Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-07-18 · Administracinė byla Nr. I1-5873-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-18
Bylos Nr.
I1-5873-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00760-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5873-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00760-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 18 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2022-05-09 buvo laikomas Šiaulių TI, kamerose, kuriose buvo tupimas tualetas ir iš jo sklido nemalonus kvapas, tupimi tualetai pažemino jo orumą. Kamerų Nr. 102, 57, 65, 55, 50, 44, 66, 67 tualetuose nebuvo durų, tik užuolaidos, pro kurių tarpus buvo galima matyti, kas yra tualete, taip buvo pažeidinėjamas jo privatumas. Kameroje Nr. 65 nebuvo lango, kurį pareigūnai įdėjo tik po keleto parų, tai buvo gruodžio mėnesį, temperatūra kameroje nesiskyrė nuo lauko temperatūros, jis persišaldė ir susirgo. Kameroje Nr. 54 buvo netvarkingos grindys, nebuvo grindų dangos, buvo tiesiog betonas. Visose kamerose ant langų uždėtos papildomos grotos, dėl kurių buvo sunku pasiekti langą, sunkiau patekdavo saulės šviesa. Kamerose Nr. 66 ir 67 nuo sienų nuolat krito tinkas, kamerose Nr. 102, 57, 63, 51, 54, 55, 50, 10, 44, 13, 14, 56, 66, 67 ir 49 stalas pastatytas kameros viduryje, kas ribojo judėjimą kameroje, prie stalo reikėdavo sėdėti ant kitų asmenų lovų, o jie dėl to prieštaraudavo. Iki 2021 m. liepos 1 d. į dušą vesdavo tik po 1 kartą per savaitę. Norint išsikviesti pareigūnus tekdavo kumščiu stipriai belsti į duris, nes nėra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas. Kameroje nėra šaldytuvo, dėl ko vasarą greitai sugesdavo nusipirkti maisto produktai. Lovose nėra kopėčių užlipti į antrą aukštą, antrame aukšte lovoje nėra įrengta prilaikančių strypų, dėl ko naktį kildavo pavojus iškristi iš lovos, ir tai sukeldavo nerimą, būdavo sunku užmigti. Kamerose buvo laikomas su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, 2022-05-01 rytinio patikrinimo metu asmuo, turintis psichikos sutrikimų, koridoriuje trenkė jam į galvą be jokios priežasties. Šiaulių TI dienos metu nebuvo leidžiama miegoti, o tai prilyginama kankinimui. Būdamas Šiaulių TI kreipėsi į įstaigos dantistą, kad sutvarkytų dantis, tačiau sudėtos plombos jau kitą dieną iškrito, rašė prašymus, kad jį iškviestų dantistas, tačiau jo taip ir neišsikvietė. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą nuo 2022-01-01 visiems suimtiesiems įkalinimo įstaiga privalo užtikrinti 4 valandas užimtumo per dieną, bet ŠTI to neužtikrino. Dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų patyrė fizines ir vidines kančias, išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo savivertė, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata.

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų (netinkamai sutvarkytų dantų) atsisakyta priimti.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (134, 138-139 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (130 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (134 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (119-130 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo nuo 2020-11-04 iki 2022-05-09, skirtingose kamerose, kuriose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kamerose Nr. 10, 13, 14, 20, 38, 44, 49. 51, 54, 56 ir 102 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užlaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Taip pat nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl tupimų tualetų įrengimo, nes tokio tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu sanitariniu mazgu, byloje nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Galimybė vėdinti kameras per langus sudaryta, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.

Atsakovė nurodė, jog Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai taikomi tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, kapitaliai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostata, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki šių Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų atitikimą higienos normos reikalavimams patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Atsakovė nurodo, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su būtent jo patirtais konkrečiais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog jam nepavyko išsikviesti pareigūnų, tačiau nenurodo, nei kada, nei dėl kokių priežasčių jis juos tariamai kvietė, todėl vien pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan., Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas, stebėdamas suimtuosius.

Atsakovė nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalinamiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su atramomis.

Dėl draudimo miegoti dienos metu atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir elgesio taisyklių, o 10.2 punkte nustatytas įpareigojimas dienotvarkėje miegui nenumatytu laiku miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą. Miegui skirtas laikas ir draudimas kitu laiku gulėti lovoje apsiklojus nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymais patvirtintose Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėse, kurių pareiškėjas privalo laikytis, o Šiaulių TI administracija turi pareigą užtikrinti jos laikymąsi. Atsakovė pabrėžia, kad miegoti nedraudžiama, draudžiama tik užsikloti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje nustatyta, jog iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Ginčui aktualiu laikotarpiu vedimą į dušą reglamentavo ir Šiaulių TI direktoriaus 2021-04-16 įsakymas Nr. 1-98, pagal kurį be teisės aktuose įtvirtinto kassavaitinio vedimo į dušą (1 k. per sav. Iki 2021-05-25) įtvirtintas nurodymas suimtuosius (nuteistuosius) nuvesti į dušą ir po sporto užsiėmimų. Šios nuostatos Šiaulių TI laikytasi. Iki pareiškėjo nurodytos datos (2021-07-01) asmenys, kurie nesportavo ir neužsiėmė kita aktyvia veikla, į dušą Šiaulių TI nebuvo vedami antrą kartą, nebuvo numatytas pakankamas laikotarpis teisės aktų pasikeitimų įgyvendinimui, kas itin aktualu įrengiant papildomus dušus 111 metų senumo kultūros paveldo objekte, kur bet kokius statybos, remonto darbus reglamentuoja su išskirtiniu pastatų statusus susiję tesiės aktai.

Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja bausmių vykdymo kodeksas, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis. Šios nuostatos Šiaulių TI yra užtikrinamos, pareiškėjas kiekvieną dieną galėjo naudotis galimybe pasivaikščioti. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims. Suimtasis V. B. dalyvavo renginyje „Laisvės gynėjų diena“, kituose renginiuose dalyvauti nepageidavo. Šiaulių TI veikia biblioteka, kuria pareiškėjas nesinaudoja.

Atsakovė nurodo, kad galimybė turėti šaldytuvą nereglamentuota Leistinų turėti daiktų sąraše, numatytame Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje. Dėl stalo įrengimo atsakovė nurodė, kad valgomasis stalas kamerose Nr. 102, 57, 65, 51, 55, 10, 44, 14, 56, 66, 67 ir 49 įrengtas prie lovų (tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. y., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto), o kamerose Nr. 54, 50 ir 13 – palei sieną, o prie stalo yra suolai ir kėdės. Jei teismas spręstų, kad sėdimų vietų per mažai, atkreipiame dėmesį ir į tai, kad jokių duomenų, jog būtent pareiškėjui tekdavo laukti, kol kiti pavalgys, nėra, be to, pareiškėjas visada turi galimybę paprašyti pašildyti atvėsusį maistą.

Dėl pareiškėjo laikymo kameroje su kitu asmeniu atsakovė nurodė, kad už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą nuo 2019-10-01 reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, taigi Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas V. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2022-05-09 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2022 m. gegužės 13 d. pažymos Nr. 60-10761 (39-45 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-11-04 iki 2022-05-09, viso 277 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 5, 10, 13, 14, 20, 38, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 57, 65, 66, 67 ir 102), vienas arba su dar 1-5 asmenimis.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 65, kurioje jis buvo laikomas gruodžio mėn., nebuvo lango, kurį pareigūnai įdėjo tik po keleto parų, temperatūra kameroje nesiskyrė nuo lauko temperatūros, kameroje Nr. 54 netvarkingos grindys, nebuvo grindų dangos, tik betonas, kamerose Nr. 66 ir 67 nuo sienų nuolat krito tinkas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių TI atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matosi, kad tose kamerose, kurias nurodo pareiškėjas (Nr. 65, 54, 66 ir 67) patikrinimai nebuvo atliekami. 2020 m. liepos 23 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 102, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra kameroje atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, tačiau užfiksuotas nuo sienų nutrupėjęs tinko sluoksnis, o ant lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiami higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktai, 81-83 b. l.). 2020 m. rugpjūčio 6 d. grįžtamosios kontrolė metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 10, 13 ir 20, pašalinti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai – kamerose atliktas paprastasis remontas, kameroje Nr. 20 pakeistas įskilęs veidrodis, sutvarkyta tualeto pakylos plytelė, kameroje Nr. 13 pašalintas higienos normos 14 punkto pažeidimas – dirbtinė apšvieta kameroje atitiko reikalavimus (84-86 b. l.). 2021 m. rugpjūčio 9 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 44 pašalintas higienos normos 12 punkto pažeidimas – sutvarkyta įskilusi siena ir nuo lubų nubyrėjęs tinko sluoksnis, tačiau kameroje Nr. 102 didelė dalis sienų ir lubų tinko sluoksnio yra įskilę bei nutrupėję (higienos normos 12 punkto pažeidimas) (87-88 b. l.). 2021 m. rugpjūčio 25 d. operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamųjų kamerų, tame tarpe ir 13, 14 bei 102, patalpas, kameroje Nr. 102 nustatytas vizualiai matomas pelėsis (89-90 b. l.).

Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2019-2020 metais atliktus remonto darbus (48-56, 57-58 b. l.) matosi, kad 2019 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 54, 44, 55, 20 ir 67: sausio – kovo mėn. kameroje Nr. 54 perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, įrengtas sėdimas WC, sumontuota nauja kriauklė, perdažytos grotos; kamerose Nr. 44, 55 ir 20 atliktas dalinis remontas – sienų tinkavimas, dažymas; kameroje Nr. 67 – kosmetinis remontas: tinkuota virš durų. 2020 metų liepos mėn. kameroje Nr. 13, o rugsėjo mėn. – kameroje Nr. 38 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, el. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų, baldų remontas.

Taigi pareiškėjo laikymo kamera Nr. 54 buvo suremontuota 2019 m. sausio – kovo mėn., remonto metu sutvarkytos lubos ir sienos. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2021 m. kovo mėn., t. y. praėjus dvejiems metams po remonto atlikimo. Iš byloje esančių kamerų fotonuotraukų (63-80 b. l.) sunku nustatyti, kokia danga buvo padengtos kameros Nr. 54 grindys (pateiktos spalvotos fotonuotraukos), tik matosi, kad kitų kamerų grindys išklotos plytelėmis, o kameroje Nr. 54 – ištisine danga. Atsakovė atsiliepime apie kameros Nr. 54 grindų dangą nepasisakė.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.4. punktas numato, kad kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui, grindų viršutinė danga turi būti neslidi.

Taigi Taisyklės nereglamentuoja, kokia konkrečiai turi būti gyvenamųjų patalpų grindų danga, byloje nėra duomenų, kad kameroje Nr. 54 buvusi grindų danga neatitinka higienos normos reikalavimų, pareiškėjas nenurodo, kokius nepatogumus jis patyrė dėl tokios grindų dangos, kameroje Nr. 54 buvo laikomas tik keturias dienas (42 b. l.), todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl kameroje Nr. 54 buvusios grindų dangos jis galėjo patirti neturtinę žalą.

Kameroje Nr. 67 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų nebuvo atlikta, remontas šioje kameroje padarytas 2019 m. lapkričio mėn. – virš durų užtinkuotas angokraštis. Nei ši kamera, nei kamera Nr. 66 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nebuvo tikrinta ir higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų šiose kamerose nebuvo užfiksuota, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų (78-79 b. l.) aiškiai matosi vietomis nubyrėjęs tinko sluoksnis, ypač kameros Nr. 67 sanitariniame mazge, taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad šiose kamerose nuo sienų krito tinkas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kokius nepatogumus jis dėl to patyrė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl nubyrėjusio tinko jis galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 65 gruodžio mėnesį nebuvo lango, kurį pareigūnai įdėjo tik po keleto parų, jis dėl to peršalo ir susirgo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jokių duomenų apie galimai netvarkingą langą neturi. Iš 2022-05-18 pažymos Nr. 61-1157 „Dėl V. B.“ ir prie jos pridėtų dokumentų matosi, kad pareiškėjas su skundu į Šiaulių TI administraciją kreipėsi tik dėl negalėjimo turėti televizorių, dėl netinkamų laikymo sąlygų nesiskundė, byloje taip pat nėra duomenų, kad jis dėl to būtų skundęsis kitoms institucijoms (59-62 b. l.), taip pat nėra jokio įrašo apie ligą pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje (12 b. l.), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl lango atmestinos, kaip nepagrįstos.

Nors kameroje Nr. 102 2020-07-23, 2021-08-09 ir 2021-08-29 atliktų patikrinimų metu buvo nustatyti higienos normos 12 ir 39 punkto pažeidimai, tačiau pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik 2020 m. lapkričio 4-13 dienomis (viso 10 dienų) ir dėl laikymo sąlygų šioje kameroje nesiskundžia, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis dėl nustatytų higienos normos pažeidimų šioje kameroje galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose buvo tupimas tualetas ir iš jo sklido nemalonus kvapas, kamerų Nr. 102, 57, 65, 55, 50, 44, 66 ir 67 tualetuose nebuvo durų, tik užuolaidos, pro kurių tarpus buvo galima matyti, kas yra tualete, taip buvo pažeidinėjamas jo privatumas.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kamerose Nr. 10, 13, 14, 20, 38, 44, 49. 51, 54, 56 ir 102 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užlaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą.

Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (46-47 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, plastikinių dailylenčių, sienelių aukštis – nuo 1,80 iki 2,34 m. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (63-80 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.

Nors sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo įrengti kaip kabina ir atitverti pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad pro užuolaidų tarpus galima matyti, kas yra tualete, tačiau pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.). Tupimo klozeto įrengimas numatytas teisės aktuose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo ir klozeto įrengimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 14.10 p. bei Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p. Pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu (per langus) buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros, toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI kameros buvo vėdinamos netinkamai.

Pareiškėjas nurodo, kad visose kamerose ant langų uždėtos papildomos grotos, dėl kurių buvo sunku pasiekti langą, sunkiau patekdavo saulės šviesa.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nenustatyta, jog grotos trukdytų atidaryti langą, pareiškėjas su tokiais skundais į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Grotų įrengimą ant langų reglamentuoja nurodytos Taisyklės, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl grotų įrengimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose stalas buvo pastatytas viduryje, kas ribojo judėjimą, prie stalo reikėdavo sėdėti ant kitų asmenų lovų, kameroje nėra šaldytuvo, nėra kopėčių užlipti į antrą lovos aukštą, nėra įrengta prilaikančių strypų, dėl ko naktį kildavo pavojus iškristi iš lovos.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.

Atsakovė nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalinamiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su atramomis.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (63-80 b. l.), matosi, kad pareiškėjo laikymo kamerose 13, 38, 50, 54, stalai pastatyti prie kameros sienos, o prie stalų suolai atsisėsti, kitose kamerose stalai stovi tarp lovų, o stalų galuose – taburetės.

Taigi konkrečios stalo vietos kameroje teisės aktai nereglamentuoja, taip pat nėra numatyta, kad kameros turi būti aprūpintos šaldytuvais, o lovos – kopetėlėmis į antrą lovos aukštą bei apsauginiais strypais. Nors byloje nėra duomenų, kad visos pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos tokiu taburečių arba suolų kiekiu, kad užtektų po vieną sėdimą vietą kiekvienam asmeniui, tačiau galimybė atsisėsti prie stalo kamerose buvo sudaryta, iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad vietos judėti kameroje buvo pakankamai, todėl pareiškėjo galimai patirti nepatogumai negalėjo būti tokio intensyvumo, kad juos galima būtų laikyti neturtine žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl tokių galimai patiriamų nepatogumų Šiaulių TI administracijai nesiskundė.

Pareiškėjas nurodo, kad iki 2021 m. liepos 1 d. į dušą vesdavo tik po 1 kartą per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020-01-22) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iki pareiškėjo nurodytos datos (2021-07-01) asmenys, kurie nesportavo ir neužsiėmė kita aktyvia veikla, į dušą Šiaulių TI nebuvo vedami antrą kartą, nes nebuvo numatytas pakankamas laikotarpis teisės aktų pasikeitimų įgyvendinimui.

Į bylą pateikti Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl naudojimosi dušu, iš kurių matosi, kad nuo 2021-05-01 suimtiesiems (nuteistiesiems) po sporto užsiėmimų nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą, sudaryta galimybė nusiprausti, išskyrus atvejus, kai pats asmuo raštu atsisako eiti į dušą (111 b. l.). 2021 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-185 numatyta ne rečiau kaip du kartus per savaitę išvesti pasinaudoti dušu nuteistuosius, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir nuteistuosius, laisvės atėmimo bausmę atliekančius kalėjimo rėžimo sąlygomis (112-113 b. l.). 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-8, siekiant palaipsniui, turimomis techninėmis galimybėmis užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų teisę į tinkamą asmens higieną ir galimybę praustis duše, numatyta suimtuosius ir nuteistuosius pirmą kartą (savaitės laikotarpyje) išvesti pasinaudoti dušu iki 15 min. trukmės, antrąjį ir kitus kartus per savaitę leisti praustis duše iki 10 min. (114 b. l.).

Taigi nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punkto reikalavimams Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tačiau to nebuvo daroma. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad atsakovė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad norint išsikviesti pareigūnus tekdavo kumščiu stipriai belsti į duris, nes nėra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, tiek Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad buvo susidariusi tokia situacija, jog reikėjo skubiai iškviesti pareigūnus, bet nepavyko, kada tai buvo, kokias neigiamas pasekmes jis dėl to patyrė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neužtikrino keturių valandų užimtumo per dieną.

Atsakovė į bylą pateikė 2022-05-18 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61-1157 (59 b. l.), kurioje nurodyta, kad suimtasis V. B. dalyvavo Resocializacijos skyriaus specialistų organizuojamame renginyje „Laisvės gynėjų diena“, Šiaulių TI veikia biblioteka, kuria suimtasis nesinaudojo; nuteistieji (suimtieji) savišvietai gali gauti įvairios literatūros, turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga, kur savarankiškai gali susirasti ir susipažinti su įsigaliojusiais teisės aktais ir kita jiems reikalinga viešai skelbiama informacija; užimtumas asmeniškai kiekvienam asmeniui nėra organizuojamas, į užimtumą nuteistieji (suimtieji) vedami pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), užimtumo organizavimas priklauso ir nuo paties nuteistojo aktyvumo, vidinės motyvacijos, žingeidumo bei dedamų pastangų.

Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose užimtumo renginiuose ir programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dienos metu nebuvo leidžiama miegoti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, taip pat vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma, o 11 straipsnio 1 dalis numato, kad suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonės yra ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka bei dienotvarkė.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 18 punktas taip pat numato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių, tame tarpe ir nuo atsikėlimo iki ėjimo miegoti būti tvarkingai pasikloję miegamąją vietą ir apsirengę viršutiniais drabužiais pagal pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nustatytą tvarką (18.14. p.).

Atsakovė į bylą pateikė Šiaulių TI direktoriaus 2018-11-28 įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtintą Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą (92-93 b. l.), kurio 10 punkte įtvirtinta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų rėžimo reikalavimų ir elgesio taisyklių, tame tarpe dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą (10.2. p.), bei Šiaulių TI direktoriaus įsakymais patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkes, kuriose numatytas miegui skirtas laikas (97-110 b. l.).

Taigi pareiškėjas, laikomas Šiaulių TI kaip suimtasis, privalėjo laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos bei dienotvarkės, todėl jo pretenzijos dėl neleidimo miegoti dienos metu atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo jo sveikata, tačiau jo Asmens sveikatos istorijoje per visą laikymo Šiaulių TI laikotarpį nėra įrašų apie nusiskundimus sveikatos būkle, buvo teikiamas tik odontologinis gydymas (12-36 b. l.), pareiškėjas taip pat nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl sveikatos pablogėjimo.

Pareiškėjo teiginys dėl jo laikymo kamerose su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis nekonkretus, pareiškėjas nenurodo kada, kokioje kamerose jis buvo taip laikomas, kuo pasireiškė asmens psichikos sutrikimas, ar kreipėsi dėl to į Šiaulių TI administraciją, todėl toks teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2022-05-01 rytinio patikrinimo metu asmuo, turintis psichikos sutrikimų, koridoriuje trenkė jam į galvą be jokios priežasties, šį jo teiginį iš dalies patvirtina įrašas asmens sveikatos istorijoje (30 b. l.), kur nurodyta, kad 2022-05-02 8.10 val. pareiškėjas buvo atvestas į gydytojo kabinetą apžiūrai, nes „su kažkuo susižalojo, matoma kairės akies hematoma, kairės akies sumušimas, akyje kraujosrūva, uždėtas šaltis“, tačiau dėl šio įvykio pareiškėjas Šiaulių TI administracijai nesiskundė, konfliktas, kaip nurodo pats pareiškėjas, įvyko koridoriuje tarp jo ir kito asmens, kurio pareiškėjas neįvardija, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų laikymą Šiaulių TI.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, nes laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2021-07-01 jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, taip, kaip numatė teisės aktai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė (2021-07-21 pateiktas skundas dėl negalėjimo turėti televizoriaus – 59-62 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. B. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė