- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 1-23-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60200-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- V. L.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-02-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01); 2) 1998-04-27 pagal BK 104 straipsnį, BK 112 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01); 3) 2004-10-18 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį; 4) 2013-11-06 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 5) 2015-12-10 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6) 2016-12-06 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 ( šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. 2016-12-24 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), L. P. priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio ginčo metu, lovoje gulinčiai sugyventinei V. L. trenkė aliuminiu puodu į galvą, spardė ją į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išgėrė, susipyko ir po to sudavė su aliuminiu puoduku į galvą. Nurodė, kad buvo pergėrę. Nurodė, kad kai negeria, tai nesipyksta, tačiau papuola išgerti. Mano, kad tai nenormalu, tačiau kai prigėręs būna, tai atrodo gerai čia viskas. Nurodė, kad ne visą laiką muša sugyventinę. Nurodė, kad jis neprisimena, kas buvo po smūgio puoduku. Nurodė, kad gal ir įspyrė, stipriai girtas buvo, tai ir turėjo įtakos. Nurodė, kad gailisi, planuoja mažiau gerti, stengsis nenusikalsti. Patvirtino, kad šį mėnesį atliko viešus darbus ir 20 val. atidirbo. Nurodė kad V. L. yra jo sugyventinė, apie 3 metus gyvena kartu, valgo, miega, maistą kartu gamina. Sodyba yra M., jie tik prižiūri ją. Šiuo metu kartu gyvena.
Nukentėjusioji V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. M. kai negeria, tai nelaksto ir būna geras. Anksčiau kol tokių dalykų nebuvo, tai buvo geri santykiai. Nurodė, kad ji yra kaip sugyventinė, kartu gyvena, bendrą ūkį turi. Nurodė, kad tą dieną ji buvo namie, jam paskambino kaimynas Č. M. ir jis išvažiavo apie pietus, neparvažiavo, nes ten nuolat girtaujama, todėl suprato, kad parvažiuos girtas. Ji prisikūrė ugnį, pasidarė vakarienę ir atsigulė. S. M. grįžo, buvo apie pusę 22 val., parsivežė alaus, buvo visiškai girtas. Ji nieko blogo nepagalvojo, dar pasiūlė vakarienės, jis pavalgė, o ji nuėjo atsigulti. S. M. pasiliko virtuvėje, dar bambėjo, galvojo, jeigu nesirodys, tai gal nurims. Nurodė, kad tame puode buvo sriuba ir jis paleido tą puodą į ją. Jis jai pataikė į galvą, prakirto galvą. Ji paskui atsikėlė, tada S. M. vėl ją pastūmė, ji krito ir kairį šoną susimušė, o tame kampe buvo malkų pridėta. Nurodė, kad ją gulinčią mušė. Kai švietė traumatologas, sakė, kad gerai, jog buvo apsiklojusi su antklode, nes galėjo net kaulai sutrūkti. Po įvykio jis dar toje virtuvėje sėdėjo, paskui nuėjo atsigulti. Palaukė, kol jis atsigulė ir ji nuėjo atsigulti. Vėliau į policiją paskambino, nes jis buvo namie, o ji bijojo kreiptis. Patvirtino, kad civilinio ieškinio nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. M. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4-6), pradėto ikiteisminio tyrimo pažyma (b. l. 7), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-11), apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta L. P. sodyboje, (duomenys neskelbtini) ir aliuminio puodas, kuriuo konflikto metu buvo sužalota nukentėjusioji V. L. (b. l. 12-23), 2016-12-27 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame V. L. diagnozuotas galvos sumušimas (b. l. 31), 2016-12-29 specialisto išvada Nr. G 359/2016(10), kurioje nurodyta, kad V. L. nustatyta sumušimas ir odos nubrozdinimas viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žąste, krūtinėje, nugaros sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu laiku. Sužalojimai nugaroje, krūtinėje galėjo gautis tiek tiesioginių smūgių, tiek ir griuvimų metu. Sužalojimai galvoje būdingesni smūgio sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos surikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l.36) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, gyvenamosiose patalpose konflikto metu paėmęs aliuminį puodą vieną kartą metė jį į sugyventinę ir sumušė jai galvą bei spardė ją į įvairias kūno vietas. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, teistas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje įrašytas, diagnozė F10.4. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, taip pat į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatlikus Šakių rajono apylinkės teismo 2016-12-06 nuosprendžiu jam paskirtos viešųjų darbų bausmės už analogišką nusikaltimą, tai yra už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei V. L., kas leidžia teigti, kad ši bausmės rūšis kaltinamajam jokio poveikio nepadarė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismui pateikta 2017-01-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-585, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 99,94 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę visiškai sudėti su 2016 m. gruodžio 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) ir paskirti galutinę subendrintą 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš S. M. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.