- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-134/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Konstantinas Gurinas (pran.)
- Atsakovas
- UAB „VP Market“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovams administratoriui Andriui Pauliukaičiui, adv. Snežanai Raižienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios V. ir S. M. prekybos centras individualios įmonės administratoriaus UAB „Audersima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1043-259/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios V. ir S. M. prekybos centras individualios įmonės administratoriaus UAB „Audersima“ ieškinį atsakovui UAB „VP Market“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VP Market“, kuriuo prašė pakeisti 1999 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo: 5 str. 1 p. išdėstyti taip: „sutarties galiojimo terminas nuo 2000 m. sausio 1 d. ir galioja iki pastato pardavimo, perdavimo ar grąžinimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 str. 3 d. 7 p.; panaikinti sutarties 5 str. 3 p., 6 str. 3 p., 6 str. 9 p., 7 str. 5 p. ir 6 p.; 7 str. 9 p. išdėstyti taip: „nuomotojas neprieštarauja, kad nuomininkas turi teisę savo nuožiūra subnuomoti patalpas tretiesiems asmenims tik gavus raštišką nuomotojo sutikimą“; 8 str. 1 p. išdėstyti taip: „nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 35 000 Lt į mėnesį, t. t. PVM“; 10 str. 6 p. išdėstyti taip: „bet kuri šalis turi teisę nutraukti bet kada sutartį prieš terminą, įspėjus šalį ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2004 m. kovo 22 d. teismo nutartimi V.ir S. M. prekybos centrui individualiai įmonei iškelta bankroto byla. 2004 m. birželio 28 d. įmonės administratorius pranešimu informavo atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą ir nurodė, kad 1999 m. gruodžio 15 d. nuomos sutartis su nuomininku bus tęsiama, o sutarties sąlygos aptartos atskiru susitarimu. 2005 m. kovo 24 d. bankrutuojančios įmonės antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, kuriuo pritarta administratoriaus pateiktoms negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo pagrindinėms nuostatoms ir nustatyta, kad visos naujai sudaromos sutartys bei anksčiau sudarytos, bet dar nepakeistos nuomos sutartys, turi neprieštarauti šioms nuostatoms. 2005 m. balandžio 19 d. atsakovui buvo pateiktas negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo projektas, tačiau atsakovas nesutiko keisti nuomos sutartį. Ieškovas nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., sutartys pasibaigia, administratoriui nustatytais terminais pranešus suinteresuotiems asmenims, kad jos nebus vykdomos. Tai speciali norma, CK tokio sutarties pasibaigimo pagrindo nenumato. ĮBĮ 11 str. 9 d. 7 p. nustato administratoriui teisę sudaryti terminuotas įmonės nuomos sutartis, kuriuose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena. To paties straipsnio 9 d. 13 str. suteikia administracinę teisę spręsti dėl įmonės sudarytų sutarčių vykdymo. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, bankroto administratorius pranešė atsakovui, kad nuomos sutartis bus tęsiama, tačiau jos sąlygos bus peržiūrėtos. Nenutraukdamas nuomos sutarties, įmonės administratorius veikė įmonės kreditorių interesais, jis vykdo kreditorių nutarimą ir reikalauja pakeisti nuomos sutartį. ĮBĮ įtvirtinta įmonės kreditorių interesų prioritetinė apsauga prieš interesus asmenų, kuriuos su įmone siejo iki bankroto bylos iškėlimo sutartiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimo prioritetiniais principais bei CK 6.204 str. pagrindu. ĮBĮ numato bankrutuojančios įmonės administratoriui teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos nutraukti įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė. Šia tvarka UAB „Audersima“ nepasinaudojo, nes 2004 m. birželio 28 d. pranešė atsakovui, kad sutartis bus vykdoma, o sutarties sąlygos bus aptartos atskiru susitarimu. Teismas sprendė, kad įmonės administratoriui nepasinaudojus įstatymo leista tvarka revizuoti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas sutartis, atskiro šalių susitarimo procedūras, tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK normos. CK 6.163 str. 2 d. nustato, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas, derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas. Ieškovas ir atsakovas derėjosi dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau susitarti šalims nepavyko. Teismas padarė išvadą, kad visi ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovo, kaip kreditoriaus, nebalsavimas prieš kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti administratoriaus pasiūlytoms nuomos sutarčių keitimo nuostatoms, nėra įstatyminis pagrindas pakeisti ginčijamą sutartį. Ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri turėtų būti laikoma nuomos sutarties vykdymo suvaržymu ir kuri iš esmės keistų sutartinių prievolių pusiausvyrą tarp šalių. Neįrodžius CK 6.204 str. 2 d. numatytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus pakeisti nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas, bankrutuojanti V. ir S. M. prekybos centras individuali įmonė, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Bankrutuojančios įmonės statusas yra specifinis. Tokia įmonė negali funkcionuoti kaip įprastai juridinis asmuo – siekti pelno ar be apribojimų būti sutartinių teisinių santykių subjektu. Ūkine komercine veikla bankrutuojanti įmonė verčiasi itin ribotai, ĮBĮ nustatytais tikslais ir tvarka. Bankrutuojančios įmonės administratorius visų pirma turi ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Tuo tikslu jis vadovauja įmonės ūkinei komercinei veiklai, sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriuose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena (ĮBĮ 11 str. 3 d., 6,7p.). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administratorius, nenutraukęs per 30 dienų nuomos sutarčių, jų vėliau nutraukti ar pakeisti negali, nes ĮBĮ to nenustato ir kad tokiu atveju reikia vadovautis CK normomis, neatsižvelgiant į įmonės veiklą reglamentuojantį specialų įstatymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ĮBĮ 11 str. 3 d. 7 p. taikytinas tik naujai sudaromoms sutartims.
Iš teismo sprendimo turinio galima suprasti, kad nenutraukusi sutarties pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., bankrutuojanti įmonė tampa pilnateisiu nuomos teisinių santykių dalyviu ir turi vadovautis tik CK normomis. Tačiau apeliantas pažymi, kad įmonė vis tiek išlieka bankrutuojanti ir šis jos statusas yra pagrindas kreiptis į teismą dėl sudarytų nuomos sutarčių pakeitimo, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ji yra bankrutuojanti ir turi būti ginami visų kreditorių interesai.
Teismas, nurodydamas, kad atsakovo kaip kreditoriaus pritarimas dėl sutarčių pakeitimo nėra įstatyminis pagrindas pakeisti sutartį, nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, kad jo, kaip kreditoriaus, elgesys ir kaip nuomininko elgesys negali būti gretinami. Atsakovas kreditorių susirinkime balsavo „už“ galiojančių nuomos sutarčių pakeitimo projektą. Tai nėra įstatyminis pagrindas pakeisti sutartį, tačiau teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti pagal CK normas, reglamentuojančias principus, kuriais turi vadovautis sutarties šalys (sąžiningumas, bendradarbiavimas, kooperavimasis). Negalima pripažinti sąžiningu atsakovo elgesį, kuris kaip įmonės kreditorius įgaliojo administratorių pakeisti nuomos sutartį, ir pats kaip nuomininkas atsisakė tą padaryti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „VP Market“ prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės turto nuomos santykius. Įmonės administratorius, nepasinaudojęs ĮBĮ numatyta teise per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukti įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, vėliau negali šia norma remtis siekiant nutraukti ar pakeisti sutartis, nes nei ĮBĮ, nei pati nuomos sutartis to nenumato. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.204 str., kuris numato šalies sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, tačiau nenurodė nė vienos tokios aplinkybės, kuri turėtų būti laikoma nuomos sutarties vykdymo suvaržymu ir kuri iš esmės keistų sutartinių prievolių pusiausvyrą tarp šalių. Nei ĮBĮ, nei kiti teisės aktai, nei pati sutartis nenumato bankrutuojančios įmonės administratoriui teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygas, išskyrus teisę nevykdyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytos sutarties, t.y. ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. ir 18 str. numatytą teisę vienašališkai nutraukti sutarties vykdymą prieš terminą. Šias normas teismas teisingai aiškino ir pritaikė, todėl sprendimas yra pagrįstas. Be to, teismas teisingai nurodė, kad tai, jog atsakovas, būdamas vienu iš kreditorių, 2-ame kreditorių susirinkime nebalsavo prieš susirinkimo nutarimą pritarti administratoriaus pasiūlytoms nuomos sutarčių pakeitimo nuostatoms, negali būti įstatyminiu pagrindu pakeisti ginčijamą sutartį. Susirinkime buvo aptarti administratoriaus pasiūlyti sutarčių pakeitimai deryboms su esamais ir būsimais įmonės turto nuomininkais, o pagal CK 6.163 str. 2 d. šalys neatsako už tai, jei nepasiekiamas šalių susitarimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui pareikštą reikalavimą ieškovas iš esmės grindžia savo ypatingu teisiniu statusu, susijusiu su bankroto bylos jam iškėlimu.
Iš tikrųjų, iškėlus įmonei bankroto bylą, pastaroji įgauna bankrutavusios įmonės statusą, kurios veiklą reglamentuoja ĮBĮ. Vienas iš esminių bankroto bylos iškėlimo tikslų – bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apgynimas. Tačiau šio tikslo siekimas nėra suabsoliutintas ir negali prieštarauti ūkinių-komercinių teisinių santykių stabilumui bei bankrutuojančios įmonės sąžiningų kontrahentų teisėtiems lūkesčiams.
Todėl įstatymų leidėjas nustatė tam tikrus apribojimus, kurių įmonės administratorius privalo laikytis sprendžiant dėl įmonės sutarčių vykdymo. Taip ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. įpareigoja įmonės administratorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pranešti suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys.
Kaip paminėtos teisės normos, taip ir ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. analizė leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas suteikė bankrutuojančios įmonės administratoriui teisę per tam tikrą laiką apsispręsti dėl įmonės sutarčių pasibaigimo. Tačiau šia teise nepasinaudojus, vėliau įmonės administratorius nutraukti tokią sutartį arba ją keisti vienašališkai negali.
Nagrinėjamu atveju įmonės administratorius pranešė atsakovui apie tai, kad sutartis bus tęsiama, bei neiškėlė jokių papildomų sąlygų dėl jos pakeitimo (b.l. 20). Priešingai, pranešime kalbama apie sutarties sąlygų aptarimą atskiru susitarimu, kas preziumuoja abiejų sutarties šalių valios dėl jos sąlygų pakeitimo suderinimą.
Sutinkamai su CK 6.223 str. 2 d. 2 p. vienos iš sutarties šalių reikalavimų sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais.
Tačiau ginčo sutarties 10 p. tokio atvejo nenumato, o ieškovo nuoroda į ĮBĮ 11 str. 3 d. 7 p. nėra tinkama, nes ji skirta ne iki bankroto bylos iškėlimo, bet paties bankrutuojančios įmonės administratoriaus sudarytoms sutartims.
Be to, apibendrinant byloje nustatytus faktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tai, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nagrinėjamam ginčui, kaip prašo ieškovas, CK 6.204 str. 2 d. nuostatas. ĮBĮ leidžia bankroto įmonei verstis ūkine-komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus nuostolius (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Ginčo sutartis šiai įstatymo nuostatai neprieštarauja. Tuo tarpu ieškovo teiginys, kad sutarties sąlygų nepakeitus gali būti nepasiektas tikslas parduoti bankrutuojančios įmonės turtą pačiomis palankiausiomis sąlygomis, ieškinyje buvo išdėstytos kaip prielaida, kuri, be to, nebuvo paremta jokiais įrodymais (CPK 178 str.).
Apeliantas savo reikalavimo pagrįstumą taip pat sieja su atsakovo, kuris be kita ko yra ir įmonės kreditoriumi, balsavimu įmonės kreditorių susirinkime už galiojančių įmonės nuomos sutarčių pakeitimo projektą. Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė neduoda įstatyminio pagrindo ieškinį patenkinti.
Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.