Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. T. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. kovo 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 8 d. kartu su D. E., K. C., A. D., T. B., K. B., A. D., K. G., R. A., D. B., L. S., V. U. dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas sistemingai platino Alytaus mieste bei neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

Kaltinamasis R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi R. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. kovo 8 d.

Kaltinamojo teigimu, apygardos teismo nutartis yra formali ir nepakankamai motyvuota. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų linkęs ar turėtų realias galimybes užsienyje slėptis nuo teismo, kad anksčiau būtų slapstęsis ar pažeidęs jam teismo skirtas procesines priemones. Remdamasis teismų praktika R. T. pažymi, kad nusikaltimų sunkumas nėra absoliuti sąlyga taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamasis nurodo, kad teisiamajame posėdyje apklausus nukentėjusiuosius ir liudytojus, iki šiol nepasitvirtino pareikšti kaltinimai, paaiškėjo, kad dauguma bylos duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra neteisingi, surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, susijusios su veikomis kitoje baudžiamojoje byloje, kuri jau yra išnagrinėta. Suimtojo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, tačiau tai net nebuvo teismo svarstoma.

Gynėjo teigimu, suėmimo laikotarpis tęsiasi labai ilgai, jis grindžiamas formaliais BPK 122 straipsnyje numatytais suėmimo pagrindais ir sąlygomis, neįsigilinus į teisminio nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias, kaltinamojo procesinę padėtį lengvinančias aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, pažymi, kad pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, turi būti papildomai nurodytos aplinkybės, patvirtinančios ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę jos apimtį. Skundžiamoje nutartyje teismas turėjo nustatyti papildomus suėmimo pratęsimo pagrindus, t. y. ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį ir nurodyti tai pagrindžiančius motyvus, tačiau to nepadarė.

Skunde teigiama, kad R. T. pareikštas kaltinimas grįstas liudytojų parodymais, duotais abstinencijos būsenoje nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, ar apsvaigus nuo minėtų medžiagų. Be to, liudytojų parodymai teismo procese nesutapo su parodymais, duotais pirminėse apklausose. Liudytojai patvirtino, kad daugelis bylos duomenų yra išgauti smurtu ir grasinimais, t.y. neteisėtai.

Gynėjo tvirtinimu, vien remiantis R. T. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu ir sankcijose numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, teismas negalėjo daryti išvados, kad kaltinamasis bėgs (slapstysis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Advokatas pažymi, kad jo ginamasis yra vedęs, turi šeimą, iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, neturi giminių, ryšių užsienyje ir realių galimybių slėptis nuo teismo.

Gynėjo teigimu, tai, kad R. T. yra teistas keturis kartus ir kaltinamas tyčinių nusikaltimų padarymu, kurie dar tik nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, negali būti pagrindas teigti, kad paleistas į laisvę kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo R. T. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. ir jo gynėjo skundai atmetami.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Šioje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. T. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo, slaptų trimo veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skunduose nurodytų liudytojų parodymų, kaip ir kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų,patikimumo bei prieštaringumo klausimus spręs teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės.

Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjo prašymas taikyti švelnesnes kardomąsias priemones yra nepagrįstas. Išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, aukštesnysis teismas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė R. T. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t.y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis R. T. kaltinamas padaręs vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pasislėpimo tikimybę sustiprina R. T. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis bei jo ankstesni teistumai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pratęsdamas kaltinamajam R. T. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t.y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šioje byloje R. T. kaltinamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms ir yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, suimtasis praeityje buvo keturis kartus teistas, tame tarpe ir už BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. R. T. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad jis galimai pelnėsi iš nusikalstamų veikų darymo. Taigi, apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje R. T., gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje – pagrįsta (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 puntas).

Nustatytų pagrindų nešalina ir kaltinamojo bei jo gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės apie R. T. turimą šeimą, gyvenamąją vietą ir tai, kad iki sulaikymo dirbo.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose, tačiau nagrinėjamu atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. T., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu bei nubausti kaltuosius asmenis yra svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2012 m. gegužės 29 d. baudžiamoji byla gauta teisme, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų, todėl nepagrįsti yra R. T. gynėjo skundo argumentai, susiję su reikalavimu nurodyti ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį pagrindžiančius motyvus.

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje yra neteisingai nurodyta nutarties priėmimo data, ką skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip rašymo apsirikimą, nekeičiantį priimtos nutarties esmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo R. T. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.