Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėją informavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 11 25 raštu Nr. A51-26016-(2.5) MPD-0) „Dėl sklypų Nr. 1 – 5 prie Didlaukio gatvės duomenų perdavimo“ perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 11 20 įsakymą Nr. 30-2274 „Dėl sklypų Nr. 1-5 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ bei žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 11 20 įsakymu Nr. 30-2271 „Dėl sklypų 1 – 5 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ patvirtino tik 5 natūra grąžintinų sklypų dokumentaciją.

Dar vienas sklypas, kuris taip pat turėjo būti grąžintas buvusio Baltupių rėžinio kaimo pretendentams, yra ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šis sklypas patenka į rėžinio kaimo ribas. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo, jog šioje teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) yra ruošiamas detalusis planas Mykolo Riomerio universiteto bendrabučiui statyti.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 12 16 raštu informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į Mykolo Riomerio universiteto prašymą, 2007 04 16 raštu Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) pritarė teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimui ir informavo, kad minėtas žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Baltupių rėžinio kaimo ribas.

Teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 04 16 priimtas sprendimas Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) yra neteisėtas ir naikintinas. Aiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) negalėjo išduoti sutikimo rengti detalųjį planą, nes žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra Baltupių rėžinio kaimo ribose ir turėjo būti grąžintas pretendentams. VAVA negalėjo prieiti išvados, kad ši žemė turi aiškiai išreikštą visuomenės poreikį ir kad sklypas priskirtas valstybei išperkamai žemei, t. y., vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, negrąžintinai žemei.

Remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2002 05 10 nutarimu, kuriame išaiškinama, kokia žemė gali būti vertinama kaip visuomenės poreikiams reikalinga žemė. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 03 29 sprendimu administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, paskelbtu Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, p. 151-177, LVAT 2005 10 05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1483-2005, 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2007 03 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-60-70.

Teigia, kad VAVA neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad grąžinamam sklypui yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pirminiame skunde teigė, kad detaliojo plano ginčo teritorijai dar nėra, todėl nėra aiški ir sklypo paskirtis, įtvirtinta galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose. Pažymi, kad teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva, neužstatyta ir grąžintina pretendentams, konkrečiu atveju nagrinėtina aplinkybė, ar žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis.

Aiškina, kad bendrabučio studentams, kurių mokslas yra mokamas, statyba yra labiau komercinis interesas. Nustačius, kad bendrabučio studentams statyba atitinka visuomenės poreikį, nėra jokių duomenų, kad būtent ginčo teritorijoje būtina tokia statyba. Dėl to mano, kad skundžiamas sprendimas naikintinas.

Paaiškina, kad ginčijamu detaliuoju planu buvo siekiama išplėsti Mykolo Riomerio universiteto panaudos teise naudojamo žemės sklypo ribas ir plotą, suformuoti žemės sklypą naujam statiniui – studentų bendrabučiui – statyti.

Mano, kad studentų bendrabučio statybos negalima priskirti visuomenės poreikių sampratai, kadangi studentų apgyvendinimas yra ne švietimo, o ūkinė švietimo paslaugų teikėjo veikla. Remiasi sisteminiu Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, 29 straipsnio, Mykolo Riomerio universiteto statuto aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo funkcijos neapima studentų apgyvendinimo sampratos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sklypo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesų, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Taip pat teigia, kad studentų bendrabučio statybos poreikis nėra įžvelgiamas ir iš miesto bendrojo plano. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ši teritorija patenka į teritorijas visuomeniniams poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas. Aiškina, kad detaliuoju planu ginčo sklypui buvo nustatytas visuomeninės teritorijos, skirtos mokslo įstaigų pastatams (studentų bendrabučiui) statyti, naudojimo būdas ir pobūdis (indeksai V ir V3). Tačiau aplinkos ministro 2005 03 17 įsakymas Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, į teritorijų, pažymėtų indeksais V ir V3, nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio turinį neįeina žemės sklypo naudojimas studentų bendrabučio statybai. Pagal minėtą įsakymą bendrabučių ir kitų gyvenamųjų pastatų statyba leistina teritorijose, kuriose numatytas gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas. Pažymi, kad teritorijoje, skirtoje visuomenės poreikiams, specializuotų ir kompleksų teritorijoms yra numatytas tik gyvenamosios teritorijos suformavimas socialinio būsto statybai. Mano, kad detaliuoju planu nepagrįstai išplėstas teritorijos visuomenės poreikiams, specializuotų ir kompleksų teritorijoms nustatyta galima naudojimo paskirtis ir būdai. Teigia, kad ginčo teritorijai nėra išreikšto konkretaus ir aiškaus visuomenės ar jos dalies poreikio.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo ir patikslinto skundo reikalavimus ir motyvus, prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad 2006 10 30 į Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi Mykolo Riomerio universitetas, prašydamas leisti rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiai teritorijai studentų bendrabučio statybai. VAVA 2007 04 16 informavo Mykolo Riomerio universitetą raštu Nr. (30)-1.2-2157-(3.31), kad pritaria teritorijos detaliojo plano rengimui.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui tikrinimui buvo pateiktas planavimo organizatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (plano rengėjas UAB „Priedanga“) projektas „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas“. Departamentas 2008 01 03 pateikė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-385 su teigiama patikrinimo išvada bei siūlymu tvirtinančiai institucijai „Projektą „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas“ tvirtinti“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 11 20 įsakymu „Dėl sklypų Nr. 1 – 5 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ Nr. 30-2274, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ buvo suformuoti laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5 prie Didlaukio gatvės, Vilniuje duomenys.

Dėl VAVA 2007 04 16 sprendimo Nr. (30)-1.2-2157-(3.31) dėl pritarimo rengti teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą paaiškina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba sutinka su visais trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 02 09 atsiliepime Nr. 104-617(3.11.1-TD) išdėstytais motyvais ir argumentais. Teigia, kad šis pareiškėjos reikalavimas turi būti atmestas.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 „Dėl sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ nustatyti suformuoto laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenys ir patvirtintas sklypo planas. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 05 29, vadovaudamasis Žemės įstatymu, Vyriausybės 1995 11 13 nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimu Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, įsakymu Nr. 30-992 pakeitė valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas bei nustatė duomenis. To paties įsakymo 4 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymas Nr. 30-77 pripažintas netekusiu galios. Dėl to teigia, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 „Dėl sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 18 sprendimo Nr. 1-923 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ paaiškina, kad savivaldybės taryba tvirtindama detalųjį planą vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymu ir Vilniaus miesto bendruoju planu iki 2015 metų. Ginčo teritorijoje nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bet statinių statybos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 10 31 įsakymu Nr. 30-2048 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 1,23 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, nustatant, kad detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypų ribų ir ploto keitimas, žemės sklypo formavimas naujiems statiniams statyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas ir transporto srautų analizės atlikimas šioje ir gretimoje teritorijose.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81.-385 išdavė teigiamą projekto „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas“ patikrinimo išvadą ir siūlė tvirtinančiai institucijai minėtą projektą patvirtinti.

Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2008 09 03 protokolu Nr. I-36-62 taip pat pritarė minėto detaliojo plano prie (duomenys neskelbtini) derinimui.

Remiasi LVAT 2003 03 25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-363-2003, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi ir teigia, kad teritorijų planavimo metu būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius.

Remiasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 metų ir paaiškina, kad pagal šį planą teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijas visuomenės poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas. Paaiškina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nėra aiški sklypo paskirtis įtvirtinta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Pažymi, kad nagrinėjama teritorija yra dalinai užstatyta, šiaurinėje dalyje šiuo metu yra pastatytas 680 vietų studentų bendrabutis. Ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad urbanistiniu požiūriu ši teritorija yra tinkama visuomeninės paskirties studentų bendrabučių ir infrastruktūros objektams statyti, nes yra šalia Didlaukio gatvės (D1 kategorija), prie kurios įsikūręs M. Riomerio universitetas ir kiti Vilniaus universiteto ir M. Riomerio universiteto studentų bendrabučiai, per kurią realizuojamas susisiekimas su pagrindiniais miesto rajonais. Pagrindinį esamą teritorijos užstatymą sudaro studentų bendrabutis. Nustatant teritorijos tvarkymo režimą ir statybos reglamentus detaliajame plane, buvo atsižvelgta į patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą.

Remiasi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų, turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ ir aiškina, kad visuomeninės paskirties teritorijos – tai teritorijos, skirtos valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Žemės sklypai, kurių pobūdis mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statyba, - tai sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti mokslo, mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, specialių mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų pastatai, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų pastatai, sporto kompleksų, ligoninių, greitosios pagalbos stočių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų ir kitų sveikatos įstaigų pastatai.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti, nurodė, kad ginčo teritorijai yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad VAVA negalėjo išduoti tokio sutikimo, nes žemės sklypas turi būti grąžintas pretendentams.

Paaiškina, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijas visuomenės poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nėra aiški sklypo paskirtis, įtvirtinta galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose.

Remiasi LVAT 2003 03 25 nutartimi administracinėje byloje A11-263-2003, 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2008 10 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008, Konstitucinio Teismo 2002 05 10 nutarimu byloje Nr. 15/2000. Todėl daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, kad atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas, jeigu jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

Pažymi, kad teisės aktuose nurodyti du kriterijai, kada žemė negali būti grąžinama natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

Atkreipia dėmesį, kad iš patvirtinto miesto bendrojo plano aiškiai matosi nagrinėjamos teritorijos visuomenės poreikis, todėl ir nuosavybės teisių atkūrimas negali būti vykdomas, kol nėra patvirtintas detalusis planas. Remiasi LVAT 2006 06 23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006, 2003 03 25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263-2003. Paaiškina, kad nurodytos aplinkybės sąlygojo išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą pritarti rengti detalųjį planą.

Paaiškina, kad mokslo ir studijų paskirtis - padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą. Mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Remiasi Konstitucinio Teismo 2002 02 05 nutarimu. Paaiškina, kad Mykolo Romerio universitetas yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga, šiuolaikiškas, dinamiškas europietiškas universitetas, kurio vienas iš svarbiausių tikslų, įtvirtintų universiteto statute, yra sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir atitinkantį kultūros, mokslo ir informacinių technologijų lygį. Aukštosios mokyklos konstitucinę priedermę – teikti valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą – konstatavo Konstitucinis Teismas 2008 03 20 nutarime.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimuose akcentuojamą aukštųjų mokyklų paskirtį ir uždavinius, universitetas atlikdamas visuomeniškai reikšmingą funkciją – teikdamas valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, privalo sudaryti tinkamas sąlygas studentams, kurie atvyksta studijuoti iš įvairių Lietuvos vietų ir užsienio regionų, įgyti aukštąjį išsilavinimą ir viena iš šių sąlygų yra studentų laikinos gyvenamosios vietos suteikimas. Remiasi Švietimo įstatymo 36 straipsniu, kuriame įvardijami aukštosios mokyklos bendrabučiai. Pažymi, kad laikinos gyvenamosios vietos suteikimas studentams patenka į valstybei keliamus įsipareigojimus sudaryti prielaidas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tuo pačiu prisideda prie mokslo ir studijų sistemos siekių ir prie Bolonijos proceso ta apimtimi, kuria užtikrinamas aukšto lygio išsilavinimas tiek Europos piliečiams, tie užsienio studentams bei skatinamas dėstytojų ir studentų mobilumas.

Ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja, jos teigimu, yra pretendentė atkurti nuosavybės teises buvusiame Baltupių rėžiniame kaime, dalis šio kaimo teritorijos apima ginčo teritoriją, suplanuotą skundžiamu detaliuoju planu. Pagal ginčijamą detalųjį planą teritorija priskiriama valstybės išperkamai, todėl natūra negrąžinamai. Pareiškėja iš esmės ginčija teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktą. Įstatyme pasakyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: (3 punktas) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Detalusis planas, kartu ir Vilniaus apskrities viršininko leidimas tokiam detaliajam planui rengti, ginčijami būtent dėl to, kad detaliuoju planu nepagrįstai savivaldybė suplanavo M. Romerio universitetui sklypą bendrabučio statybai. Motyvuojama tuo, kad ši teritorija jau buvo priskirta laisvai (neužimtai) žemei ir sklypas suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui.

Visų pirma, šalys neginčija, kad teritorija pagal Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 brėžinius priskirta: „visuomenės poreikiams, specializuotos ir kompleksų teritorijos. Su dideliu želdinių kiekiu“ (t. I, b. l. 29-30, Bendrojo plano ištrauka). Taigi teritorija aiškiai bendruoju planu priskirta kaip skiriama visuomenės poreikiams. Iki skundžiamų aktų priėmimo ši teritorija nebuvo detaliai suplanuota, tačiau jau 2007 04 16 Vilniaus apskrities viršininko administracija leido Mykolo Romerio universitetui rengti detalųjį planą teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis pritarimas ginčijamas byloje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 11 07 raštu Nr. A51-21926 pranešė Mykolo Romerio universitetui, kad administracijos direktorius 2007 10 31 įsakymu Nr. 30-2048 (t. III, b. l. 96) leido organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą (t. I, b. l. 44-45). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2008 10 03 sprendimu patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-385 (t. I, b. l. 38, t. III, b. l. 98), kuriuo pritarta projektui „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas“. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2008 09 03 – 09 04 protokolu Nr. I-36-62 suderino detalaus plano (duomenys neskelbtini) projektą (t. I, b. l. 39-40, t. III, b. l. 99-100). Pastebėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 91KO1/98-19778 tarp Lietuvos teisės akademijos ir Vilniaus apskrities viršininko sudaryta 1998 11 23 (t. I, b. l, 46-47), sutartis buvo sudaryta 15 metų. Detalaus planavimo procese atlikti ir kiti būtini veiksmai (gautos planavimo sąlygos ir kt.), tačiau, kadangi pareiškėjai detalųjį planą ginčija ne dėl jo rengimo procedūrų pažeidimo, šie klausimai detaliau neanalizuojami. Šis procesas nagrinėjamos bylos kontekste svarbus tik tiek, kad būtų galimybė įvertinti, ar aptariama teritorija pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas priskirtina valstybės išperkamai žemei. Iš planavimo procese parengtų dokumentų, tame tarpe aiškinamojo rašto, darytina išvada, kad teritorija planuojama tokiu tikslu: žemės sklypo ribų ir ploto keitimas, žemės sklypo formavimas naujiems statiniams statyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas – planuojama statyti studentų bendrabutį ir įrengti automobilių statymo vietas. Kalbant apie planuojamą teritoriją, būtina atsižvelgti, kad Vyriausybė 2008 01 30 nutarimu Nr. 105 „Dėl valstybės investicijų 2008-2010 metų programoje numatytų 2008 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje esančioms aukštosioms mokykloms skyrė lėšas bendrabučių atnaujinimo programai (20.4.eilės numeris), o Vyriausybės 2009 01 21 nutarimu Nr. 51 dėl valstybės investicijų 2009-2011 metams programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo (eilės Nr. 67.9.1) jau konkrečiai bendrabučio Vilniuje, Didlaukio g., projektavimo darbams skirta 100 tūkst. litų.

Dėl detalaus plano tvirtinimo procedūrų taip pat reikšminga aplinkybė yra tai, kad, svarstant su visuomene teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, iš šios bylos proceso šalių dalyvavo tik Mykolo Romerio universiteto atstovas (t. I, b. l. 95-98), nors apie detalaus plano rengimą pranešta 2008 02 21 „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“, taip pat skelbimas buvo patalpintas teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, Verkių seniūnijos skelbimų lentoje.

Kadangi detalusis planas neginčijamas dėl Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, teismas vertins detalųjį planą, atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo normas, nustatančias, kada nuosavybės teisė gali būti neatkuriama natūra. Minėta, kad šiuo atveju taikytinas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 02 14 sprendimu Nr. I-1519 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metų (toliau – bendrasis planas). Minėta, kad pagal bendrąjį planą ginčo teritorija, kurioje buvo kartografuota dalis Baltupių rėžinio kaimo, priklauso visuomenės poreikiams, specializuotoms ir kompleksų teritorijoms.

Šio ginčo kontekste svarbus klausimas yra dėl Baltupių rėžinio kaimo kartografavimo darbų, nes pagal bylos nagrinėjimo metu esamą situaciją pareiškėja reikalavimo teisę gali kildinti tik iš to, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Baltupių rėžinio kaimo ribas.

Visų pirma, bylos dalyviai dėl konkrečių rėžinio kaimo kartografavimo darbų paaiškinti galėjo labai neapibrėžtai, t. y., kad kartografavimo darbai buvo atlikti maždaug 2004 metais. Tai patvirtina bylos dokumentai: VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 06 20 raštas Nr. S17-91 (t. III, b. l. 111), Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/04/15-269, 2004 02 12, 2005 01 19 (t. III, b. l. 113-115). Todėl laikoma, kad Baltupių rėžinis kaimas buvo kartografuotas.

Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų, proceso šalių, neginčija tos aplinkybės, kad dalis Baltupių rėžinio kaimo teritorijos patenka į ginčijamu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, t. y. būtent ten, kur numatyta naujo bendrabučio statyba. Tame pačiame detaliai suplanuotame sklype yra jau veikiantis bendrabutis, kurio teritorija nepateko į Baltupių rėžinį kaimą. Tai, kad Baltupių rėžinis kaimas patenka į ginčo teritoriją, galima nustatyti iš kitų byloje esančių dokumentų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 „Dėl sklypo Nr. 6 prie Didlaukio gatvės duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (t. III, b. l. 104-105, 106) ginčo teritorijoje buvo suformuotas sklypas nuosavybės teisėms atkurti, kas patvirtina, jog tai buvusio rėžinio kaimo teritorija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 05 29 įsakymo Nr. 30-992 4 punktu įsakymą dėl sklypo suformavimo pripažino netekusiu galios (t. III, b. l. 101). Pastaruoju įsakymu nustatyti nauji sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys: plotas, ribos, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybai, nustatyti urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos, iš kurių matyti, kad sklypas skiriamas 35 metrų aukščio pastato statybai. Du aptarti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra skirti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bet ne konkretiems asmenims, pretenduojantiems į šį sklypą. Pradžioje 6520 kv. m. ploto sklypo suformavimas buvo skirtas VAVA nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spęsti, tačiau šis įsakymas nebuvo įgyvendintas, o po to toje vietoje suformuotas 12321 kv. m. sklypas statiniui, šiame sklype patvirtintas ir ginčijamas detalusis planas. Kadangi įsakymas, kuriuo panaikintas sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui, byloje neginčijamas, tai laikoma, kad ginčo nagrinėjimo metu jau nėra ankstesniu įsakymu suformuoto sklypo. Be to, kaip bus pažymėta vėliau, detalaus planavimo procese teisės aktai nereikalavo atsižvelgti į 2009 01 19 įsakymu Nr. 30-77 suformuotą sklypą (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnis).

Prie bendrojo plano yra Bendrojo plano reglamentų lentelė (t. I, b. l. 30), kur plačiau paaiškinama tokių teritorijų paskirtis – tai teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų), krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks teritorijos paskirties aprašymas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatytai žemės paskirčiai, kai žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai. Lentelėje nurodomos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai – miškų ūkio paskirties, kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos (socialinis būstas), visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pagal šį naudojimo paskirčių ir būdų išdėstymą bendrajame plane,šioje teritorijoje negalima bendrabučių statyba, kadangi tokia statyba galima tik teritorijose, kurios numatytos gyvenamųjų namų statybai, o šiuo atveju teritorijoje numatyta tik socialinio būsto statyba. Bendrajame plane, kaip minėta, ši teritorija apibrėžiama kaip tokia, kuri gali būti skirta mokslo ir studijų reikmėms. Negalima teigti, kad auštosios mokyklos studentų bendrabučio statyba nėra skirta mokslo ir studijų reikmėms. Visų pirma, teritorijoje jau yra studentų bendrabutis (detalaus plano brėžinys, t. III, b. l. 108), o žemės sklypo dalis jau nuo 1998 metų skirta aukštosios mokyklos reikmėms, t. y. būtent bendrabučio statybai. Antra, studentų bendrabučiai statomi netoli nuo paties universiteto, kas atitinka tiek universiteto, tiek kitų Vilniaus gyventojų interesus (transporto problemos). Trečia, žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas ar nustatomas detaliuoju planu. Šiuo atveju reikšmingos yra ir Žemės įstatymo nuostatos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, 16 dalyje - žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.

Žemės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Šiuo atveju žemės naudojimo paskirtis pagal Žemės įstatymą „kita“ nesikeičia, nes Žemės įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad tokios paskirties žemėje galimos ir gyvenamosios teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorijos. Bendrajame plane numatyti žemės naudojimo būdai tik kaip galimi ir tai netrukdo keisti naudojimo būdą, nekeičiant paskirties, nes Bendrajame plane numatomos tik pagrindinės miesto vystymo kryptys ir tendencijos, o konkretus žemės naudojimo būdas nustatomas detaliuoju planu. Tačiau šios normos šiuo metu nebuvo taikytos, nes šiuo atveju iš viso nebuvo keičiamas žemės naudojimo būdas ar pobūdis, nustatyti Bendruoju planu, nes 2009 03 18 sprendime Nr. 1-923 nurodyta, kad žemės paskirtis lieka ta pati kaip ir Bendrajame plane (kita), naudojimo būdas nustatomas toks, koks įtvirtintas Bendrajame plane – visuomeninės paskirties, o naudojimo pobūdis taip pat atitinka bendrąjį planą – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Nėra pagrindo teigti, kad naudojimo būdas ginčijamu detaliuoju planu nustatytas taip, kad pagal pareiškėjos nurodomą aplinkos ministro 2005 03 17 įsakymu Nr. D1-151 (pakeistas 2006 04 13 įsakymu Nr. D1-188) patvirtintą specifikaciją sklype negalima bendrabučio statyba. Pagal šią specifikaciją indeksu V žymimos visuomeninės paskirties teritorijos. Paaiškinama, kad tai teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Mykolo Romerio universitetui skiriamos valstybės lėšos, tame tarpe ir bendrabučio statybai, todėl nėra pagrindo teigti, kad universitetas neišlaikomas iš valstybės lėšų (tai, kad universitetą išlaiko valstybė, galima nustatyti iš Vyriausybės 2008 01 30 nutarimo Nr. 105 71.1 punkto, 2009 01 21 nutarimo Nr. 51 67 punkto, iš universiteto statuto). Indeksas V3 reiškia naudojimo pobūdį mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybą, o šio pobūdžio turinys – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti mokslo, mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, specialiųjų mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų pastatai, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų pastatai, sporto kompleksų, ligoninių, greitosios pagalbos stočių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų ir kitų sveikatos įstaigų pastatai. M. Romerio universitetas detaliai suplanuotoje teritorijoje siekia statyti būtent šios aukštosios mokyklos statinį, tam statiniui valstybė skiria lėšas, akivaizdu, kad bendrabutis priklausys universitetui, todėl tokia statyba atitinka indeksui V3 netgi pagal minėtame teisės akte nurodomą specifikaciją. Tai, kad detaliai suplanuotoje teritorijoje bus statomas studentų bendrabutis, patvirtina detalaus plano aiškinamasis raštas (t. III, b. l. 78). Šiame rašte pasakyta, kad planuojama statyti studentų bendrabutį ir įrengti automobilių statymo vietas. Nurodoma, kad teritorijoje projektuojamas daugiaaukščių visuomeninės paskirties pastatų užstatymas. Taip pat nurodyta, kad teritorijoje numatomas antžeminis parkingas su 140 vietomis ir požeminis parkingas su 350 vietomis, išilgai Didlaukio g. planuojama įrengti parkavimo juostą bendram naudojimui, kurioje tilptų 83 automobiliai.