs, todėl neaišku, kodėl atsiliepimas teikiamas mirusiojo vardu, ir neaišku, kas už mirusį pasirašė. Dėl šių priežasčių teismas nesivadovauja šiuo trečiųjų asmenų vardu pateiktu atsiliepimu į skundą.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys M. D. M., T. M., T. V., trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atstovė Z. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja, jos teigimu, yra pretendentė atkurti nuosavybės teises buvusiame Baltupių rėžiniame kaime, dalis šio kaimo teritorijos apima ginčo teritoriją, suplanuotą skundžiamu detaliuoju planu. Pagal ginčijamą detalųjį planą teritorija priskiriama valstybės išperkamai, todėl natūra negrąžinamai. Pareiškėja iš esmės ginčija teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktą. Įstatyme pasakyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: (3 punktas) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Iš šios normos nuostatų darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju svarbu yra tai, kad teritorija turi būti suplanuota detaliuoju planu, teritorija turi būti numatyta gyventojų aptarnavimo kompleksams, tame tarpe ir švietimui, teritorija turi būti skirta visuomeninei statybai, t. y. teritorija nebūtinai turi būti užimta minėtos paskirties pastatais, bet detaliajame plane turi būti numatyta atitinkama teritorijos paskirtis, tai gali būti ir būsima, nauja statyba.

Detalusis planas, kartu ir Vilniaus apskrities viršininko leidimas tokiam detaliajam planui rengti, ginčijami būtent dėl to, kad detaliuoju planu nepagrįstai savivaldybė suplanavo M. Romerio universitetui sklypą bendrabučio statybai. Motyvuojama tuo, kad ši teritorija jau buvo priskirta laisvai (neužimtai) žemei ir sklypas suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui.

Visų pirma, šalys neginčija, kad teritorija pagal Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 brėžinius priskirta: „visuomenės poreikiams, specializuotos ir kompleksų teritorijos. Su dideliu želdinių kiekiu“ (t. I, b. l. 29-30, Bendrojo plano ištrauka). Taigi teritorija aiškiai bendruoju planu priskirta kaip skiriama visuomenės poreikiams. Iki skundžiamų aktų priėmimo ši teritorija nebuvo detaliai suplanuota, tačiau jau 2007 04 16 Vilniaus apskrities viršininko administracija leido Mykolo Romerio universitetui rengti detalųjį planą teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis pritarimas ginčijamas byloje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 11 07 raštu Nr. A51-21926 pranešė Mykolo Romerio universitetui, kad administracijos direktorius 2007 10 31 įsakymu Nr. 30-2048 (t. III, b. l. 96) leido organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą (t. I, b. l. 44-45). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2008 10 03 sprendimu patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-385 (t. I, b. l. 38, t. III, b. l. 98), kuriuo pritarta projektui „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas“. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2008 09 03 – 09 04 protokolu Nr. I-36-62 suderino detalaus plano (duomenys neskelbtini) projektą (t. I, b. l. 39-40, t. III, b. l. 99-100). Pastebėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 91KO1/98-19778 tarp Lietuvos teisės akademijos ir Vilniaus apskrities viršininko sudaryta 1998 11 23 (t. I, b. l, 46-47), sutartis buvo sudaryta 15 metų. Detalaus planavimo procese atlikti ir kiti būtini veiksmai (gautos planavimo sąlygos ir kt.), tačiau, kadangi pareiškėjai detalųjį planą ginčija ne dėl jo rengimo procedūrų pažeidimo, šie klausimai detaliau neanalizuojami. Šis procesas nagrinėjamos bylos kontekste svarbus tik tiek, kad būtų galimybė įvertinti, ar aptariama teritorija pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas priskirtina valstybės išperkamai žemei. Iš planavimo procese parengtų dokumentų, tame tarpe aiškinamojo rašto, darytina išvada, kad teritorija planuojama tokiu tikslu: žemės sklypo ribų ir ploto keitimas, žemės sklypo formavimas naujiems statiniams statyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas – planuojama statyti studentų bendrabutį ir įrengti automobilių statymo vietas. Kalbant apie planuojamą teritoriją, būtina atsižvelgti, kad Vyriausybė 2008 01 30 nutarimu Nr. 105 „Dėl valstybės investicijų 2008-2010 metų programoje numatytų 2008 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje esančioms aukštosioms mokykloms skyrė lėšas bendrabučių atnaujinimo programai (20.4.eilės numeris), o Vyriausybės 2009 01 21 nutarimu Nr. 51 dėl valstybės investicijų 2009-2011 metams programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo (eilės Nr. 67.9.1) jau konkrečiai bendrabučio Vilniuje, Didlaukio g., projektavimo darbams skirta 100 tūkst. litų.

Dėl detalaus plano tvirtinimo procedūrų taip pat reikšminga aplinkybė yra tai, kad, svarstant su visuomene teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, iš šios bylos proceso šalių dalyvavo tik Mykolo Romerio universiteto atstovas (t. I, b. l. 95-98), nors apie detalaus plano rengimą pranešta 2008 02 21 „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“, taip pat skelbimas buvo patalpintas teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, Verkių seniūnijos skelbimų lentoje.

Kadangi detalusis planas neginčijamas dėl Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, teismas vertins detalųjį planą, atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo normas, nustatančias, kada nuosavybės teisė gali būti neatkuriama natūra. Minėta, kad šiuo atveju taikytinas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 02 14 sprendimu Nr. I-1519 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metų (toliau – bendrasis planas). Minėta, kad pagal bendrąjį planą ginčo teritorija, kurioje buvo kartografuota dalis Baltupių rėžinio kaimo, priklauso visuomenės poreikiams, specializuotoms ir kompleksų teritorijoms.

Šio ginčo kontekste svarbus klausimas yra dėl Baltupių rėžinio kaimo kartografavimo darbų, nes pagal bylos nagrinėjimo metu esamą situaciją pareiškėja reikalavimo teisę gali kildinti tik iš to, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Baltupių rėžinio kaimo ribas.

Visų pirma, bylos dalyviai dėl konkrečių rėžinio kaimo kartografavimo darbų paaiškinti galėjo labai neapibrėžtai, t. y., kad kartografavimo darbai buvo atlikti maždaug 2004 metais. Tai patvirtina bylos dokumentai: VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 06 20 raštas Nr. S17-91 (t. III, b. l. 111), Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/04/15-269, 2004 02 12, 2005 01 19 (t. III, b. l. 113-115). Todėl laikoma, kad Baltupių rėžinis kaimas buvo kartografuotas.

Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų, proceso šalių, neginčija tos aplinkybės, kad dalis Baltupių rėžinio kaimo teritorijos patenka į ginčijamu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, t. y. būtent ten, kur numatyta naujo bendrabučio statyba. Tame pačiame detaliai suplanuotame sklype yra jau veikiantis bendrabutis, kurio teritorija nepateko į Baltupių rėžinį kaimą. Tai, kad Baltupių rėžinis kaimas patenka į ginčo teritoriją, galima nustatyti iš kitų byloje esančių dokumentų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 „Dėl sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (t. III, b. l. 104-105, 106) ginčo teritorijoje buvo suformuotas sklypas nuosavybės teisėms atkurti, kas patvirtina, jog tai buvusio rėžinio kaimo teritorija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 05 29 įsakymo Nr. 30-992 4 punktu įsakymą dėl sklypo suformavimo pripažino netekusiu galios (t. III, b. l. 101). Pastaruoju įsakymu nustatyti nauji sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys: plotas, ribos, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybai, nustatyti urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos, iš kurių matyti, kad sklypas skiriamas 35 metrų aukščio pastato statybai. Du aptarti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra skirti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bet ne konkretiems asmenims, pretenduojantiems į šį sklypą. Pradžioje 6520 kv. m. ploto sklypo suformavimas buvo skirtas VAVA nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spęsti, tačiau šis įsakymas nebuvo įgyvendintas, o po to toje vietoje suformuotas 12321 kv. m. sklypas statiniui, šiame sklype patvirtintas ir ginčijamas detalusis planas. Kadangi įsakymas, kuriuo panaikintas sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui, byloje neginčijamas, tai laikoma, kad ginčo nagrinėjimo metu jau nėra ankstesniu įsakymu suformuoto sklypo. Be to, kaip bus pažymėta vėliau, detalaus planavimo procese teisės aktai nereikalavo atsižvelgti į 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 suformuotą sklypą (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnis).

Pastebėtina, kad administracijos direktoriaus 2009 05 29 įsakymu Nr. 30-992 nustatytas teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis atitinka Bendrojo plano sprendiniams.

Prie bendrojo plano yra Bendrojo plano reglamentų lentelė (t. I, b. l. 30), kur plačiau paaiškinama tokių teritorijų paskirtis – tai teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų), krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks teritorijos paskirties aprašymas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatytai žemės paskirčiai, kai žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai. Lentelėje nurodomos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai – miškų ūkio paskirties, kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos (socialinis būstas), visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pagal šį naudojimo paskirčių ir būdų išdėstymą bendrajame plane,šioje teritorijoje negalima bendrabučių statyba, kadangi tokia statyba galima tik teritorijose, kurios numatytos gyvenamųjų namų statybai, o šiuo atveju teritorijoje numatyta tik socialinio būsto statyba. Bendrajame plane, kaip minėta, ši teritorija apibrėžiama kaip tokia, kuri gali būti skirta mokslo ir studijų reikmėms. Negalima teigti, kad auštosios mokyklos studentų bendrabučio statyba nėra skirta mokslo ir studijų reikmėms. Visų pirma, teritorijoje jau yra studentų bendrabutis (detalaus plano brėžinys, t. III, b. l. 108), o žemės sklypo dalis jau nuo 1998 metų skirta aukštosios mokyklos reikmėms, t. y. būtent bendrabučio statybai. Antra, studentų bendrabučiai statomi netoli nuo paties universiteto, kas atitinka tiek universiteto, tiek kitų Vilniaus gyventojų interesus (transporto problemos). Trečia, žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas ar nustatomas detaliuoju planu. Šiuo atveju reikšmingos yra ir Žemės įstatymo nuostatos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, 16 dalyje - žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.

Žemės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Šiuo atveju žemės naudojimo paskirtis pagal Žemės įstatymą „kita“ nesikeičia, nes Žemės įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad tokios paskirties žemėje galimos ir gyvenamosios teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorijos. Bendrajame plane numatyti žemės naudojimo būdai tik kaip galimi ir tai netrukdo keisti naudojimo būdą, nekeičiant paskirties, nes Bendrajame plane numatomos tik pagrindinės miesto vystymo kryptys ir tendencijos, o konkretus žemės naudojimo būdas nustatomas detaliuoju planu. Tačiau šios normos šiuo metu nebuvo taikytos, nes šiuo atveju iš viso nebuvo keičiamas žemės naudojimo būdas ar pobūdis, nustatyti Bendruoju planu, nes 2009 03 18 sprendime Nr. 1-923 nurodyta, kad žemės paskirtis lieka ta pati kaip ir Bendrajame plane (kita), naudojimo būdas nustatomas toks, koks įtvirtintas Bendrajame plane – visuomeninės paskirties, o naudojimo pobūdis taip pat atitinka bendrąjį planą – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Nėra pagrindo teigti, kad naudojimo būdas ginčijamu detaliuoju planu nustatytas taip, kad pagal pareiškėjos nurodomą aplinkos ministro 2005 03 17 įsakymu Nr. D1-151 (pakeistas 2006 04 13 įsakymu Nr. D1-188) patvirtintą specifikaciją sklype negalima bendrabučio statyba. Pagal šią specifikaciją indeksu V žymimos visuomeninės paskirties teritorijos. Paaiškinama, kad tai teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Mykolo Romerio universitetui skiriamos valstybės lėšos, tame tarpe ir bendrabučio statybai, todėl nėra pagrindo teigti, kad universitetas neišlaikomas iš valstybės lėšų (tai, kad universitetą išlaiko valstybė, galima nustatyti iš Vyriausybės 2008 01 30 nutarimo Nr. 105 71.1 punkto, 2009 01 21 nutarimo Nr. 51 67 punkto, iš universiteto statuto). Indeksas V3 reiškia naudojimo pobūdį mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybą, o šio pobūdžio turinys – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti mokslo, mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, specialiųjų mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų pastatai, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų pastatai, sporto kompleksų, ligoninių, greitosios pagalbos stočių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų ir kitų sveikatos įstaigų pastatai. M. Romerio universitetas detaliai suplanuotoje teritorijoje siekia statyti būtent šios aukštosios mokyklos statinį, tam statiniui valstybė skiria lėšas, akivaizdu, kad bendrabutis priklausys universitetui, todėl tokia statyba atitinka indeksui V3 netgi pagal minėtame teisės akte nurodomą specifikaciją. Tai, kad detaliai suplanuotoje teritorijoje bus statomas studentų bendrabutis, patvirtina detalaus plano aiškinamasis raštas (t. III, b. l. 78). Šiame rašte pasakyta, kad planuojama statyti studentų bendrabutį ir įrengti automobilių statymo vietas. Nurodoma, kad teritorijoje projektuojamas daugiaaukščių visuomeninės paskirties pastatų užstatymas. Taip pat nurodyta, kad teritorijoje numatomas antžeminis parkingas su 140 vietomis ir požeminis parkingas su 350 vietomis, išilgai Didlaukio g. planuojama įrengti parkavimo juostą bendram naudojimui, kurioje tilptų 83 automobiliai.

Taigi, detaliai suplanuotoje teritorijoje visuomeninės paskirties pastatų statyba apibrėžta konkrečiai, todėl būtina įvertinti, ar yra pagrindas pripažinti, kad šioje teritorijoje tokiam planavimui yra visuomenės poreikis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu suformavo atitinkamą administracinių teismų praktiką, kuria teismai privalo vadovautis (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Suformuluota, kad Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas nusavinto turto negrąžinimo natūra dėl visuomenės poreikio šiam turtui sąlygas. Turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas, jeigu: jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra (LVAT 2006 06 23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2008 10 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008 ir kt.). Tie patys principai įtvirtinti daugelyje Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais rėmėsi proceso šalys.

Pagal Konstitucijos 40 straipsnį aukštosioms mokykloms yra suteikiama autonomija, valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, pagal 41 straipsnį aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, pagal 42 straipsnį – valstybė remia kultūrą ir mokslą. Šios Konstitucijos nuostatos reiškia, kad aukštųjų mokyklų atžvilgiu valstybė turi tam tikrus konstitucinius įpareigojimus.

Pagal Seimo 2004 10 28 nutarimu Nr. IX-2515 patvirtinto Mykolo Romerio universiteto Statuto (toliau – Statutas) 1 punktą, Mykolo Romerio universitetas yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga, buveinės adresas Ateities g. 20, Vilnius. Pagal Statuto 2 punktą Universiteto steigėjas – Seimas. Statute yra tokios nuostatos: “ Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo bei šio statuto.“. Be to, Statute numatytas universiteto tikslas sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išslavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir atitinkantį kultūros, mokslo bei naujausių technologijų lygį ir pan. Numatyta, kad universitete pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos, skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje mokslinėje ir meninėje veikloje. Universiteto Statute įtvirtintos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad studijų ir mokslo bei ūkio veikla universitete yra glaudžiai susijusios (12, 105, 106 punktai), nes universitetas gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, bibliotekas, laboratorijas ir kita, patikėjimo teise valdo valstybės ir savivaldybės turtą, gauna lėšas iš valstybės (107 punktas).

Trečiojo suinteresuoto asmens Mykolo Romerio universiteto atstovė teisme paaiškino, kad universitetas priima studijuoti studentus iš kitų Europos Sąjungos valstybių, dalyvauja Bolonijos procese. Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m., po to, kai Italijos mieste Bolonijoje 1088 m. įkurtame seniausiame Europos universitete susitikę 29 Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė Bolonijos Deklaraciją. Ji tapo politiniu veiksniu ir postūmiu pokyčiams šalių aukštojo mokslo sistemose, siekiant iki 2010 m. apjungti iki tol skirtingas šalių aukštojo mokslo sistemas į bendrą erdvę. Visas šis procesas vykdomas valstybiniu lygiu (Švietimo ir mokslo ministerijos internetinis tinklapis www.smm.lt).

Minėtos Statuto nuostatos atitinka Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms apie aukštųjų mokyklų autonomiją (Mokslo ir studijų įstatymo 7, 8 straipsniai). Kadangi aukštosios mokyklos autonomija apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, negalima teigti, kad švietimo veikla plačiąja prasme taikant šią sąvoką universitetams neapima ir aukštosios mokyklos ūkinės veiklos, teikiant studentams apgyvendinimo paslaugas. Pareiškėja šiuo atveju nepagrįstai remiasi Švietimo įstatymo nuostatomis, nes universitetai turi savo veiklos specifiką būtent dėl jų autonomijos.

Taigi, iš šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją, kuo geresnį mokymo procesą aukštosiose mokyklose, aukštųjų mokyklų integraciją į Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemą. Be to, aukštasis mokslas liečia didelės visuomenės dalies interesus. Nors šiuo atveju kalbama apie universiteto studentų bendrabutį, tačiau negalima atskirti studijų proceso, mokslinės veiklos nuo studentų apgyvendinimo, juo labiau, kad pastaruoju metu universitetas atsisako vakarinių ir neakivaizdinių studijų (http://www.mruni.eu/), įvedamos tęstinės studijos.

Universiteto atstovė paaiškino, kad studentai naudojasi universiteto pastate esančiomis laboratorijomis, biblioteka, veikiančia visą naktį, kitomis paslaugomis. Minėta, kad toje teritorijoje jau yra vienas studentų bendrabutis, be to, universitetui pastaruoju metu lieka tik esamas bendrabutis ir naujai statomas, į kurio projektavimą jau turėjo būti investuotos valstybės skirtos lėšos (100 tūkst. Lt). Dalį patalpų bendrabučiui ten pat, Didlaukio gatvėje, universitetas nuomojasi iš Vilniaus universiteto. Taigi esama situacija patvirtina, kad Mykolo Romerio universiteto pagrindinis pastatas, adresu Ateities g. 20, Vilniuje, ir turimi bendrabučiai yra gretimose teritorijose. Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse tradiciškai susiklostė, kad universitetų bendrabučiai, bibliotekos, kiti universiteto veiklai būtini pastatai statomi šalia aukštųjų mokyklų (pvz. Vilniaus universiteto pastatai Saulėtekio, al., vadinamas „Studentų miestelis“ ir centre esantys pastatai). Tai atitinka ir minėtoms Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms apie aukštųjų mokyklų autonomiją (Mokslo ir studijų įstatymo 7, 8 straipsniai).

Taigi, universiteto tinkamas funkcionavimas atitinka didelės dalies visuomenės, suinteresuotos aukštojo mokslo, studijų procesu, interesus. Be to, valstybė, vykdydama savo funkcijas, konstituciškai yra įpareigota siekti kuo aukštesnio lygio aukštojo mokslo. Atsižvelgiant į Bolonijos procesą, svarbu ir tarptautinei bendruomenei parodyti, kad Lietuva saugo ir gina aukštųjų mokyklų autonomiją, jų siekį kuo geriau aprūpinti studentus materialinėmis priemonėmis, padedančioms sėkmingai studijuoti.

Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tvirtindama detalųjį planą, privalėjo įvertinti ne tik Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, bet ir tai, kaip miesto infrastruktūrai, susisiekimo sistemoms, o kartu ir visiems miesto gyventojams atsilieps tokio dydžio studentų bendrabučio statyba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 22 punktus savarankiškoms savivaldybių funkcijoms priklauso teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detalių planų sprendinių įgyvendinimas, infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad studentų bendrabučio statyba šalia aukštojo mokslo įstaigos atitinka ir Vilniaus miesto gyventojų interesus, nes taip bus įgyvendintas siekis mažinti transporto spūstis, viešojo transporto apkrovas.

Visi paminėti argumentai patvirtina ir tai, kad reikšmingos visuomenės dalies (suinteresuotos teisės į aukštąjį mokslą įgyvendinimu ir miesto gyventojų) interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama studentų bendrabučio statyba. Minėta, kad Vyriausybė būtent šio bendrabučio statybai skyrė lėšas konkrečiai Mykolo Romerio universitetui. Taigi, detaliajame plane išreikštas konkretus ir aiškus interesas. Pastebėtina, kad likusi teritorijos dalis planuojama automobilių stovėjimo aikštelei, parkingui, kas taip pat vertintina kaip miesto visuomenės reikmėms skirta statyba. Visiems žinoma aplinkybė dėl automobilių statymo vietų stygiaus Vilniaus mieste, o ypatingai aptariamoje teritorijoje, atsižvelgiant į didelį universiteto studentų ir darbuotojų skaičių. Be to, nustatyta, kad detaliuoju planu projektuojamoje teritorijoje jau yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurios priklausomybė dar nustatinėjama, o nenustačius savininko, aikštelė, kaip paaiškino VAVA atstovė, bus paimta valstybės nuosavybėn. Aikštelės buvimą patvirtina VAVA Žemės naudojimo patikrinimo 2009 05 04 aktas Nr. 01-34-41 (t. III, b. l. 144).

Dėl aplinkybės, kad šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Mykolo Romerio universitetas apskritai turi didelį poreikį studentų bendrabučių vietoms, nes jau šiuo metu dalį pastatų nuomoja, dalis perleista kitai aukštajai mokyklai. Atstovė nurodė, kad studentų bendrabutis Valakupiuose, priklausęs Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakultetui (ten buvo apgyvendinami šio fakulteto studentai), perduotas Europos humanitariniam universitetui (studijų pastato adresas Valakupių g. 5, internetinė EHU svetainė). Duomenų, kad planuojamo studentų bendrabučio statyba būtų galima kituose žemės sklypuose, netoli universiteto pagrindinio pastato, nėra. Detaliuoju planu suplanuota bendrabučio statyba, apjungus sklypus, t. y. sklypą kuriame jau yra universiteto studentų bendrabutis, netoliese pagrindinio pastato Ateities g. 20, Vilniuje, ir neužstatytą sklypą (yra tik automobilių stovėjimo aikštelė). Kitaip suformuoti šį sklypą galimybės nėra. Grąžinus sklypą šalia esamo bendrabučio piliečiams, kurie siekia atkurti nuosavybės teisę rėžiniame kaime, sklypas priklausys daugeliui asmenų bendros dalinės nuosavybės teise. Dėl šio sklypo naudojimo susitarti savininkams būtų labai sudėtinga. Taigi galima preziumuoti, kad tokiu atveju sklypą kaip nors tinkamai panaudoti ilgą laiką būtų neįmanoma. Pareiškėja teigia, kad studentų bendrabučio statyba galima bet kurioje kitoje Vilniaus vietoje, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, tai būtų neracionalu, neatitiktų nei universiteto bendruomenės nei Vilniaus miesto gyventojų interesų. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad universitetas galėtų išpirkti iš pretendentų statybai reikiamą žemės sklypą arba jį nuomotis. Tokia situacija visiškai neatitiktų nei pretendentų, nei universiteto, nei valstybės interesų. Visų pirma, pagal nuosavybės teisių atkūrimą į žemę reglamentuojančius teisės aktus, tik valstybė gali išpirkti tokį turtą. Šiuo atveju žemė ir priskirta valstybės išperkamai. Antra, universitetas šiuo metu žemę nuomojasi iš valstybės, todėl nėra pagrindo manyti, kad siekia žemę išpirkti. Trečia, minėtas universiteto Statutas, kurį nutarimu patvirtino Seimas, numato, kad valstybinė žemė universitetui naudotis suteikiama neterminuotai (105 punktas), taigi žemės nuoma iš privačių asmenų, kai valstybė sudaro galimybę nuomotis žemę iš valstybės, prieštarautų Statuto nuostatoms. Dėl to daroma išvada, kad aptartų visuomenės interesų tenkinimas būtų negalimas, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

Visi išdėstyti argumentai siejami su abiejų skundžiamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, nes tiek VAVA leidimas pradėti teritorijos detalųjį planavimą, tiek patvirtintas detalusis planas yra neatsiejamai susiję, tai yra vieno administracinio proceso sudėtinės dalys. Kadangi skundžiamas teritorijos planavimo dokumentas, būtina pastebėti, kad teisės aktai, kurie reglamentuoja teritorijų planavimą, nenumato būtinumo detaliojo planavimo procese vadovautis tokiais dokumentais, susijusiais su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kurie buvo parengti šio ginčo atveju. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti detaliojo planavimo uždaviniai, kurie nesiejami su nuosavybės teisių atkūrimo procesu tiesiogiai. Įstatymo 21 straipsnyje nurodyti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. Dokumentų tarpe (2 dalis) nurodyta, kad būtina atsižvelgti į žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų sklypus, kad Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi šiuo atveju sklypas yra miesto teritorijoje (buvo miesto teritorijoje ir iki 1995 06 01), žemės reformos metu čia sklypas nebuvo formuotas, o dėl to nebuvo jokio detaliojo planavimo dokumentui prilyginto plano, į kurį būtų reikėję atsižvelgti. Tie patys reikalavimai nustatyti ir Detalių planų rengimo taisyklių 10 punkte (patvirtintos aplinkos ministro 2004 05 03 įsakymu Nr. D1-239 ir 200610 18 įsakymu Nr. D1-473). Taigi įstatymas neprilygina detaliojo planavimo dokumentui, į kurį būtina atsižvelgti, rengiant detalųjį planą, šiuo atveju buvusio sklypo plano, patvirtinto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77. Šis planas buvo parengtas vadovaujantis Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punkto nuostatomis, nesusijusiomis su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu. Todėl negalima teigti, kad ginčijamas detalusis planas patvirtintas, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Dėl nurodytų aplinkybių, yra pagrindas teigti, kad detaliai suplanuotai teritorijai buvo visuomenės poreikis (valstybė skyrė lėšas bendrabučio statybai, bendrabučio statyba šalia esamų kitų tos pačios aukštosios mokyklos pastatų, tame tarpe ir bendrabučio, atitinka tiek šios aukštosios mokyklos ir joje besimokančių studentų interesus, tiek Vilniaus gyventojų interesus).

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, skundas atmetamas, kadangi yra nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos B. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Irena PaulauskienėHenrikas SadauskasHalina Zaikauskaitė