Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-2297-465/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
2-2297-465/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31971-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, LR užsienio reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
A. Š.
Civilinė byla Nr.2-2297-465/2015Proceso Nr.2-68-3-31971-2014-7
Procesinio dokumento kategorija 44.5.2;99.5; 99.6;116.1VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė

sekretoriaujant Stanislavai Justynai Stankevič

dalyvaujant ieškovui A. B.

ieškovo atstovei. adv. Ramunei Ramanauskienei,atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovei Aušrinei Pociūtei,trečiojo asmens A. Š. atstovei Ievai Kūrytei-Mockeliūnei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei LR užsienio reikalų ministerijai bei trečiajam asmeniui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2009m. kovo 13d. sprendimu civ. byloje Nr. N2-4178-501/2009 buvo patvirtinta ieškovo A. B. ir trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvaujančios A. Š. (tuo metu A. B.) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, buvo nustatyta šalių nepilnamečių vaikų Dominyko (gim. 2004m.) ir Gabrielio (gim. 2007m.) gyvenamoji vieta su vaikų motina A. Š. jos gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, bei nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Joje buvo detaliai susitarta, kokiomis savaitės dienomis bei laiku ieškovas bendraus su sūnumis, kaip kartu leis atostogas bei švęs šventes. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės LR užsienio reikalų ministerijos 2014m. balandžio 7d. potvarkiu Nr. DP -130 “Dėl A. Š. perkėlimo dirbti į užsienį“, trečiasis asmuo A. Š. buvo perkelta darbui į Lietuvos Respublikos konsulatą Čikagoje, JAV vyriausiosios specialistės pareigoms, kur išvykdama su savimi išsivežė ir nepilnamečius vaikus. Dėl šių priežasčių ieškovui ypatingai buvo suvaržytos jo bendravimo su vaikais teisės, nustatytos minėtu Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2009-03-13d. sprendimu. Ieškovas nurodo, kad siekdamas pasimatyti su vaikais, jis buvo priverstas du kartus vykti į Čikagą. Abi kelionės jam kainavo 10932,87 Lt. (3166,38 EUR).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad atsakovė- LR užsienio reikalų ministerija, nusprendusi, kad vaikai gali vykti su motina, perkeliama dirbti be vaikų tėvo sutikimo trims metams į Čikagą, JAV, iš esmės suvaržė vaikų teises ir sukėlė tiesioginius nuostolius, kurių ieškovas negalėjo tikėtis ir protingai numatyti. Taip pat jis patyrė ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kurių ieškovas negali uždirbti, vykdydamas savo, kaip vaikų tėvo, pareigas. Toks LR URM sprendimas dėl ieškovo nepilnamečių vaikų išsiuntimo su jų motina A. Š. iš Lietuvos atsakovės buvo priimtas net nepranešus vaikų tėvui, nederinus su juo šio klausimo, bei negavus pastarojo sutikimo. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip vykdomosios valdžios struktūrinis padalinys, vadovaujantis jai pavestai valdymo sričiai, spręsdama net ir savo vidinius su darbo teisiniais santykiais susijusius klausimus, turėjo vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) bei Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis tiek, kiek LR URM priimami lokalūs teisės aktai galėjo įtakoti nepilnamečių vaikų bei jų tėvų tarpusavio santykius. Pažeidžiant Įstatymo 21 str. 2d. įtvirtintą nuostatą, ieškovui buvo apribota galimybė lygiaverčiai su vaikų motina rūpintis vaikais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei tinkamai juos prižiūrėti, vykdyti kitas, įstatymais nustatytas savo kaip nepilnamečių vaikų tėvo pareigas, o norėdamas jas bent iš dalies įgyvendinti, ieškovas patyrė didelių kelionės ir pragyvenimo svetur išlaidų, kurias, jo teigimu, privalo kompensuoti kalta dėl susidariusios situacijos šalis- LR URM, kuri savo priimtu Potvarkiu, pažeisdama Įstatymo 23str.2d. nuostatas, sudarė sunkiai įgyvendinamas teismo sprendimu patvirtintas bei privalomai vykdytinas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygas. Ieškovas teigia egzistuojant tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių netiesioginį priežastinį ryšį, kuris būtinas civilinės atsakomybės kilimui. Todėl ieškovas prašo priteisti jo dviejų kelionių į Čikagą patirtas išlaidas, kurių dydį grindžia rašytiniais įrodymais.

Be to, ieškovas teigia, kad atsakovė privalo jam kompensuoti ir būsimas išlaidas, kurias jis patirs ateityje, siekdamas įgyvendinti savo, kaip tėvo teises ir pareigas.

Todėl ieškiniu prašo priteisti jo naudai 10932,87 Lt. (3166,38 EUR) nuostolių atlyginimui, įpareigoti atsakovę iki tol, kol galios Potvarkis, kurio pagrindu jo nepilnamečiai vaikai G. B. ir D. B. gyvens su A. Š. Čikagoje, JAV, kompensuoti ieškovui pasimatymams su skyrium gyvenančiais vaikais pastarojo išleistas vidutines kelionės ir pragyvenimo iki 10 dienų išlaidas, patirtas ne dažniau, kaip kartą į du mėnesius, apmokant jas ieškovui ne vėliau, kaip per 7 darbo dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo atsakovei dienos. Taip pat ieškovas prašo priteisti procesines 5 procentų metines palūkanas bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad trečiojo asmens darbdavys, išsiųsdamas darbuotoją į užsienį, teismo sprendimą pavertė neįvykdomu, taigi, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kaip tai numato CK 6.246 str. Teismo sprendimą privalo vykdyti ne tik šalys, bet ir valstybė bei jos institucijos. Prieš priimdama Potvarkį dėl darbuotojo perkėlimo dirbti į užsienį, ministerija turėjo pasidomėti, ar nekils ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tėvo teises. Ieškovas nurodė, kad pagal teismo sprendimą ji turėjęs teisę su vaikais matytis 10d. per mėnesį, o dabar paskutinį kartą jis matėsi tik pereitų metų lapkritį. Į JAV vyko tik vienu tikslu, t.y. pasimatyti su vaikais, jokios profesinės veiklos nevykdė, nors lėktuvo bilietai ir pirkti advokato kontoros vardu. Patvirtino pirkęs pigiausius bilietus. Ieškinį prašė tenkinti pilnutinai.

Atsiliepimas

Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymui reikalingas sąlygas; neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ieškovo bei trečiojo asmens santuoka, sureguliavo pareiškėjų (A. B. ir A. Š.) teises ir pareigas, patvirtino abiejų tėvų dalyvavimo jų nepilnamečių vaikų auklėjime sąlygas, t.y. sprendė klausimus, kylančius iš šeimos teisinių santykių. Atsakovės teigimu, minėtu sprendimu atsakovės teisės ir pareigos niekaip nebuvo įtakotos. Atsakovė, būdama trečiojo asmens darbdavė, turi teises ir pareigas, kylančias iš darbo teisinių santykių. Todėl atsakovė mano, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės pareigos laikytis teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, užtikrinant ieškovo dalyvavimą nepilnamečių vaikų auklėjime yra nepagrįsti. Be to, atsiliepime pažymi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei tėvų dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką, sutinkamai su CK 3.165 str.3d., nustato teismas. Todėl, pasak atsakovės, LR URM 2014m. balandžio 7d. Potvarkis Nr. DP-130 niekaip nesusijęs su ieškovo ir A. Š. nepilnamečių vaikų teisių suvaržymu. Priešingai, ministerija, vadovaudamasi LR Vyriausybės 1999m. lapkričio 5d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ Nr. 1235 nuostatomis, moka A. Š. su darbu susijusių išlaidų kompensaciją jos šeimoms nariams išlaikyti. Atsakovė nurodė, kad vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei su bent vienu iš tėvų, kito tėvo rašytinio sutikimo nereikia. Tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę, o jiems nesusitarus, ginčą sprendžia teismas. Atsakovės teigimu, jos veiksmai, susiję su jos darbuotojos A. Š. perkėlimu darbui Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, yra teisėti ir nesudaro pagrindo trečiųjų asmenų žalai atsirasti. Be to, atsakovė teigia, kad įstatymas ieškovui numato pareigą dalyvauti savo vaikų auklėjime ir jais visokeriopai rūpintis, taigi išlaidos, kurias ieškovas patiria vykdydamas įstatyme jam nustatytą prievolę, nelaikytinos žala ar nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti LR URM. Kadangi ieškovas su A. Š. yra išsituokęs, taigi, nėra jos šeimos narys, todėl jis, įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės į kelionės išlaidų kompensavimą. Be to, pasisakydama dėl netiesioginio priežastinio ryšio, ieškovo teigimu egzistuojančio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, nurodo, kad kasacinio teismo nutartyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės esminiai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl ieškovas ja remiasi nepagrįstai. Atsakovė mano, kad ieškovas nepateikė jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Remiantis išdėstytu, atsakovė ieškinį dėl priteisimo nuostolių, tame tarpe ir būsimų, prašo atmesti. Taip pat atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovas, pats nuo 1995 metų besiverčiantis advokato praktika ir būdamas profesionalu teisės srityje, reiškia atsakovei akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, ne siekdamas apginti pažeistą teisę, bet sukleti nepatogumus bei trukdžius savo buvusiai sutuoktinei, kartu nepagrįstai į bylinėjimosi procesą įtraukdamas ir ministeriją. Nepagrįsto ieškinio pareiškimas teisme lemia LR URM, kaip valstybės institucijos, žmogiškųjų išteklių, laiko ir administracines sąnaudas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės nuomone, ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas jo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas ieškovui skirti baudą, kurios dydį teismas turėtų nustatyti savo nuožiūra.

Atsakovės atstovė, palaikydama atsiliepime išdėstytus motyvus, teismo pasėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovės priimtas Potvarkis dėl trečiojo asmens perkėlimo dirbti į JAV, yra teisėtas ir ieškovo neginčijamas. Teisėto Potvarkio vykdymas negali turėti įtakos nuostolių atsiradimui. Be to, ieškovas pats vengia prisiimti savo paties pareigas vaikų atžvilgiu, siekdamas jas perkelti atsakovei. Ministerija negalinti kištis į šeimos tarpusavio klausimus. Palaikė prašymą skirti ieškovui baudą dėl jo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Trečiojo asmens atstovė atsiliepimais į pirminį ir patikslintą ieškinį nurodo, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2009m. kovo 13d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-4178-501/2009 buvo panaikintas tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos santuokos apskaitos akto įrašas bei išspręsti kiti su tuo susiję klausimai, tame tarpe ir ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Šiuo sprendimu buvo sureguliuotos civilinės teisės ir pareigos tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Atsakovė šioje byloje nedalyvavo. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovė nėra institucija, turinti ryšį su ieškovo nepilnamečiais vaikais ir jokių sprendimų jų atžvilgiu savarankiškai nepriiminėja. Lietuvos Respublikos URM internetiniame tinklalapyje teikiama informacija, sprendžiant nepilnamečių vaikų išvykimo į užsienį klausimą, yra adresuota nepilnamečių vaikų tėvams, jų globėjams. Trečiojo asmens atstovės teigimu, ieškovo cituojami įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys pagrindines vaikų teises, yra skirti jų tėvams ar jų įstatyminiams globėjams bei vaikų atžvilgiu sprendimus priiminėjančioms institucijoms. Be to, atsiliepime teigiama, kad sprendimą vykti dirbti į užsienį, priėmė pati A. Š., pateikusi darbdaviui paraišką. O pastarasis savo ruožtu įstatymų nustatyta tvarka tik sudarė sąlygas jos kartu keliaujantiems nepilnamečiams vaikams maksimaliai užtikrinti geras sąlygas gyvenimui užsienio valstybėje, neperžengdamas 1999m. lapkričio 5d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1235 “Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės veiklos“ nustatytų ribų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovo bylos iškėlimas atsakovei yra priimtas apgalvotai, siekiant sudaryti A. Š. kaip įmanoma daugiau nepatogumų, galbūt, net turint tikslą sudaryti sąlygas jos atleidimui iš užimamų pareigų. Ieškovas, būdamas advokatu, negalįs nežinoti, kad toks jo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, todėl laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo papildomai pateiktos išlaidos buvo patirtos ne ieškovo, kaip fizinio asmens, bet advokato A. B.. Trečiojo asmens teigimu, išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo su tikslu jas pateikti kaip patirtas išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai, vykdant advokato veiklą. Šiomis išlaidomis jis sumažintų savo mokestinę prievolę valstybei. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ieškovas dėl planuojamos kelionės į JAV su vaikų motina ne tik kad nesitarė, bet ir jos neįspėjo apie atvykimą. Tretysis asmuo buvo informuotas konsulato darbuotojų, kuriems ieškovas buvo pateikęs skundą dėl galiojančio teismo sprendimo, nustatančio tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nevykdymo. Tokie ieškovo veiksmai, atstovės teigimu, nėra suderinami su sąžiningu savo civilinių teisių įgyvendinimu. Be to, atsiliepime teigiama, kad A. Š., įgyvendindama savo konstitucinę teisę keisti savo gyvenamąją vietą bei siekdama užtikrinti ir tinkamai įgyvendinti jos nepilnamečių vaikų teises bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2009m. kovo 13d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms (jai laikinai išvykus dirbti į užsienį). Ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Pasak trečiojo asmens atstovės, atsakovės veiksmai yra teisėti bei nesudarantys pagrindo trečiųjų asmenų žalai atsirasti. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo pasėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, be darbuotojo (A. Š.) prašymo atsakovė nebūtų svarsčiusi jo perkėlimo darbui į užsienį. Potvarkio, kurio pagrindu A. Š. išvyko dirbti į JAV, ieškovas neginčijo. Pareigą rūpintis savo vaikais turi tėvai, ir joks teisės aktas neįpareigoja to daryti ministerijos. Įstatymas numato, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nurodoma su vienu iš tėvų, bet nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir tretysis asmuo yra buvę sutuoktiniai. Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2009m. kovo 13d. sprendimu buvo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, tėvai susitarė, kad nepilnamečiai sūnūs Dominykas (gim. 2004m.) ir Gabrielis (gim. 2007m.) gyvens kartu su motina A. B. (Šulcaite) jos gyvenamojoje vietoje, Vilniuje bei nusprendė, kiek ir kokiu būdu su vaikais bendraus skyrium gyvenantis tėvas A. B. (b.l.6-10). 2014-04-07 LR užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu Nr.DP-130 tretysis asmuo A. Š. nuo 2014m. liepos 14d. buvo perkelta darbui į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Čikagoje, JAV (b.l.13). Kartu su ja išvyko ir abu vaikai Dominykas ir Gabrielis. Ieškovas du kartus vyko aplankyti vaikų į Čikagą. Kelionėms išleido 10932,87 Lt. (3166,38 EUR) (b.l.14-22; 66-73).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles jos taikymui yra reikalinga sekančių sąlygų visuma : neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.246 str.1d, 6.247 str., 6.249 str.). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais ir yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas teigia, kad atsakovei priėmus sprendimą siųsti A. Š. kartu su vaikais į užsienį, teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka tapo neįgyvendinama. Jo teigimu, ministerija, prieš priimdama Potvarkį dėl darbuotojo perkėlimo dirbti į užsienį, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, išsiaiškinti, ar nekils ginčas dėl vaikų išvykimo, ar nebus pažeistos vaikų tėvo teisės bendrauti su vaikais. Tuo esą pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, kuriais ji pažeidusi vaiko teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei JT Vaiko teisių konvencijoje.

Nekyla abejonių, kad vaikams kartu su jų motina išvykus į užsienį, ieškovas galimybę bendrauti su savo vaikais pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką iš esmės prarado. Tačiau pažymėtina, kad sprendimą savo karjeros ir darbinės veiklos klausimais priima pats darbuotojas, šiuo atveju tretysis asmuo A. Š., o ne atsakovė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ministerija be paties darbuotojo išreikštos valios būti perkeltam dirbti į užsienį, be jo sutikimo, šio klausimo nebūtų svarsčiusi. Taigi, susiklosčius tokiai situacijai, kai nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaikais nebeatitinka realiai egzistuojančios padėties, ji turi būti keičiama. Kadangi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi tėvai, tai ir visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia būtent jie tarpusavio sutarimu. Jei susitarti nepavyksta, ginčijamą klausimą, tame tarpe ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarką, sprendžia teismas (CK 3.165 str., 3.170 str.4d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šia teise pasinaudojo tretysis asmuo A. Š., kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl 2009m. kovo 13d. Vilniaus 1-os apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo (b.l.94-106). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR Užsienio reikalų ministerija, nebūdama šių santykių (t.y. šeimos) dalyvė, neturi jokių teisių ir pareigų ieškovo bei trečiojo asmens vaikų atžvilgiu. Atsakovė, būdama trečiojo asmens darbdaviu, turi tik teises ir pareigas, numatytas darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nors ir pripažįstant tą faktą, kad vaikų išvykimas iš šalies ieškovui neabejotinai sukėlė nepatogumų ir kliūčių jo anksčiau susiklosčiusiam bendravimui su vaikais, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė elgėsi neteisėtai. Priešingai, pats ieškovas, matydamas, kad pasikeitus aplinkybėms teismo nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka nebegalės būti įgyvendinta, o vaikų išvykimas varžo jo teisę bendrauti su vaikais, galėjo ir turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos bendravimo tvarkos, maksimaliai užtikrinančios jo (tėvo) dalyvavimą vaikų auklėjime pasikeitusiomis sąlygomis, nustatymo. Todėl galima pagrįstai teigti, kad ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję įtakoti trečiųjų asmenų nuostolių atsiradimą. Taigi, kelionės išlaidos, kurias patyrė ieškovas, negali būti laikomos nuostoliais. Taip pat nėra nustatyta ir kitų būtinų deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl nuostolių (tame tarpe ir būsimų) priteisimo negali būti tenkinamas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovas, būdamas profesionalu teisės srityje, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį. Tuo pagrindu prašoma CPK 95 str. tvarka ieškovui skirti baudą, kurios dydį teismas turėtų nustatyti savo nuožiūra. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (LAT 2005-04-04 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-224/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovė nuostolių dėl nepagrįsto bylinėjimosi neįrodinėjo, o tik apeliavo į sugaištą bylinėjimuisi laiką, valstybinei institucijai kilusių žmogiškųjų išteklių bei administracinių sąnaudų eikvojimą ir pan. Tačiau visgi teisė į teisminę gynybą yra garantuojama įstatymu, ir kreipimasis į teismą gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išskirtinais atvejais. Teismo vertinimu, vien fakto, kad ieškinys nebuvo patenkintas nepakanka tam, kad būtų taikytos CPK 95 str. numatytos pasekmės. Todėl įvertinus bylos aplinkybes, ieškovo procesinį elgesį nagrinėjant bylą, teigti, kad jis, kreipdamasis teisinės gynybos piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pagrindo nėra, juolab kad pralaimėjusiai ginčą šaliai tenka ir pareiga atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1d.). Tretysis asmuo patyrė 1316 EUR atstovavimo išlaidų (b.l.122-124), kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 95, 99, 259-270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 1316 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui 30 dienų laikotarpyje per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė