Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-2039-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
e2-2039-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33497-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2039-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33497-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės A. V. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu A. V., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 15,23 Eur skolą, 3,47 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Akcinė bendrovė „Telia Lietuva“ (buvęs UAB „Omnitel“) ir atsakovė A. V. 2011 m. vasario 25 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM963501, pagal kurią akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras Serija JUP Nr. 5094444795, JUP Nr. 5093564743, JUP Nr. 5092689416, JUP Nr. 5091823419, kurių dalį atsakovė apmokėjo, tačiau liko skolinga 15,23 Eur.

Ieškovė UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, kurios pagrindu AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovei reikalavimo teisę pagal 2011 m. vasario 25 d. sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM963501 atsakovės atžvilgiu.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2013 m. sausio 16 d. pranešimu, todėl darytina išvada, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 str. 1 d. numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove arba pradiniu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15,23 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3,47 Eur palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 3,47 Eur palūkanų priteisimo yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovės A. V. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 15,23 Eur (penkiolika eurų dvidešimt tris euro centus) skolos ir 3,47 Eur (tris eurus keturiasdešimt septynis euro centus) palūkanų, iš viso 18,70 Eur (aštuoniolika eurų septyniasdešimt euro centų).

Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai bylinėjimosi išlaidas - 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė