- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- AS-143-23-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos Lazdynų policijos nuovadai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. M. (toliau – ir pareiškėja) 2008 m. birželio 25 d. skundu, kurį 2008 m. liepos 30 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos Lazdynų policijos nuovados (toliau – atsakovas, Lazdynų policijos nuovada) 2008 m. sausio 4 d. paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą; 2) įpareigoti atsakovą tinkamai atlikti tyrimą dėl S. S. pareiškimo, užfiksuoti visus rašytinius ir žodinius pareiškėjos parodymus, papildomus dokumentus, atsižvelgti į visas aplinkybes, į kurias nebuvo atsižvelgta atliekant pirminį tyrimą; 3) įpareigoti atsakovą imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių dėl nuolatinio S. S. melagingų parodymų teikimo bei sąmoningo kenkimo pareiškėjos bei jos dukters interesams, ribojant jų bendravimą, grasinant pareiškėjai, darant spaudimą jai ir jos vaikui.
Pareiškėja nurodė, kad S. S. kreipėsi į atsakovą dėl jos netinkamo elgesio. Atsakovo pareigūnai, neatlikę tinkamo tyrimo (nebuvo užfiksuoti visi jos parodymai, nepriimti ir neužfiksuoti pateikti įrodymai dėl S. S. pareiškime teigiamų kaltinimų nepagrįstumo, pareiškimas pareigūnei buvo vienintelis įrodymas), paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Šis įspėjimas dėl veiksmų, kurių ji nėra atlikusi, policijos įvertinimas bei klasifikavimas tariamai neteisėtų veiksmų sukelia jai netiesiogines teisines pasekmes, t. y. su šiuo įspėjimu išaiškinta teisinė atsakomybė dėl neteisėto trukdymo vaikui naudotis savo teisėmis. Pareiškėja nurodė, kad S. S. nuolat šį raštą pateikia įvairioms valstybės institucijoms, kurios, atsižvegdamos į tai, padaro neteisingas ir neatitinkančias išvadas, ir tai jai gali turėti neigiamos įtakos. 2004 m. oficialiai pateikdama melagingus parodymus ieškinyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo jos dukters E. M. atžvilgiu bei šią teismo nutartį slėpdama, vykdo psichologinį ir fizinį smurtą. 2005 m. sausio 23 d. nesant jokio pagrindo ji buvo prievarta uždaryta į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Dėl psichiatrų ir S. S. grasinimų susidoroti patalpinant į pensioną neveiksniems, S. S. teigimu, kad dingtų iš jos ir dukters gyvenimo, tačiau ji į teismą ir į prokuratūrą dėl minėtų neteisėtų veiksmų nesikreipė. Be to, S. S. sąmoningai sudarė kliūtis apskųsti teismo nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 4 d. buvo gautas S. S. pareiškimas dėl to, kad jos dukra pareiškėja savo veiksmais daro neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai E. M. Nuo 2004 m. kovo 31 d. pareiškėjai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu apribota motinos valdžia dukros E. M. atžvilgiu, o globėja paskirta S. S. S. S. paaiškino, kad nuo pat E. M. gimimo pareiškėja nevykdė savo kaip motinos pareigų, neaugino, nesirūpino dukra. Po pažinties su dukros tėvu I. M. pareiškėjos elgesys tapo nenuspėjamas, ji žlugdo mergaitę morališkai. Mergaitė su mama bendrauti nenori, ji nuolat visko bijo, niekuo nepasitiki. Pareiškėja ne kartą buvo gydyta dėl psichologinių problemų, įrašyta į viešosios įstaigos Lazdynų psichikos sveikatos centrą. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja buvo iškviesta į policijos nuovadą bei įspėta dėl galimo vaiko teisių pažeidimo – neteisėto trukdymo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžiančia veika. Jai buvo paaiškinta, kad šis įspėjimas neužtraukia jokios teisinės atsakomybės, pareiškėja ant įspėjimo pasirašė. Pareiškėja paaiškino, kad jos motinos S. S. pareiškimas neatitinka tiesos, jai sąmoningai trukdoma susigrąžinti motinystės teises. Atsakovas nurodė, kad Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Pareiškėjai surašytas įspėjimas policijos praktikoje yra laikomas išaiškinamojo pobūdžio dokumentu, o ne sankcija, todėl siekis panaikinti įspėjimą prilygsta siekiui panaikinti paties pokalbio su pareiškėja faktą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutraukė bylą.
Teismas nustatė, kad S. S. 2007 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į atsakovą dėl pareiškėjos veiksmų. Savo paaiškinime policijos pareigūnams S. S. nurodė, jog tiek jai, tiek jos globojamai anūkei E. M. buvo grasinama, sakoma, kad E. M. bus išvežta į užsienį. Mergaitė (E. M.) bijo savo motinos pareiškėjos, nenori jos matyti. Atsakovas 2008 m. sausio 4 d. pareiškėją dėl to, jog savo veiksmais daro neigiamą įtaką E. M., įspėjo bei išaiškino, jog jai toliau taip elgiantis, bus taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė. Teismas pažymėjo, jog byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti atsakovo 2008 m. sausio 4 d. įspėjimą bei atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas dėl skundo reikalavimų panaikinti atsakovo 2008 m. sausio 4 d. pareiškėjai pareikštą įspėjimą bei įpareigoti atsakovą pagal S. S. pareiškimą tinkamai atlikti tyrimą nurodė, kad atsižvelgus į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimas gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Teismas pažymėjo, jog Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Atsakovo 2008 m. sausio 4 d. pareiškėjai taikyta prevencinio pobūdžio priemonė – oficialus įspėjimas – yra numatyta įstatyme. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog minėtu įspėjimu ji patraukta administracinėn atsakomybėn. ATPK 9 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradedama bei vykdoma griežtai laikantis ATPK nuostatų, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinus kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį bei tai, ar nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo teiseną negalima (ATPK 250 str.). Tuo tarpu tokios prevencinio pobūdžio priemonės kaip pokalbiai su asmenimis, teisės aktų aiškinimas, nurodant galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą ir pan., t. y. policijos pareigūnų veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią galimiems pažeidimams, pagal savo pobūdį bei tikslus iš esmės skiriasi nuo administracinės atsakomybės taikymo, todėl nelaikytinos savarankiška administracinės atsakomybės forma. Teismas padarė išvadą, jog atsakovui 2008 m. sausio 4 d. pareiškėjai pareiškus oficialų įspėjimą dėl galimai jos daromos neteisėtos veikos bei įspėjus, jog pareiškėjai ateityje vykdant tokią veiką jos atžvilgiu galimai bus taikoma ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, pareiškėjos teisės bei įstatymų saugomi teisėti interesai nėra pažeidžiami. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisės bei teisėti interesai nėra pažeidžiami, į atsakovą su pareiškimu kreipėsi ne pareiškėja, o S. S., konstatavo, jog pareiškėja neturi skundo teisės ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, kilęs ginčas teisme nenagrinėtinas, todėl byla dėl skundo dalies panaikinti atsakovo 2008 m. sausio 4 d. įspėjimą bei įpareigoti atsakovą tinkamai atlikti tyrimą pagal S. S. skundą nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.). Teismas dėl skundo reikalavimų įpareigoti policijos pareigūnus imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių dėl S. S. neteisėtų veiksmų nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog skundo reikalavimai įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus gali būti formuluojami tuo atveju, kai institucija, turėdama teisės aktuose numatytą pareigą veikti tam tikru būdu, šiuos veiksmus atlikti atsisako ar vengia. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo teisių pažeidimus sieja su S. S. neteisėtais veiksmais – trukdymu rūpintis dukra E. M., kliūčių apskųsti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartį sudarymu, prievartos pareiškėjos atžvilgiu naudojimu, grasinimais ir kt. Pareiškėja nagrinėjamą skundo reikalavimą grindžia visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nei tos, dėl kurių atsakovo 2008 m. sausio 4 d. buvo įspėta. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl skunde nurodytų S. S. veiksmų būtų kreipusis į atsakovą su prašymu įvertinti šių veiksmų teisėtumą, o šis būtų vilkinęs ar atsisakęs tai daryti. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Teismas, nustatęs, jog pareiškėja į atsakovą nesikreipė, o taip pat pareiškėjai nenurodžius jokio atsakovo priimto akto (veiksmo), kuriuo būtų buvę įvertintos šio skundo reikalavimo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, padarė išvadą, kad nėra ginčo dalyko, todėl byla dėl šio skundo reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį ir patenkinti skundą.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nesurinko ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atliko veiksmus, dėl kurių buvo įspėta, rėmėsi tik melagingais S. S. teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.
ABTĮ 101 ir 102 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą. Be to, byla gali būti nutraukta, tik esant konkretiems ABTĮ 101 straipsnyje nurodytiems bylos nutraukimo pagrindams.
Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nutraukti bylą vadovaujantis ABTĮ 101 straipsniu. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta materialiniais teisiniais argumentais. Tačiau materialinių teisinių argumentų nurodymas reiškia ginčo išsprendimą iš esmės. Materialiniai teisiniai argumentai gali būti pagrindas priimti atitinkamą teismo sprendimą dėl skundo atmetimo arba jo patenkinimo, bet jie negali būti pagrindas nutraukti bylą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.