Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens (toliau – asmens) atstovei pagal įstatymą D. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. T. apeliacinį skundą dėl 2007 m. balandžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jis pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d., 165 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 234 str., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. T. priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas :

1) 2006 m. vasarą, tiksliai nenustatytą dieną, apie 14 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją Ž. S., t.y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš Ž. S. mažamečius vaikus, paskelbti ją kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas jai nepageidautinas, t.y. pranešti policijos pareigūnams, kad Ž. S. sugyventinis A. J. platina narkotines medžiagas, bei už tai, kad nukentėjusioji Ž. S. kvėpuoja oru, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė Ž. S. jam perduoti jos turtą – reikalavo per 15 minučių sumokėti jam 10000 Lt;

2) 2006 m. spalio 24 d. apie 23 val., toje pačioje vietoje, neteisėtai kirviu išlaužęs 100 Lt vertės Ž. S. buto duris ir sugadinęs 10 Lt vertės durų spyną, prieš Ž. S. valią įsibrovė į jos butą, kur kirviu sukapojo virtuvėje stovėjusią 1000 Lt vertės spintelę, sudaužė joje buvusius 110 Lt bendros vertės indus, taip iš viso sugadindamas nukentėjusiosios turto už 1220 Lt, bei laikydamas rankose kirvį ir sakydamas Ž. S., kad jis nė vieno bute esančio žmogaus nepaliks gyvo, visus sukapos kirviu, grasino Ž. S. nužudyti ją bei jos vaikus, dėl ko Ž. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

3) 2007 m. sausio 10 d. apie 14 val. toje pačioje vietoje, atėjęs pas Ž. S. ir jos neradęs, panaudodamas psichinę prievartą prieš T. S. siekė paveikti, kad Ž. S. atsiimtų pareiškimą policijai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų ir su juo susitaikytų, o Ž. S. nesutikus susitaikyti, grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš T. S. ir Ž. S. vaikus.

Teismo posėdyje gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusiosios prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: D. T. veiką epizode dėl turto prievartavimo iš Ž. S. iš BK 181 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 294 str. 2 d., o kitą skundo dalį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įvykio 2006 m. vasarą

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad D. T. 2006 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją Ž. S., t.y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš jos mažamečius vaikus, paskelbti ją kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas jai nepageidautinas, t.y. pranešti policijos pareigūnams, kad jos sugyventinis A. J. platina narkotines medžiagas, bei už tai, kad nukentėjusioji kvėpuoja oru, atvirai, savo naudai, neturėdamas teisėto pagrindo, vertė Ž. S. per 15 minučių sumokėti jam 10000 Lt. Šiuos asmens veiksmus apylinkės teismas kvalifikavo kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str. 1 d. Tokią išvadą teismas padarė ir pagrindė šiais bylos įrodymais: nuosekliais ir patvirtinančiais vienais kitus nukentėjusiosios Ž. S., liudytojų O. S. ir A. J. parodymais.

Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada ir savo skunde pagrindine jo ir nukentėjusiųjų Ž. S., T. S. bei liudytojo A. J. tarpusavio konflikto priežastimi įvardina A. J. skolą jam – apeliantui. Būtent 600 Lt skolą ir tikslą šią skolą atsiimti ateinant į nukentėjusiųjų namus, o ne siekimą pasipelnyti prievartaujant svetimą turtą, asmuo minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu (91 – 92 b.l.). Apylinkės teismas šios aplinkybės pakankamai netyrė, nors jį buvo akcentuojama tiek paties asmens, tiek ir jo atstovės pagal įstatymą D. T. prašymuose ir skunduose tyrimo metu, ir todėl, kolegijos nuomone, padarė neteisingą išvadą kvalifikuodamas asmens veiksmus šiame epizode.

Nukentėjusioji Ž. S. ir jos sugyventinis A. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė esantys skolingi asmeniui, tvirtino jo iki 2006 m. vasaros iš viso nepažinoję. Ž. S. tokius parodymus davė ir apeliacinės instancijos teisme parodydama, kad ji nepažinojo ne tik D. T., tačiau ir R. L..

Atliekant papildomą įrodymų tyrimą šioje byloje, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas apelianto skunde nurodytas liudytojas R. L.. Liudytojas parodė, kad jis Ž. S. ir A. J. pastarųjų suklaidintas 2006 m. pradžioje paskolino 600 Lt, apie tai pokalbio metu užsiminė D. T. ir paminėjo, jog nukentėjusioji negrąžina pinigų. Šis jo smulkiai išklausinėjo, kur gyvena nukentėjusioji. R. L. patvirtino, kad Ž. S. jis pažįsta labai seniai, su ja ir jos sugyventiniu iki nagrinėjamų įvykių nesipyko ir jokių konfliktų neturėjo. Apie tai, kad D. T. po jų pokalbio ėmė lankytis pas Stankevičius, jis sužinojo iš paties asmens jau tyrimo metu, tačiau smulkiau žino tik apie įvykį 2007 m. sausio 10 d., kuomet jis kartu su D. T. buvo nuėję į namus pas T. S..

Liudytoja apklausta D. T. taip pat parodė, kad jos sūnus gaudavo nemažą pašalpą, pinigų sūnui duodavo ir ji, todėl jis nuolat turėdavo grynų pinigų ir dažnai skolindavo įvairias pinigų sumas, kartais ir dideles, svetimiems, mažai pažįstamiems žmonėms. Dėl to jis nuolat turi problemų. Sūnus jai pasakojęs apie tai, kad jam yra skolingi čigonų tautybės asmenys, kurių ji asmeniškai nepažinojo.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2006 m. vasarą jis pagal iškvietimą buvo nuvykęs į Marių gatvę Panevėžyje, kur gyvena romų tautybės asmenys. Ž. S. pranešė, kad vyras, apsirengęs kaip kunigas ir panašus į paieškomą R. Z., grasina ir reikalauja 10000 Lt. Jo nuomone, apie skolą Ž. S. nekalbėjo, tačiau už ką iš jos asmuo reikalavo tokios pinigų sumos, suprantamai paaiškinti negalėjo.

Tokiu būdu pirmos instancijos teismo ištirtų ir papildomai surinktų įrodymų pagrindu galima kategoriškai tvirtinti, kad asmuo 2006 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, buvo atėjęs pas Ž. S. į namus ir iš tikrųjų reikalavo pinigų. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje nepakanka įrodymų tvirtinti, kad tokie asmens veiksmai laikytini turto prievartavimu. Pagal duomenis byloje D. T. iki tol nepažinojo nei Ž. S., nei A. J. – apie juos kaip R. L. skolininkus jis sužinojo tik iš paties liudytojo, todėl pats asmeniškai negalėjo turėti jokio pagrindo ar motyvo jiems keršyti (t.y. reikalauti pinigų už tai, kad jie kvėpuoja, kaip kad yra nurodoma skundžiamoje nutartyje). Jis pats turėdavo grynų pinigų, todėl visiškai nerealu, kad vienas ateidamas pas jam nepažįstamus asmenis ir jiems grasindamas, nei iš šio, nei iš to tokiu būdu būtų vertęs juos per paties nurodytą labai trumpą laiką – 15 minučių, perduoti tikrai didelę pinigų sumą – 10000 Lt. Kolegija pripažįsta, kad esant tokiems įrodymams nėra paneigta paties asmens keliama versija, kurią patvirtina ir D. T. bei liudytojo R. L. parodymai, kad tokiu būdu, panaudodamas skundžiamos teismo nutarties nustatomojoje dalyje nurodytą psichinę prievartą, asmuo savavaldžiavo, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė Ž. S. ginčijamą kito asmens – R. L., teisę susigrąžinti 600 Lt skolą, padarydamas didelės žalos nukentėjusiosios Ž. S. teisėms ar teisėtiems interesams. Tokie jo veiksmai atitinka BK 294 str. 2 d. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl skundžiama nutartis dėl šio epizodo keičiama.

Dėl kitų nusikalstamų veikų

Apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas padaręs kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas įstatymo uždraustas veikas, t.y. 2006 m. spalio 24 d. pažeidęs Ž. S. būsto neliečiamumą, sunaikinęs jos bei T. S. turtą ir kirviu grasinęs nužudyti nukentėjusiąją ir jos vaikus, kuomet pagal duomenis byloje jie turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad asmens grasinimas realiai gali būti įvykdytas. Be teismo nutartyje nurodytų įrodymų – nukentėjusiosios Ž. S. bei kartu su ja namuose buvusių liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros, parodymų atpažinti protokolų – šią išvadą pilnai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo papildomai gauti faktiniai duomenys.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis buvo įvykio vietoje praktiškai iš karto po įvykio, matė kirstinius lauko durų, virtuvėje buvusių baldų sugadinimus, sudaužytų indų šukes. Liudytojas patvirtino, kad tą pačią naktį kitų policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir D. T., pats kiek vėliau nurodęs kur išmetė kirvį, kuriuo jis grasino bute buvusiai nukentėjusiajai ir kitiems asmenims. Visi paminėti duomenys sutampa, todėl neabejotina, kad asmens 2006-10-24 padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 165 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., teismo išvados yra pagrįstos ir motyvuotos.

Apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai ir teisingai pripažino, kad D. T. ir 2007 m. sausio 10 d., panaudodamas psichinę prievartą, darė poveikį T. S., kad jos dukra Ž. S. atsiimtų pareiškimą dėl ankstesnių jo nusikalstamų veikų ir su juo susitaikytų. Tai įrodo nutartyje išdėstyti T. S., liudytojų O. ir R. S. parodymai. Iš dalies šių asmenų parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. L., kuris parodė, kad aptariamo įvykio metu pas T. S. jis buvo kartu su D. T. – tai nukentėjusioji T. S. pripažino. Anot liudytojo, D. T. elgėsi ramiai, nukentėjusiajai negrasino. Priešingai, demonstruodamas savo gerus ketinimus jis net išbučiavo nukentėjusiajai rankas. Liudytojas parodė, kad su nukentėjusiąja buvo kalba apie tai, jog jis (R. L.) nereikš jokių turtinių pretenzijų Ž. S. ir jos sugyventiniui dėl negrąžintos skolos, jeigu šie atsiims kaltinimus D. T. ir su juo susitaikys. R. L. patvirtino matęs bute sugadintą spintelę, D. T. minėjo, jog tai jo darbas. Nėra jokio pagrindo netikėti T. S. parodymais, kad D. T. įvykio dieną pas ją namuose elgėsi mandagiai, kultūringai, tačiau jį kartu buvęs R. L. ramino. Pasak nukentėjusiosios, prašydamas susitaikyti D. T. atkreipė jos dėmesį į name paliktus kirstinius baldų, durų sužalojimus, pasakė, jog tai jo darbas, paminėjo žinąs, kur mokosi jos dukros. Įvertinus tai, kad jis yra stambus, aukšto ūgio, o gerokai smulkesnė nukentėjusioji namuose tuo metu buvo viena ir sužinojo, kad prieš ją tas pats asmuo, kuris 2006-10-24 kirviu grasino jos vaikams ir anūkams, šiuos asmens veiksmus galima laikyti kitokios prievartos panaudojimu siekiant jį paveikti, kad šis susitaikytų su kaltininku. Tai, kad šiuo atveju psichinė prievarta buvo naudojama ne tiesiogiai nukentėjusiajam, o jam artimam asmeniui, siekiant paveikti nukentėjusį asmenį, veikos pagal BK 234 str. kvalifikavimui reikšmės neturi.

Dėl kitų skundo motyvų

Apelianto prašymas paskirti naują teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui, yra nepagrįstas. Iš bylos matyti, kad D. T. 2007-01-31 buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (180 – 181 b.l.), kurią atliko trijų ekspertų komisija. Apelianto minima ekspertė S. G. yra viena iš trijų tyrimą atlikusių specialisčių, turinti aukštąjį išsilavinimą bei reikalingą ekspertizei atlikti kvalifikaciją. Ekspertizės metu buvo patvirtinta iš esmės analogiška asmeniui jau gerokai anksčiau nustatyta laikino psichinės sveikatos sutrikimo diagnozė, kurios niekas neginčijo. Savo išvadą ekspertė pilnai patvirtino ir pirmos instancijos teisme, todėl nėra jokio pagrindo ar duomenų laikyti ekspertizės aktą neteisingu, o ekspertę S. G. nekompetentinga. Todėl šis apelianto prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 3 p. teismas

NUTARĖ:

2007 m. balandžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį pakeisti :

D. T. veiką, kvalifikuotą kaip Ž. S. turto prievartavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d., perkvalifikuoti į to paties kodekso 294 str. 2 d. kaip savavaldžiavimą Ž. S. atžvilgiu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.