Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-11690-869/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
e2-11690-869/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06425-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų, BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai
Atsakovas
N. A., M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11690-869/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06425-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, Dianai Kotilovič,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

trečiojo asmens BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų atstovei, direktorei Ievai Norkienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams N. A. ir M. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškinys atsakovams N. A. ir M. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai, kuriuo ieškovas prašo teismo neterminuotai apriboti tėvų N. A. ir M. L. valdžią dukters D. L., atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra likusi be tėvų globos. 2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30164-391/2016 D. L. tėvams - N. A. ir M. L. laikinai apribota tėvų valdžia dukters atžvilgiu, D. L. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirti BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai.

2007 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-1337 atsakovės N. A. šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau atsakovė su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja (nuo 2017 m. lapkričio 14 d.), yra priešiškai nusiteikusi ir nėra motyvuota imtis konkrečių, aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Socialinis darbas su atsakovės šeima nepasiteisino, o šiuo metu ir visai nėra vykdomas dėl atsakovės nebendradarbiavimo. Tarnyba pažymėjo, kad Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale (toliau - RPLC) atsakovei N. A. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas. Pagal RPLC 2018 m. gegužės 22 d. informaciją, nuo 2015 m. vasario 9 d. N. A. RPLC nesilanko ir nesigydo. Vadovaujantis administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, N. A. 2018 m. gegužės 29 d. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad 2018 m. gegužės 27 d. būdama neblaivi viešoje vietoje triukšmavo, rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, atsakovė yra du kartus teista (2018 m. lapkričio 26 d. nuteista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

Atsakovas M. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią dukros D. L. atžvilgiu, vyras buvo įpareigotas pagerinti savo gyvenimo sąlygas, iš esmės pakeisti gyvenimo būdą - nevartoti alkoholio. 2018 m. gegužės 29 d., 2019 m., sausio 31 d. Šakių rajono vaiko teisių apsaugos specialistų duomenimis, atsakovas gyvenimo būdo nekeičia, toliau vartoja alkoholį, nedirba, negerina gyvenimo sąlygų, todėl nėra tikimybės, kad situacija ateityje galėtų kardinaliai pasikeisti.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog nuo laikino tėvų valdžios apribojimo praėjo jau daugiau nei 2 metai, tačiau atsakovai N. A. ir M. L. tėvų valdžios dukros atžvilgiu vykdyti nepradėjo, į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko susigrąžinimo į šeimą, nesikreipė. Skyriaus vertinimu, 2 metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas susigrąžinti vaiką į savo šeimą, nusiteikti ir pasirengti savarankiškai jį auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jo poreikiais. Skyriaus nuomone, atsakovai tėvų valdžią dukros atžvilgiu įgyvendina netinkamai, tėvų pareigų vaiko atžvilgiu neatlieka ir vengia jas atlikti, atsakovai gyvena tik savo pačių interesais, nesiekia susigrąžinti D. į šeimą. Duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti Skyrius neturi, todėl atsakovams taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnametės dukters atžvilgiu (e. b. l. 1-7).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Lina Visockienė palaikė ieškinį ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais bei paaiškino, jog situacija šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovai ryšį su dukra palaiko tik telefonu, išlaikymo dukrai neteikia, alkoholio problemos nesprendžia, tinkamų buities sąlygų nepilnametės dukters auginimui namuose neturi, su specialistais nebendradarbiauja. Duomenų, kad situacija šeimoje pagerėtų, nėra. Nepilnametė epizodiškai su tėvais bendrauja telefonu.

Atsakovei N. A. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė. Apie paskirtą bylos nagrinėjimą atsakovė informuota jai asmeniškai įteikiant teismo šaukimą.

Atsiliepimas

Atsakovas M. L. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota valdžia dukters D. L. atžvilgiu, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. l. 98).

Trečiasis asmuo BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio reikalavimu (e. b. l. 77).

Trečiojo asmens BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų atstovė, direktorė Ieva Norkienė, teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog nei vienas atsakovas nepateikė prašymų dėl lankymosi, neišreiškė noro mergaitę paimti į namus ir ją auginti. Mergaitė turi dar du brolius, iš kurių vienas nori globoti sesę. Paaiškino, jog šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos nuo 2017 m. lapkričio mėnesio.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą laiką ir vietą, išklausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams N. A. ir M. L. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovų tėvų valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovai N. A. ir M. L. yra nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 8). 2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovams N. A. ir M. L. laikinai apribota tėvų valdžia; nepilnametės dukters atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai; nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėju; pripažinta netekusia galios 2013 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-29714-558/2013 patvirtintos N. A. ir M. L. sudarytos taikos sutarties sąlygos, numatančios, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys N. A.; taip pat pakeista taiko sutartimi nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta (e. b. l. 12-17).

Vadovaujantis byloje esančių 2017 m. sausio 20 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. gegužės 14 d. raštų „Dėl informacijos pateikimo apie N. A. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ duomenimis, nustatyta, kad situacija N. A. šeimoje išlieka nepakitusi – atsakovė su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, yra priešiškai nusiteikusi, nėra motyvuota imtis konkrečių, aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į savo šeimą, niekur nedirba, socialinis darbas su atsakovės šeima nepasiteisino (e. b. l. 20-22; 24-30). Byloje nustatyta, jog 2018 m. gegužės 22 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale atsakovei N. A. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas, tačiau atsakovė nesigydo (e. b. l. 65-65). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2018 m. gegužės 29 d. N. A. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad 2018 m. gegužės 27 d., būdama neblaivi, viešoje vietoje triukšmavo, rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, atsakovė yra du kartus teista, iš jų vieną kartą - už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

2018 m. gegužės 29 d., 2019 m., sausio 25 d. Šakių rajono vaiko teisių apsaugos specialistų duomenimis, atsakovas M. L. gyvenimo būdo nekeičia, toliau vartoja alkoholį, nedirba, negerina gyvenimo sąlygų, todėl nėra tikimybės, kad situacija ateityje galėtų pasikeisti (e. b. l. 23, 32). Nustatyta, kad atsakovas neteistas (e. b. l. 51), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 64), atsakovas nedirba.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovams N. A. ir M. L. laikinai buvo apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters D. L. atžvilgiu, t. y., taikyta prevencinė priemonė, kad tėvai pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovų šeimose situacija nesikeičia, nuo laikino tėvų valdžios apribojimo taikymo atsakovai piktnaudžiavimo alkoholiu problemos nesprendė, įsipareigojimų lankyti Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus specialistų, dirbančių su asmenimis, turinčiais priklausomybę, konsultacijas, bendradarbiauti su ugdymo įstaigos pedagogais, teikti išlaikymą dukrai, nevykdo, abu atsakovai nedirba, t. y., atsakovai nesiekia pakeisti savo gyvenimo būdo, nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, atsakovai neparodo noro susigrąžinti vaiką. Be to, pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, gyvenimo sąlygų nepagerino. Akivaizdu, kad toks tėvų elgesys daro vaikui žalą. Atsakovų kaip tėvų pareigų savo dukters atžvilgiu neįgyvendinimas, atsakovų siekio su dukra bendrauti, susigrąžinti ją į šeimą stoka, daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai vengia susigrąžinti vaiką į šeimą, atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai (šaukimai į teismo posėdžius) atsakovams įteikti asmeniškai, tačiau jie neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų. Vadinasi, atsakovams nėra svarbu, ar jiems bus išsaugota tėvų valdžia vaikui, kokios bus tėvų valdžios apribojimo pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią dukters D. L. atžvilgiu (pakeisti iš laikino tėvų valdžios apribojimo į neterminuotą). Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnametės dukters D. L. atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio yra atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos tik teismo turėtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios iš viso 17,30 Eur, t. y., po 8,65 Eur iš kiekvieno iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,65 Eur (aštuonis eurus, 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,65 Eur (aštuonis eurus, 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti, kad priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Renata Jocienė