Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1545-1199/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
e1-1545-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43187-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
F., C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1545-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43187-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje F. (F.) C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. C. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. lapkričio 3 d., apie 12.56 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,87 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis F. C. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė vienas. 2024 m. lapkričio 3 d. apie 13 val. nuvažiavo į kioską nusipirkti alaus, jis sėdėjo mašinoje ir gėrė alų, atvažiavo policijos pareigūnai, patikrino blaivumą. Jis pripūtė apie 2,80 promilių, tiksliai negali pasakyti. Jis iškart pasakė pareigūnams, kad išgėręs yra. Pareigūnai paėmė mašiną ir išdavė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Jis labai galisi dėl savo veiksmų, labai pergyvena, pasižada daugiau taip nedaryti. Papildomos apklausos metu F. C. parodė, kad 2024 m. lapkričio 3 d. nuvažiavo su mašina prie kiosko ir ten sutiko pažįstamą vardo neprisimena, kuris pasiūlė jam išgerti degtinės. Jis sutiko ir prie kiosko išgėrė apie 200 g degtinės, po to nuvažiavo toliau ir išgėrė daugiau negu 0,5 l, po to išgėrė alaus apie 0,5 l. Jis norėjo patraukti mašiną nuo kelio ir tada atsitrenkė į stulpą. Po to atvažiavo policija, jis iškarto prisipažino kad išgėręs atsitrenkė į stulpą. Nuo kiosko iki tos vietos, kur jį pagavo policija jis važiavo išgėręs. Labai gailisi dėl savo veiksmų (el. b. l. 95–98, 151–153).

Kaltinamojo F. C. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo Lauksmino Cibulsko tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 12.56 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. F. C. vairavo automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2,87 promilių etilo alkoholio koncentraciją (el. b. l. 1– 7).

Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo M. Versekio tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 3 d. patruliuodamas kartu su Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistu S. Žarkaičiu apie 12.12 val. iš VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu Renault sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į statybų aikštelėje esančias paletes. Pranešėja gyventoja, prašo paskubėti. Vykstant į vietą, susisiekė su pranešėja, kuri vėliau patikslino, jog automobilis išvažiavo ir šiuo metu sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu ant žolės. Atvykę į vietą, pastebėjo ant žolės stovintį Renault automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje prie vairo sėdėjo F. C., o nuo automobilio nueidinėjo A. N.. Pranešėja S. L. buvusi vietoje, nurodė, kad būdama namuose išgirdo, kaip kažkas atsitrenkė ir vėliau pamatė, jog automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčias paletes ir kurį laiką bandė išvažiuoti iš įvykio vietos. Po kažkiek laiko išvažiavus Renault automobiliui iš įvykio vietos, jis važiavo (duomenys neskelbtini) miesteliu, kol galiausiai šalia (duomenys neskelbtini) namo atsitrenkęs į kelio bordiūrus, užvažiavo ant žolės. Iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, pranešėja stebėjo automobilį ir iš savo akiračio vairuotojo nepaleido. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pastarajam buvo nustatytas sunkus 3,20 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu taip pat sunkus 2,87 promilių girtumo laipsnis. Keleiviui A. N. taip pat buvo patikrintas neblaivumas, pirmu pūtimu asmeniui nustatytas sunkus 2,70 promilių, o antru pūtimu nustatytas taip pat sunkus 2,50 promilių girtumo laipsnis. Pranešėja vietoje nurodė, jog turi filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matoma, kaip asmuo įvažiuoja į palečių krūvą, jas nuverčia ir išvažiuoja iš vietos, galės vaizdo įrašą pateikti. Į įvykio vietą atvyko operatyvinė grupė, fiksuoti eismo įvykį bei fiksuoti kitus procesinius dokumentus (el. b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio, apžiūrėtas, įvykio vietoje. Automobilis stovi ant pievelės, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), priekinė automobilio dalis nukreipta į gyvenamąjį namą minėtu adresu. Automobilio apgadinimai: išdaužtas galinis stiklas, sulenkta bagažinė ir sulenktas bako dangtelis, priekinio bamperio apgadintas posparnis. Vairo mechanizmo būklė: sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Stabdžių sistemos būklė: spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Automobilio avariniai signalai veikia tvarkingai, posūkiai tvarkingi, žibintai šviečia tvarkingai. Rankinis (stovėjimo) stabdis fiksuojamas rankiniu būdu. Viduje automobilio matoma tarp pedalų tuščią alaus skardinę, keleivio pusėje ant kilimėlio matomos sudėtos lentos, daug įvairių asmeninių daiktų, ant viršaus matomos netaisyklingos formos stiklo šukes. Apžiūrėjus automobilį, grindinį ir šalia esančią teritoriją, objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo(el. b. l. 12–14).

2024 m. lapkričio 3 d. S. L. paaiškinime esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini) išgirdo keistus garsus. Pažiūrėjusi pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojant link (duomenys neskelbtini) g. prie sankryžos automobilis nuvertė paletes. Kažkur dešimt minučių stovėjo, po to automobilis bandė išvažiuoti iš tos vietos ir galiausiai pavyko išvažiuoti link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilis atsitrenkė į bordiūrą ir užšokęs ant žolės sustojo. Priėjus, pavyko ištraukti raktus, kad niekur vairuotojas nevažiuotų, kol atvyko pareigūnai. Nuo to momento, kai pastebėjo vairuojantį asmenį, jis iš pranešėjos akiračio nebuvo dingęs. Automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę. 2024 m. lapkričio 5 d. automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui tolesniam saugojimui (el. b. l. 29, 136–137).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad F. C. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0170, patikros sertifikato Nr. 2070080, F. C. 2024 m. lapkričio 3 d., 12.56 val. nustatytas 3,20 promilių girtumas, antru pūtimu 13.24 val. – 2,87 promilių girtumas (el. b. l. 15).

POLIS duomenų bazės išraše esantys duomenys patvritina, kad Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkas yra F. C. (el. b. l. 46 – 47).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje F. C. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. lapkričio 3 d., apie 12.56 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,87 promilių, neblaivumas. Be paties F. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: tyrėjo M. Versekio tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti; pranešėjos S. L. paaiškinime užfiksuoti duomenys, kuomet ji paaiškino, kad kaltinamasis nuvertė paletes ir vėliau, pasišalinęs iš tos vietos, atsitrenkė į bordiūrą ir, užšokęs ant žolės, sustojo; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu F. C. buvo nustatytas 2,87 promilių neblaivumas. F. C. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

F. C. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka (el. b. l. 103 – 110).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę F. C., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. F. C. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. F. C. neteistas (el. b. l. 49–50), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas du kartus už KET pažeidimus, baudos sumokėtos (el. b. l. 64–66), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 51–52). Byloje nėra duomenų apie F. C. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 54 MGL (2 700 eurų) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, jam nustatyto neblaivumo laipsnį, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, F. C. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė nustatyti kaltinamajam paskirtą baudą sumokėti per dvejus metus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į F. C. paskirtos baudos dydį, jo per mėnesį gaunamų pajamų dydį (el. b. l. 53?54), šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, kad F. C. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog F. C. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, sudaro pagrindą išvadai, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, F. C. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, F. C. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,87 , daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Dalyvaudamas viešajame eisme, jis nuvertė paletes. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 5 d. (el. b. l. 115–122), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, F. C. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu F. C., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (POLIS duomenimis el. b. l. 46–47), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kiti klausimai

2024 m. lapkričio 5 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos F. C. nuosavybės teisės į automobilį Reanult Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 72–79). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio F. C., konfiskavimas, laikinas F. C. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

F. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

F. (F.) C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL t. y. 2 700 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti F. (F.) C. galutinę 36 MGL t. y. 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą, įpareigojant F. (F.) C. šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti F. (F.) C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 5 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią F. (F.) C. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti F. (F.) C. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Reanault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

F. (F.) C. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

F. (F.) C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

F. (F.) C. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova