Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-22 · Administracinė byla Nr. eI-1489-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
eI-1489-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00812-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
UAB „Dalasta“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1489-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00812-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 12.18.;55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,nedalyvaujant pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atstovui,nedalyvaujant atsakovo UAB „Dalasta“ atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Dalasta“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašo priteisti iš atsakovo UAB „Dalasta“ 110,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2017-02-28.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Druskininkų savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jis nuo 2014-05-15 nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbiami), tačiau laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-02-28 nėra sumokėjęs pareiškėjui 110,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjo buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str., 78 str. 5 d.). Atsakovas pateikė teismui prieštaravimą, kuriame nurodyta, kad atliekų surinkimo adresu (duomenys neskelbiami) nėra gavęs nei vieno mokėjimo pranešimo, taip pat UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras nėra pateikęs talpos atliekoms surinkti. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbiami) yra sodų bendrijos „Papartis“ narys, todėl mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo mokamas į sodų bendrijos „Papartis“ atsiskaitomąją sąskaitą. Prašo pripažinti pareiškėjo pateiktą ieškinį neteisingu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, jos dydis nustatomas už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 punktas). Pagal Nuostatų 16-21 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2014-05-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbiami), todėl pagal Nuostatų 3 punktą atsakovas laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-02-28 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų, kurie buvo siunčiami atsakovui juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės buveinės adresu Parko g. 11, Mažeikių m., matyti, kad atsakovas nuo 2015-02-01 iki 2017-02-28 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 110,50 Eur įsiskolinimas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Aplinkybės, kad atsakovas nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, nebuvo gavęs talpų atliekoms surinkti, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas paslaugomis galimai nesinaudojo. Atsakovas teigia, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbiami), už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava, yra sodų bendrijoje „Papartis“, todėl mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo mokamas į sodų bendrijos „Papartis“ atsiskaitomąją sąskaitą, pateikia du mokėjimo nurodymus, iš kurių matosi, kad mokėtojas H. H. 2015-03-21 ir 2016-02-02 sumokėjo SB „Papartis“ atitinkamai 29,00 ir 35,00 Eur, mokėjimo paskirtis - už (duomenys neskelbiami), tačiau šiuose mokėjimo dokumentuose nenurodyta, kad buvo mokama būtent vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą, be to, į bylą pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, iš kurių matosi, jog už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2017-02-28 skolos suma sudaro 110,50 Eur, pranešimai buvo formuojami ir teikiami kas pusę metų bendrovės buveinės adresu, nei pagal vieną mokėjimo pranešimą nebuvo mokama, todėl kaupėsi skola. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2017 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CRD 005187, 2017 m. gegužės 23 d. internetinės bankininkystės duomenys (D. B. mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už advokatės I. K. skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 41 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalasta“ pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt Eur 50 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė