Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jalinausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjams advokatams Mečislovui Norvaišai, Vladui Dičpetriui, teismo psichiatrams ekspertams Sigitui Simanauskui, Ramunei Drazdauskienei, teismo medicinos ekspertui Ž.Mėgelaičiui, kaltinamajam J. N., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pensininkas, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. 99 str. 24 str. 6 d. 99 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. N. laikotarpyje nuo 1951 m. spalio mėnesio iki 1954 metų sausio mėnesio, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentu - smogiku, turėdamas agentūrinį slapyvardį ,,Petryla“, žinodamas minėtos sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pagrindinį tikslą - fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, vykdydamas okupacinės valdžios represinės struktūros-Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų nurodymą, veikdamas kartu su Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentu J. J., agentūrinis slapyvardis ,,Jurgis“ (jo atžvilgiu priimta nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo), dalyvavo siekiant fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus J. G., partizaninis slapyvardis ,,Dainius“ ir V. K., partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“, apgaulės būdu, t.y. apsimetę pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviais - Lietuvos partizanais, J. J. nurodžius, kad Lietuvos partizanų rėmėjo J. R. namuose lankosi partizanai, turėdami tikslą su jais užmegzti ryšį ir fiziškai sunaikinti, 1952 m. rugsėjo 19 d. vakare, apie 23 val. atvažiavo į pastarojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, įėjęs į namo vidų, tyčia keletą kartų iš automato šovė į tuo metu J. R. namuose buvusius Lietuvos partizanus J. G., slapyvardis ,,Dainius“ ir V. K., slapyvardis ,,Jūreivis“, ko pasėkoje šio susišaudymo metu buvo nušautas Lietuvos partizanų rėmėjas J. R. ir sunkiai sužalota jo duktė M. R., kuri nuo padarytų sužalojimų 1952 m. gruodžio 29 d. mirė.

Kaltinamasis J. N., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentu - smogiku, turėdamas agentūrinį slapyvardį ,,Petryla“, siekdamas fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams, vykdydamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų nurodymą, veikdamas kartu su Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos agentu J. J., agentūrinis slapyvardis ,,Jurgis“ (jo atžvilgiu priimta nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo), 1952 m. lapkričio 4 d. naktį, dalyvavo padėdamas fiziškai sunaikinti Lietuvos partizaną J. G., partizaninis slapyvardis ,,Dainius“, apgaulės būdu, t.y. apsimetę pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviais, Lietuvos partizanais, ir taip pasinaudoję apgaulės būdu įgytu pasitikėjimu, prie P. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, susitiko su Lietuvos partizanu J. G., partizaninis slapyvardis ,,Dainius“, kur J. J. sušaudydamas iš pistoleto tyčia nužudė J. G..

Kaltinamasis J. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1947 m. jam įstojus į Alytaus valsčiaus liaudies gynėjų būrį, buvo paskirtas būrio padalinio vadu, dirbo organizacinius darbus, jokių operacijų nevykdė. 1951 metais jį perkėlė dirbti į Kauną. Slapyvardį „Petryla“ 1951 metais jam suteikė valstybės saugumo ministerijos valdybos karininkai. 1952 m. buvo sulaikytas J. J., kuris buvo iš to paties krašto kaip ir jis. Su J. J. supažindino saugumo darbuotojai, su juo bendravo saugumo pastate Panemunėje, Kaune. J. J. vadindavo Joneliu, jį vadino Jurgiu, rusai – Jūra. Operacijas suplanuodavo valdybos karininkai. Savo kaip agento slapyvardžio nežinojo, nes buvo užslaptintas. Su J. J. jie buvo keturiose vietose. Jiems vykstant pas R., J. J. saugumiečiai dar nepasitikėjo. Tai buvo pirmas išvykimas į operaciją. Kartu su rusų kareiviais jie atvažiavo į kaimą. J. J. nuvedė prie R. trobos. Kareiviai liko apie 20 metrų atstumu nuo namo. Su J. J. iš kiemo įėjo į namo vidų, durys buvo neužkabintos. Juos sutiko R. dukra, kuri per duris nuėjo į kambarį, prie jame stovėjusių audimo staklių. J. J. įėjo pirmas, bet peržengęs kambario slenkstį, metėsi atgal. Kambaryje prie stalo sėdėjo du vyrai, vienas apsirengęs uniforma, kitas-civiliais drabužiais. Ant stalo buvo padėtas pistoletas TT arba EFDM belgiškas, užtaisomas 16 šovinių, naudojamas Lietuvos kariuomenėje. Jie sėdėjo po lempa. Partizanai iššovė, nuo pirmo šūvio lempa užgeso, kiti šūviai buvo link durų, matėsi kibirkštys. Tada jis iš automato iššovė du-tris šūvius, kur pataikė, nežino. Taikėsi ten, kur sėdėjo vyras, dėvintis kariškio uniformą. Šaudė todėl, kad J. J. peržengęs kambario slenkstį, bėgo atgal. Jis pats tuo metu buvo audimo staklių šešėly, todėl partizanai jo negalėjo matyti. Iššovęs išbėgo per duris, šovė norėdamas prisidengti ugnimi, kad galėtų atsitraukti. Partizanas „Jūreivis“ šovė šešis-aštuonis šūvius, o jis tris šūvius. Kartu atvažiavę kareiviai susišaudyme nedalyvavo. Daugiau į namo vidų nebuvo įėjęs. Išbėgęs, pašaukė J. J., ir sugrįžo prie automašinos, kuria atvažiavo. Operacijai vadovavusiam karininkui jis pranešė, kokia padėtis, kad troboje yra vienas partizanas. Rusų kareiviai pradėjo leisti raketas, tačiau trobesių nesistengė uždegti. Pasišvietimui uždegė šalia sukrautas kanapes. Šaudymo momentu kambaryje M. R. nematė, jo šūviai jos kliudyti negalėjo. J. J. buvo duota užduotis užeiti pas R. ir įgyti jų pasitikėjimą, užmegzti ryšį su partizanais, o jam - sulaikyti J. J., jei šis bandytų pabėgti pas partizanus. J. J. duoti ginklai - automatas, pistoletas buvo be šovinių, tik dėl maskuotės. Kaimo gyventojams reikėjo parodyti, kad J. J. gyvas. Jis pats turėjo automatą ir pistoletą TT. Tą vakarą partizanų radimas R. namuose jiems buvo netikėtas.

Lapkričio 4 dieną juos vėl nuvežė į kaimą, kadangi J. J. buvo duota užduotis nušauti partizaną „Dainių“. Tuo metu J. J. jau buvo įgijęs saugumiečių pasitikėjimą, todėl jam davė pistoletą su šoviniais. Dalyvaudamas šioje operacijoje jis taip pat apsimetė partizanu, lydėjo J. J., kad jis nebūtų vienas. Kai atėjo pas ūkininką K., J. J. su vietine mergina susitarė, kad ji atves į susitikimą partizaną „Dainių“. Jiems būnant pas K., atėjusi mergina pasakė, kad atvedė partizaną ,,Dainių“. Vesdama susitikti, ji ėjo pirma, paskui ją -J. J., kuris prisiartinęs prie partizano, du kartus į jį šovė iš TT markės pistoleto. J. J. šovė stovėdamas priešais partizaną, šūviai sekė vienas paskui kitą, du iš eilės. Šiais dviem šūviais partizanas „Dainius“ buvo nušautas, jis nešaudė.

Be kaltinamojo J. N. prisipažinimo, jo nurodytas aplinkybes, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 99 str., 24 str. 6 d. 99 str. patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Liudytojas J. V. parodė, jog J. J., slapyvardis „Jaunuolis“ priklausė jo brolio-slapyvardžiu „Varnas“ vadovaujamam partizanų būriui, kad jį buvo sulaikę saugumiečiai, ir jis tapo jų agentu, tuo metu partizanai nežinojo.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji pažinojo partizaną J. G., slapyvardžiu „Dainius“, kai jis buvo sužeistas, į jo slėptuvę nešdavo vaistus ir maistą. J. J. ir dar vienas partizanu prisistatęs vyras, atėję į K. sodybą, kur ji tuo metu gyveno, paprašė, kad į susitikimą atvestų partizaną J. G., slapyvardžiu „Dainius“. Manydama, kad jie taip pat partizanai, J. G. ji atvedė į susitikimą prie K. sodybos. Jiems susitikus, „Dainiui“ tiesiant ranką pasisveikinti ir tariant žodžius „Labas broliai“, J. J. išsitraukęs pistoletą keletu šūvių „Dainių“ nušovė. Po to, toje pačioje vietoje liepė dėdei P. K. jį užkasti. Sekančią dieną ji su giminėmis „Dainių“ palaidojo miške.

Šiuos savo parodymus A. P. patvirtino akistatoje su J. J. (t.3 b.l.35-36).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytoja A. P. savo parodymus detalizavo įvykio vietoje-Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodydama buvusioje P. K. sodyboje vietas, t.y. kurioje buvo nušautas partizanas „Dainius“, kur jis iš karto buvo užkastas ir vietą miške, kurioje jis buvo perlaidotas (t.3 b.l.31-34).

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiosios M. J., kuri mirusi, ir dėl sunkios ligos į teismo posėdį negalėjusios atvykti nukentėjusiosios O. Ž. parodymai, duoti prokurorui ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji M. J. (R.) patvirtino, kad jai gyvenant kartu su tėvais, (duomenys neskelbtini) kaime, 1952 metų rudens vakarą pas juos į namus buvo atėję du partizanai, vieną jų-V. K. ji pažinojo. Kažkam pasibeldus į duris, jas atidarė sesuo M. ir tada pradėjo šaudyti, partizanai atsišaudydami pabėgo iš namo. Pasibaigus šaudymui, kambaryje gulėjo nušautas tėvas, seseriai M. buvo peršauta nugara. Jų namus apsupo rusų kareiviai, padegė sausų kanapių krūvą. Sesuo M. mirė prieš naujuosius metus. Partizaną J. J. slapyvardžiu „Jaunuolis“ ji pažinojo, jis lankėsi jų namuose (t.3 b.l.7-8, 10). Analogiškus parodymus apie tėvo nužudymą ir sesers sužalojimą davė nukentėjusioji O. Ž. (t.3 b.l.1-3).

Iš O. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime, vienoje iš sodybų O. Ž. nurodė anksčiau stovėjusio tėvų namo pamatus, kuriame buvo nušauti jos tėvas ir sesuo M. (t.3 b.l.4-6).

Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašas Nr. 5 patvirtina, kad J. R. mirė 1952 m. rugsėjo 20 d. Mirties priežastis-nužudymas (3 t., b.l. 12).

Archyvo pažymėjime nurodyta, kad M. R., 24 metų amžiaus mirė 1952 m. gruodžio 29 d. ( 3 t., b.l. 11).

Iš Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos 1952-09-05 pažymos reg. Nr.3919 nustatyta, kad rugsėjo 4 d. „Svajūno“ agentūrinė grupė Kauno srities Lazdijų rajone, vykdydama spec. priemones, likvidavo „Mindaugo“ gaujos banditus: „Trimitą“, „Jaunuolį“ ir Perlį. Pirmasis nukautas, o likusieji suimti (t.1 b.l.38-39). Iš MGB Kauno srities valdybos viršininko pavaduotojo 1952-09-23 pranešimo Nr.3/4268 nustatyta, kad Lietuvos SSR valstybės saugumo ministras buvo informuotas, jog specagentai, veikdami pagal planą likvidavo „Trimitą“, o „Jaunuolis“ ir „Aušra“ suimti (t.1 b.l. 48-53).

MGB Alytaus rajono skyriaus agentūrinių-operatyvinių priemonių 1952 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiams plane nurodyta, kad, iš naujai užverbuoto š.m. rugsėjo mėnesį agento „Jurgio“, buvo gauti duomenys apie Alytaus rajono kaimuose veikiančius du ginkluotus banditus (t.1 b.l.65-69).

Iš MGB Kauno srities valdybos viršininko 1952-10-10 spec. pranešimo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministrui nustatyta, jog banditų paieškai naudojamas agentas ,,Jurgis“. Agentas-smogikas „Petryla“, prisistatydamas banditu „Aušra“, kuris buvo suimtas vienu metu su „Jurgiu“, 1952-09-19, apie 23 val. kartu su agentu „Jurgiu“ užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo J. R. ūkį, kur atsitiktinai susitiko su banditais „Jūreiviu“ ir „Dainiumi“. Smogikas „Petryla“ pradėjo į juos šaudyti, bet banditai po pirmojo šūvio užgesino šviesą ir, pasinaudodami tamsa, atsišaudydami, pasitraukė. Per susišaudymą buvo nužudytas namų šeimininkas J. R., sužeista jo dukra M. R.. Tokiu būdu banditai „Jūreivis“ ir „Dainius“ išvengė operatyvininkų smūgio. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, panaudojus kitus agentus, buvo nustatyta, jog banditai „Jūreivis“ ir „Dainius“ nežino apie bandito „Jaunuolis“, t.y. agento „Jurgis“ sulaikymą ir panaudojimą, o mano, kad rugsėjo 19 d., R. ūkyje jie susirėmė su kareivių grupe (1 t., b.l. 70-77).

Analogiški duomenys yra užfiksuoti 1952 m. spalio 24-27 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro rašte, adresuotame TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui ir 1952 m. lapkričio mėnesio Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos viršininko operatyvinėje suvestinėje, skirtoje TSRS MGB 2 vyriausiosios valdybos 7 skyriaus viršininkui, kuriose taip pat nurodyta, kad agentas „Jurgis“- tai suimtas „Mindaugo“ tėvonijos banditas „Jaunuolis“, agentas-smogikas „Petryla“ pristatomas banditu „Aušra“, kuris buvo suimtas kartu su „Jurgiu“. 1952-09-19, apie 23 val. jie užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo J. R. ūkį, kur susitiko su banditais „Jūreiviu“ ir „Dainiumi“. Smogikas „Petryla“ pradėjo į juos šaudyti, bet banditai po pirmojo šūvio užgesino šviesą ir, pasinaudodami tamsa, atsišaudydami, pasitraukė. Per susišaudymą buvo nužudytas namų šeimininkas J. R. ir sužeista jo dukra M. R.. Pasislėpusio bandito „Dainiaus“ paieškai ir likvidavimui, lapkričio 4 d. kartu su smogiku „Petryla“ vėl buvo nukreiptas agentas „Jurgis“, kuris per banditų ryšininkę T. susitiko su banditu „Dainiumi“ ir šio susitikimo metu „Jurgis“ asmeniškai likvidavo banditą „Dainių“ (1 t., b.l. 78-82, 83-87).

Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos MGB Kauno srities valdybos viršininko pavaduotojo 1952-11-04 operatyvinės suvestinės papildyme Nr.273, adresuotame Lietuvos TSR MGB 2-N valdybai, kurioje nurodoma, kad MGB 2-N valdybos skyrius, įgyvendindamas priemones, per agentą „Jurgis“, išaiškino „Dainavos“ apygardos „Šarūno“ rinktinės, „Mindaugo“ gaujos dalyvio teroristo „Dainiaus“ ryšius, ir jų pagalba išaiškinta jo slapstimosi vieta Lazdijų rajone. Lapkričio 4 d. vakare, agentas „Jurgis“ kartu su smogiku „Petryla“ buvo nusiųstas į susitikimą su banditu „Dainiumi“ Šio susitikimo metu „Jurgis“ asmeniškai likvidavo banditą „Dainių“-J. G., gimusį 1931 m.(t.1 b.l.88-89).

Iš KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos agentūrinių-operatyvinių priemonių plano 1952 m. birželio-liepos mėnesiams, nustatyta, kad įgaliotinio Lazdijų rajone aparatas numatęs 1954 metų birželio pabaigoje legalizuoti spec. agentą „Jurgį“, buvusį banditą J. J., slapyvardžiu „Jaunuolis“ (t.1 b.l. 158-170).

KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos l.e.p. viršininko raštu reg. Nr.7348 KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Lazdijų rajono įgaliotiniui nurodoma skubiai legalizuoti spec. agentą „Jurgį“ ir panaudoti jį naujos agentūros užverbavimui (t.1 b.l.153-155). KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos 4 valdybos 2 skyriaus viršininkas 1954-08-18 raštu reg. Nr.7737 Lazdijų rajono įgaliotiniui siunčia agento „Jurgio“ pakvitavimą apie jam išmokėtą 1000 rublių piniginį atlygį (1 t., b.l. 156-157).

Iš tarnybinio pranešimo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministrui apie TSRS valstybės saugumo ministro 1952-10-10 direktyvos Nr. 170 vykdymą nustatyta, kad vienas ,,Dainavos“ apskrities ,,Šarūno“ brigados dalyvių buvo suimtas ir užverbuotas pseudonimu ,,Jurgis“, kuris buvo įtrauktas į porą su valstybės saugumo agentu ,,Petryla“ (1 t., b.l. 177-194).

Iš valstybės saugumo ministerijos Kauno srities valdybos viršininko 1952-11-10 pranešimo Nr. 3/4762 LTSR valstybės saugumo ministrui, apie sulaikyto bandito „Jaunuolio“- šiuo metu agento „Jurgio“ operatyvinį panaudojimą nurodoma, kad jis, t.y. J. J., gim. 1930 m., buvo sulaikytas 1952-09-04. Iškart po sulaikymo J. pradėjo duoti išsamius parodymus apie tai, kur slepiasi likusieji „Mindaugo“ tėvonijos banditai. Kad nebūtų išaiškintas slaptas banditų sulaikymas, ir, siekiant juos panaudoti, J. J. ir V. P. suėmimas nebuvo įformintas. Siekiant užšifruoti J. J. ir V. P. sulaikymą, J. J., lydimas agento-smogiko „Petrylos“, kuris veikė kaip sulaikytasis V. P., periodiškai buvo išsiunčiamas į ankstesnį veiklos rajoną, siekiant užmegzti ryšius su likusiais „Mindaugo“ banditų tėvonijos dalyviais. Apie banditų „Jaunuolio“, „Aušros“ paėmimą ir bandito „Trimito“ likvidavimą tarp gyventojų jokių kalbų nebuvo, todėl J. J. tarp savo ryšininkų turėjo autoritetą ir pasitikėjimą. Atitinkamai patikrinus ir valdybos viršininko sankcija patvirtinus, 1952-10-04 J. J. buvo užverbuotas slapyvardžiu „Jurgis“. 1952-11-04 „Jurgis“, pasinaudodamas savo ryšiais su Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaimu, susitiko su paskutiniuoju „Mindaugo“ tėvonijos banditu, teroristu „Dainiumi“ ir pats asmeniškai jį slapta likvidavo (t.2 b.l.6-10).

Iš nutarimo nustatyta, kad V. P. slapyvardžiu „Aušra“ areštas oficialiai buvo įformintas 1952-11-13 (t.2 b.l.11-14).

Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities 2-N skyriaus viršininko 1952-11-17 pažyma patvirtina, kad J. J. buvo operatyviai panaudojamas, pas save kvietė banditus: „Jūreivį“, „Vėją“, „Dainių“, ko pasėkoje jie visi buvo likviduoti iki 1952-11-08. Šie teigiami rezultatai, padedant J. J., buvo gauti todėl, kad niekas nežinojo apie jo ir apie bandito V. P., pravarde „Aušra“ paėmimą. Be to, kaip V. P., kartu su J. J. vaikščiojo smogikas „Petryla“, kuris prisistatydavo kaip V. P., pravarde „Aušra“. Atsižvelgiant į tai J. J. ir V. P. areštas nebuvo įformintas, sutinkamai su Lietuvos TSR VSM ministro 1952-06-10 potvarkiu Nr.3/2II39. Šiuo metu J. J., kuris pasirodė iš teigiamos pusės, priklauso VSMV agentų tinklui (t.2 b.l.49-50).

Agento asmeninės bylos pagalbinėje kortelėje nurodyti agento ,,Petrylos“ anketiniai duomenys (2 t.,b.l. 53-56), iš asmeninės kortelės piniginiam atlyginimui apskaičiuoti, nustatyta kad „Petryla“ buvo paskirtas į agento-smogiko pareigas ir jam mokamas mėnesinis 1400-1646 rub. dydžio atlyginimas (2 t., b.l. 57-64).

J. N. savo autobiografijoje, rašytoje 1959-10-02, patvirtino, kad 1947 metais įstojo dirbti į Alytaus valsčiaus liaudies gynėjų būrį eiliniu kovotoju, po metų, kaip pasižymėjusį, paskyrė būrio skyrininku, 1951 metais buvo apdovanotas medaliu ir perkeltas dirbti liaudies gynėju į Kauno srities VSM valdybą (2 t., b.l. 66-67).

Partijos kandidato, stojančio į TSKP narius anketoje nurodyta, kad J. N. nuo 1951 spalio iki 1954 sausio buvo liaudies gynėjas-karys, prie VSM valdybos (2 t., b.l. 68-73).

Rekomendacijose J. N. priimti į TSKP narius nurodoma, kad J. N. aktyviai, sėkmingai dalyvavo likviduojant ginkluotus banditus, sąžiningai atlikdavo savo darbą (2 t., b.l. 74-79).

Asmens agentūrinėje byloje užfiksuota, kad agentas „Petryla“ aktyviai dalyvavo operacijose kovojant su banditizmu. Asmeniškai likvidavo 2 banditus (t.2 b.l.80-81).

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad visos operacijos, siekiant fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, okupacinės valdžios represinės struktūros-Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų buvo iš anksto kruopščiai planuojamos, sudarant planus ir numatant konkrečius vykdytojus. Po to, operacijas įvykužius, jų eiga ir rezultatai buvo detaliai aprašomi specialiuose pranešimuose, suvestinėse, skirtose tik slaptam naudojimui. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai atitinka paties kaltinamojo J. N., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, todėl teismas jais remiasi.

Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius politinei grupei, yra vienas iš genocido nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 99 straipsnyje, objektyviosios pusės požymių. Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius grupėms, išvardintoms LR BK 99 straipsnyje, pasireiškia ne tik veiksmų, kuriais atimama tų žmonių gyvybė, atlikimu, bet ir sąlygų tiems žmonėms žudyti sudarymu. Byloje ištirtais įrodymais nustatyti visi būtinieji genocido nusikaltimo sudėties požymiai, t.y. kad J. N., būdamas Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos agentu-smogiku, kartu su agentu J. J., apsimetę Lietuvos partizanais, J. N.-„Aušra“, J. J.-„Jaunuoliu“, dalyvavo ruošiantis Lietuvos partizanų J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir V. K. (partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“) sunaikinimo operacijai. J. J. prieš tai pats priklausė Lietuvos partizanams ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojai juo nepasitikėjo, todėl J. N. buvo siunčiamas kartu su J. J., prižiūrėti, kad pastarasis nepabėgtų, tinkamai vykdytų jų nurodymus, t.y. buvo asmeniškai atsakingas už saugumo užverbuoto J. J. veiksmus. 1952 m. rugsėjo 19 d. vykstant į Lietuvos partizanų rėmėjų-R. sodybą, J. J. išduoti ginklai buvo be šovinių. J. N. ir J. J. buvo duota užduotis, apsimetus Lietuvos partizanais, užmegzti ryšį su kitais partizanais, jų rėmėjais, išsiaiškinti jų buvimo vietas ir vėliau juos sunaikinti. Šiuos veiksmus pripažįsta ir pats J. N., jie nuosekliai ir išsamiai aprašyti nuosprendyje nurodytuose įvairiuose Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų dokumentuose. J. N. buvo ginkluotas automatu, pamatęs R. namuose Lietuvos partizanus J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir V. K. (partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“), pradėjo į juos šaudyti. Tuo pačiu metu pradėjo šaudyti ir partizanai, įvyko susišaudymas, kurio metu buvo nušautas J. R. ir sunkiai sužalota M. R., kuri nuo padarytų sužalojimų 1952 m. gruodžio 29 d. mirė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. N. neigė, kad iš jo automato paleistos kulkos galėjo kliudyti nukentėjusiuosius, kadangi jis taikėsi į kariškio uniforma apsirengusį vyrą, sėdėjusį prie stalo. Iššovė 2 ar 3 šūvius. Partizanai pradėjo šaudyti pirmi, užgesino lempą. Byloje nėra jokių kitų neginčytinų įrodymų, kad šio susišaudymo metu būtent J. N. nušovė nukentėjusiuosius, buvusius tame pačiame kambaryje kaip ir partizanai, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ši kaltinimo dalis neįrodyta, šalinama. Bet tai neturi įtakos J. N. veiksmų kvalifikavimui, nes jis, būdamas agentu-smogiku, vykdė užduotį, siekiant užmegzti ryšį su Lietuvos partizanais, tam, kad tokiu būdu juos būtų galima likviduoti, o atsitiktinai juos suradęs pradėjo šaudyti iš automato, t.y. šiais savo veiksmais aktyviai dalyvavo, siekdamas fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus, būtent dėl jų atvykimo į R. namus kilo susišaudymas, ir, šiuo atveju, už genocido nusikaltimo sudėties ribų yra tos aplinkybės iš kieno ginklo ir kaip buvo nušautas J. R. bei sužalota M. R.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad J. N. vaidmuo šioje operacijoje buvo aktyvus ir nors byloje nenustatyta, kad jis nužudė partizanų rėmėjus J. R. bei sužalojo M. R., tačiau jo veiksmai, atlikti ruošiantis operacijai ir jos metu, atitinka genocido nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 99 straipsnyje, objektyviosios pusės požymį – dalyvavimą žudant žmones, priklausančius politinei grupei. J. N. veikė kaip vykdytojas, todėl jo veika kvalifikuotina be nuorodos į LR BK bendrosios dalies 24 str. 3 d.

J. N. veikoje yra ir būtinasis genocido nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Gyvendamas Lietuvoje, būdamas suaugęs, ilgą laiką-nuo 1947 metų būdamas Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) eiliniu kovotoju bei agentu-smogiku, gerai suprato sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pagrindinį tikslą - fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams. J. N., atlikdamas minėtus veiksmus, žinojo, kad sovietinės valdžios tikslas yra sunaikinti visus Lietuvos partizanus, žinojo, kad J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir V. K. (partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“) yra partizanai, suprato, kad savo veiksmais siekia paruošti sąlygas operacijai, kurios metu jie arba bus nužudyti, arba paimti į nelaisvę, kankinami ir teisiami, tame tarpe ir mirties bausme, ir to norėjo.

Epizode dėl Lietuvos partizano J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) nužudymo J. N. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR 24 str. 6 d. 99 str. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 1952 m. lapkričio 4 d. naktį, J. J., sušaudydamas iš pistoleto, tyčia nužudė J. G.. J. J. buvo užverbuotas ir tapo saugumo agentu slapyvardžiu „Jurgis“ nuo 1952-10-04, tik atlikus atitinkamą patikrinimą, įsitikinus jo lojalumu ir Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities valdybos viršininko sankcija tai patvirtinus. Nuo šio momento jis įgijo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų pasitikėjimą, jam buvo išduoti ginklai-pistoletas, automatas, šoviniai. Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities valdybos viršininko 1952-11-10 pranešimas Nr. 3/4762 LTSR valstybės saugumo ministrui patvirtina, kad 1952-11-04 „Jurgis“, pasinaudodamas savo ryšiais su Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaimu, susitiko su paskutiniuoju „Mindaugo“ tėvonijos banditu, teroristu „Dainiumi“ ir pats asmeniškai jį slapta likvidavo (t.2 b.l.6-10). Byloje nustatyta, kad kartu su juo dalyvavo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas – smogikas J. N., agentūrinis slapyvardis ,,Petryla“, kuris prisistatydavo kaip V. P., pravarde „Aušra“. Išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad, šiuo atveju, J. J. veikė aktyviai ir savarankiškai, pasinaudodamas savo ryšiais, į susitikimą pasikvietė partizaną J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir jį nušovė, o J. N., dalyvaudamas kartu ir apsimesdamas partizanu, jam padėjo realizuoti šią užduotį. Padėjėjo, kaip nusikalstamos veikos bendrininko, požymiai yra apibrėžti LR BK 24 straipsnio 6 dalyje. J. N., būdamas kartu su J. J., jį pridengė, dviejų asmenų prisistatymas partizanais atrodė labiau įtikinamai, nesukėlė įtarimo jais, tokiu būdu J. N. padėjo J. J. susitikti su partizanu „Dainiumi“ ir jį fiziškai sunaikinti.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 29 nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, jog 1952 m. rugsėjo-lapkričio mėnesių laikotarpyje J. J. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pripažintina, kad jis veikė kaip vykdytojas. Šiuo metu J. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu kraujagysline demencija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 4 p. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

J. N. pilnai pripažįsta padaręs objektyvinės pusės veiksmus, todėl pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atlikus teismo medicininę ekspertizę buvo nustatyta, kad J. N. serga koronarine širdies liga, didelės rizikos grupės pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija. 2000-2003m. jam buvo diagnozuotas lėtinis membraninis proliferacinis glomerulonefritas, 2000m. - odos liga psoriazė (žvynelinė) ir kojų giliųjų venų lėtine potrombozine liga. Šios ligos chroniškos nepagydomos, galimi sveikatos būklės pagerėjimai ir pablogėjimai, bet neįtrauktos į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578. Jame nurodytos širdies ligos, tarp jų ir išeminė (koronarinė) širdies liga, su lėtiniu trečiojo laipsnio kraujotakos nepakankamumu kompleksinio gydymo eigoje; hipertoninė (hipertenzinė) širdies liga, trečioji stadija su pakartotinu transmuraliniu miokardo infarktu, progresuojančiu lėtiniu kraujotakos nepakankamumu, su lėtiniu trečio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu kompleksinio gydymo eigoje; inkstų ligos, tarp jų lėtinis glomerulonefritas, su trečio laipsnio lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu kompleksinio gydymo eigoje. J. N. nei išeminė (koronarinė) širdies liga, nei hipertoninė (hipertenzinė) širdies liga, nei lėtinis glomerulonefritas, grėsmingų būklių nesukėlė, todėl nėra medicininio pagrindo jį atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės (4 t., b.l. 115-117).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str. 2 d.). J. N. padarė du labai sunkius tyčinius nusikaltimus, sukėlusius sunkias pasekmes, tačiau nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas, antrame nusikaltime jo veika kvalifikuota kaip padėjėjo, atsižvelgiant į tai, kad nuo padarytų nusikaltimų praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį naujų nusikaltimų nepadarė, taip pat į kaltinamojo asmenybę, amžių, jam 78 metai, sveikatos būklę-serga keliomis chroniškomis ligomis, todėl jam skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos, realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės mažesnės nei sankcijos vidurkis, artimos minimaliam dydžiui. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.

LR BK 76 str. numato galimybę atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės tuo atveju, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Kaip nustatyta iš teismo medicininės ekspertizės išvados, J. N. serga koronarine širdies liga, didelės rizikos grupės pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija, lėtiniu membraniniu proliferaciniu glomerulonefritu, odos liga psoriaze (žvyneline), kojų giliųjų venų lėtine potrombozine liga, t.y. chroniškomis nepagydomomis, bet duodančiomis pagerėjimus ir pablogėjimus ligomis, tačiau šios ligos nėra sunkios, kad dėl jų bausmę atlikti būtų per sunku, todėl nėra jokio pagrindo J. N. atžvilgiu taikyti LR BK 76 str. nuostatas ir jį atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

J. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

n u s prendė:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 99 str., 24 str. 6 d. 99 str. ir nubausti:

pagal LR BK 99 str. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

pagal LR BK 24 str. 6 d. 99 str. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – J. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.