- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-117-315/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44073-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis
- Advokatai
- Juozapas Puškorius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko (toliau – prokuroro) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., padariusęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. V. J. pagal laidavimą perduotas laiduotojo I. J. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams. Nuosprendžiui įsiteisėjus, traktorius „Valtra-Valmet 8450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui arba teisėtam valdytojui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2018-09-11 apie 16.15 val., kelyje Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai 9 km., ties Širvių ATP, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių „Valtra-Valmet 8450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T-A 9192/2018(01) nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 ‰ promilių etilo alkoholio (2018-09-11, 17.11 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 nustatytas 2,31 ‰ promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį dalyje dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 str, 1 p.). Prokuroras pažymi, jog BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
3. Nepaskyręs V. J. BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės teismas nevertino tos aplinkybės, kad V. J. nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis.
Motyvuojamoji dalis
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas traktorius „Valtra-Valmet 8450“, vaisi. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso U AB „Bausiu ūkis“, ir jo vidutinė rinkos vertė - 7570 Eur. Sutinkama su teismo išvada, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šio traktoriaus savininkas nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, kadangi V. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Darbo dienos pradžioje, prieš pradėdamas darbą su traktoriumi V. J. buvo blaivus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti V. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertės išieškojimo, remdamasis vien tik tuo, kad pats baudžiamasis procesas V. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį ir dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise - asmuo nebegalės dirbti vairuotojo darbo, tuo pažeidė proporcingumo ir teisingumo principą, nes V. J. būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (atkreiptinas dėmesys - be užstato), nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. J. paskyrė tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę: draudimą 1 metus vairuoti kelių transporto priemones. Teismas kaltinamojo atžvilgiu skyrė pakankamai švelnią poveikio priemonę, kuri savo pobūdžiu tik iš dalies atitinka nusikaltimo padarinius.
6. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Šioje situacijoje visuomenės ir V. J. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma - nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Netaikant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tyčinių nusikaltimų padarymo atveju gali susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės. Kai tuo tarpu, įstatymo leidėjas kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės kraujyje, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.
7. Taigi minėto traktoriaus vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas padarytam nusikaltimui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. J. ir gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas asmeniui padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl aukštesnės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.)
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas atleido V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės (net neskyrė laidavimo su užstatu), neskyrė jam turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės išieškojimo), o paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams. Nors įstatymų leidėjas nuosekliai griežtina atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, tačiau V. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką kilo pakankamai švelnios pasekmės. Kolegijos nuomone, neproporcinga ir neteisinga tai, kad V. J. padarius nusikaltimą, kai jo kraujyje rasta 2,17 promilės etilo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis) ir jo atžvilgiu pritaikius griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, jam kilo pasekmės panašios jei jis vairuotų transporto priemonę esant lengvai apsvaigus nuo alkoholio ir taikant lengvesnę administracinę atsakomybę.
11. Pirmosios instancijos teismas netaikydamas konfiskavimo nurodė, kad V. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kad pats baudžiamasis procesas V. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – asmuo nebegalės dirbti vairuotojo darbo, todėl šiuo atveju traktoriaus vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcingas.
12. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.
13. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 str. 4 d.). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 str. pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 str. 2 d. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
14. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės vertės konfiskavimas nagrinėjamoje byloje netaikytas nepagrįstai. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad sprendimas konfiskuoti būtų neteisingas, neprotingas ir akivaizdžiai neproporcingas. Pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai – kad V. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nėra pakankamos aplinkybės teigti, jog nagrinėjamu atveju konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
16. Kita vertus, tokiu atveju svarbu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.
17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Svarstydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.
18. Taigi spręstinas klausimas, ar nagrinėjamoje byloje konfiskuotina visa transporto priemonės vertė, ar tik jos dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. neblaivus vairavo traktorių „Valtra-Valmet 8450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, pasak prokuroro, yra 7 570 eurų. Teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras turto vertę nustatė pagal VŠĮ „EMPREKIS“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta, turi šeimą, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai), t. y. teigiamą asmens charakteristiką, taip pat į tai, kad jis nėra nuteistas byloje, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visos transporto priemonės vertės (7 570 Eur) konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. J.skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina 2 000 Eur suma.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalis, kuria atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. atžvilgiu netaikytas jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas, yra neteisėta bei nepagrįsta dėl netinkamai taikytų BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos nuosprendžio dalyje keistinas – iš V. J. konfiskuotina traktoriaus „Valtra-Valmet 8450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalis – 2 000 Eur.
20. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimis, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš V. J. UAB „Baušų ūkis“ priklausančio traktoriaus „Valtra-Valmet 8450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos dalį – 2 000 eurų.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.