Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylas pagal pareiškėjų P. Š. ir V. J. pareiškimus sujungė į vieną, kadangi abiejose bylose pareiškėjų atstovas administracinėn atsakomybėn prašė traukti tuos pačius asmenis, pareiškimuose buvo nurodytos analogiškos pažeidimų padarymo aplinkybės (b.l. 49).

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. nutarimu nutraukė pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylas, pradėtas pagal pareiškėjų P. Š. ir V. J. pareiškimus dėl kliudymo perleisti pajus, nesant ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovas advokatas P. L. prašė administracinio teisės pažeidimo bylas nutraukti, nesant Kuršėnų ŽŪB valdybos narių veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nurodė, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už žemės ūkio bendrovių narių, o ne pajininkų teisių pažeidimą, o pareiškėjai, tiek P. Š., tiek V. J. buvo bendrovės pajininkai. Kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo gali tik nariai. Be to, nei P. Š., nei V. J. turtinės teisės nėra pažeistos, nes jie pinigus už parduotus pajus gavo, pajus pardavė, nesulaukę atsakymo iš Kuršėnų ŽŪB. Į bendrovę įregistruoti naująjį pajininką kreipėsi UAB „Šiaulių agrocentras“, tačiau jis praleido Kuršėnų ŽŪB įstatuose numatytą 15 dienų terminą, todėl buvo atsisakyta jį įregistruoti. Jeigu UAB „Šiaulių agrocentras“ nesutinka su tokiu Kuršėnų ŽŪB atsisakymu, turi teisę ginti savo teises civiline tvarka. Be to, V. J. su pasiūlymu pirkti pajus į Kuršėnų ŽŪB kreipėsi 2007 m. balandžio 16 d., nurodžiusi, kad atsakymą norėtų gauti per vieną mėnesį, nors pagal bendrovės įstatus pajų pirkimo procedūra trunka mažiausiai 3 mėnesius. Kadangi jos turimi pajai buvo areštuoti, nuėmus areštą ji kreipėsi pakartotinai 2007 m. balandžio 27 d., o 2007 m. gegužės 2 d. į bendrovę su pasiūlymu pirkti pajus kreipėsi UAB „Šiaulių agrocentras“, kuris nurodė, kad perka V. J. ir P. Š. turimus pajus, tuo suklaidindamas Kuršėnų ŽŪB valdybą, nes liko neaišku, ar UAB „Šiaulių agrocentras“ veikia kaip tarpininkas, ar kaip minėtų pajininkų atstovas. Todėl Kuršėnų ŽŪB valdybai svarstyti buvo pateiktas tik UAB „Šiaulių agrocentras“ pasiūlymas dėl V. J. ir P. Š. pajų pirkimo, o atskirai šių asmenų pasiūlymai valdyboje nebebuvo svarstomi, vyko tik susirašinėjimas su šiais asmenimis ir UAB „Šiaulių agrocentras“.

Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylų teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Iš bylose esančių dokumentų matosi, kad 2007 m. birželio 15 d. ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. pajų pirkimo – pardavimo sutartimis pareiškėjai P. Š. ir V. J. pardavė atitinkamai 3157 ir 17990 pajinių vienetų pirkėjui UAB „Šiaulių agrocentras“ (b. l. 3, 4). 2007 m. spalio 17 d. pirkėjas raštu pranešė Kuršėnų ŽŪB apie įsigytus pajus ir prašė įregistruoti UAB „Šiaulių agrocentras“ pajininku, tačiau Kuršėnų ŽŪB atsisakė tai padaryti, nurodydama, jog UAB „Šiaulių agrocentras“ neturi teisės užsiimti tarpininkavimo veikla, superkant ir parduodant žemės ūkio bendrovių pajus, be to, praleistas 15 dienų terminas pajininkui įregistruoti (b. l. 4, 5). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarp Kuršėnų ŽŪB ir UAB „Šiaulių agrocentras“ kilo civilinio pobūdžio ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, o teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tokio teisinio ginčo išspręsti negali.

Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjai P. Š. ir V. J. savo pareiškimuose teismui nurodė, kad Kuršėnų ŽŪB neįregistravus UAB „Šiaulių agrocentras“ pajininku, pažeistos jų teisės perleisti pajus. Tačiau iš bylose esančių pajaus pirkimo - pardavimo sutarčių matosi, kad LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio numatytą teisę savo pajų pardavimo būdu perleisti kitam asmeniui pareiškėjai, kaip bendrovės pajininkai, yra realizavę, pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartis ir gavę sutartyse numatytą pajų pardavimo kainą, ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjų atstovas (b. l. 3, 4). Nei pareiškėjai savo pareiškimuose, nei jų atstovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškia jų teisės perleisti pajus pažeidimas, neįregistravus pajus pirkusią bendrovę naujuoju pajininku. Tai, kad pajų pirkėjas, neįregistravus jo žemės ūkio bendrovės pajininku, negali naudotis jam įstatymo suteikiamomis pajininko teisėmis, pažeidžia ne pajų pardavėjų, bet pajų pirkėjo teises ir interesus, nes būtent jis negali gauti bendrovės pelno dalies ir disponuoti turimais pajais.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų – pajininkų P. Š. ir V. J. pasiūlymų Kuršėnų ŽŪB parduoti pajus (b. l. 31, 32), bendrovės valdybos pirmininko pasirašytų atsakymų į pasiūlymus (b. l. 33, 39), UAB „Šiaulių agrocentras“ raštų ir atsakymų į juos (b. l. 34, 36), nesimato, kad Kuršėnų ŽŪB valdyba ar jos pirmininkas būtų priėmę sprendimus, draudžiančius ir sudarančius kliūtis pajininkams P. Š. ir V. J. parduoti turimus pajus, ar kad gauti pasiūlymai būtų nesvarstomi ir į juos neatsakoma. Kad Kuršėnų ŽŪB valdyba nesudarė kliūčių pajininkams parduoti pajus matosi ir iš to, jog 2007 m. birželio 15 d. ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudarytos pajininkų P. Š. ir V. J. turimų pajų pirkimo – pardavimo sutartys, kurios šiuo metu nėra nuginčytos.