Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2023 m. rugsėjo 1d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme – 61 para arešto, pridedant dalį – 30 dienų neatliktos bausmės, keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimą, ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir šio straipsnio 5 dalimi išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 977 eurus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra: 2024 m. balandžio 1 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį Audi A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2024 m. balandžio 1 d. 18.11 val. alkoholio matavimo prietaisu alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM 0237, patikros Nr. 2060700, nustatė jam 1,57 promilių girtumą.

2. Apylinkės teismas, nepaskirdamas bausmės vykdymo atidėjimo, nurodė, kad kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys apibūdina labiau neigiamai, nei teigiamai, ir tai leidžia padaryti išvadą, kad A. M. yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl daroma vienareikšmiška išvada, kad jo teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus A. M. polinkius ir kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti A. M. realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi, kaip matyti iš teikiamų duomenų, vykdoma probacija savo tikslo nepasiekė, A. M. nevykdė teismo įpareigojimų ir padarė naują nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taip pat nesutinka su tam tikromis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra lemiama bausmės paskirties tikslų visumos (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai) ir yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 - 8 punktai), taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas skyrė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad neturi jokio pagrindo prašyti jam skirti švelnesnę bausmę nei paskirtoji, tačiau atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, kad jis vykdo individualią veiklą ir yra sudaręs šiai veiklai būtinų patalpų panaudos sutartį, į tai, kad beveik kiekvieną dieną atlieka ūkio darbus mamos ūkyje, kuri dėl prastos sveikatos jų negali padaryti pati, taip pat į tai, kad turi besilaukiančią draugę, kurią išlaiko, galiausiai į tai, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl alkoholizmo ir jam taikomas ilgalaikis medikamentinis gydymas, mano, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, t. y. nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

9. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo nuožiūros teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai – įvertinus kokios rūšies nusikaltimas padarytas, kokio dydžio bausmė paskirta bei ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Nagrinėjamu atveju A. M. nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris savo pobūdžiu, yra itin pavojingas, galintis sukelti itin skaudžias negrįžtamas pasekmes tiek veiką padariusiam asmeniui, tiek visuomenei. Nors skunde teigiama priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, t. y. parinkdamas asmeniui bausmės rūšį ir dydį, itin atidžiai vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – A. M. dirba (vykdo individualią veiklą), turi draugę, kuri laukiasi, padeda atlikti ūkio darbus. Teismas taip pat vertino tai, kad A. M. per paskutinių trejų metų laikotarpį baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta; už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, pakartotinai, būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,26 promilių girtumas; už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio bei už alkoholinių gėrimų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; paskirtos baudos nesumokėtos. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad A. M. praeityje teistas: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus; 2023 m. liepos 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 16 parų arešto bausme, uždraudžiant įgyti specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones 2 metus, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (2160 Eur). Nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. atžvilgiu fiksuoti teismo nustatytų įpareigojimų pažeidimai dėl nuteistajam nustatyto girtumo (1,93 promilių, 0,71 promilių, 0,32 promilių, 0,58 promilių neblaivumo), dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, jis galimai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių girtumas), dėl nebuvimo namuose nustatytu laiku, tačiau Probacijos tarnybos teikimai teismo buvo atmetami vis suteikiant galimybę A. M. pasitaisyti.

11. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tačiau jos nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pažymėdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu A. M. kaltės nepripažino, o teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus nebuvo nuoširdus. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą.

12. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas skyrė nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Taip pat šių aptartų duomenų visumoje apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, dėl to nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

13. Iš naujo įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti duomenys nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja itin neigiamai ir sudaro neabejotiną pagrindą spręsti, jog jis, nepaisant jam teismų parodyto pasitikėjimo – tiek atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, tiek nepanaikinant bausmės vykdymo atidėjimo nepaisant nuteistojo daromų įpareigojimų pažeidimų, – išvadų nedaro ir realiai pasitaisyti nesistengia. Iš nuteistojo kartojamų itin šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – transporto priemonės vairavimas neturint šios teisės, kai ji yra atimta, vairavimas esant neblaiviam – yra akivaizdu, jog A. M. menkina visuomenėje priimtas gero elgesio normas, yra linkęs jas ignoruoti ir pažeidinėti. Tai, kad nuteistasis tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino ir davė melagingus parodymus, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, negali būti pripažįstama asmens nuoširdžiu gailėjimusi, kai jo kaltė įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę nepakankamai vertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis sėdo už automobilio vairo neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta, būdamas išgėręs, be to, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pakartotinai, kas rodo apelianto didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad būtent trumpalaikis laisvės atėmimas yra adekvati ir proporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytam nusikaltimui bausmė, o pagrindų dar kartą pasitikėti nuteistuoju ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra.

14. Nuteistasis dirba, turi šeimą, tačiau vien šios aplinkybės, jas įvertinus jau aptartų bylos duomenų kontekste, nesudaro prielaidų susiformuoti apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, jog bausmės vykdymo atidėjimas turės jam teigiamą poveikį, dėl ko ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde nurodomos aplinkybės – jog dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nukentės nuteistojo šeima bei artimieji, nes jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas ir pagalbininkas, – A. M. buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau šios aplinkybės jo nuo pakartotinio vairavimo esant girtam ir neturint teisės nesulaikė, todėl jis turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai, todėl sutiktina, kad nuteistajam paskirtosios bausmės tikslai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, bus pasiekti tik realiai ją atlikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju nuteistajam A. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymą pagrindų nėra. Pastebėtina, kad atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą būtų pažeistas teisingumo principas, paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis bei sudaryta nebaudžiamumo iliuzija.

15. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Nuteistasis skunde prašo nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su neatlikta arešto bausme, tačiau toks jo prašymas nėra pagrįstas. Nuteistajam išaiškintina, kad kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę, ją subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kadangi A. M. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs bausmės, jam nustatytos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, apylinkės teismas turėjo pareigą šias bausmes subendrinti ir nustatyti nuteistajam galutinę subendrintą bausmę. Skundžiamame nuosprendyje bendrinant bausmes teisės taikymo klaidų nepadaryta – nusikalstama veika padaryta ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi bausmės pagrįstai bendrintos BK 64 straipsnio pagrindu, todėl jos keisti aukštesnysis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

17. Sutiktina, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nusikalstamą veiką padaręs asmuo neabejotinai patiria didelius suvaržymus, tačiau BK 75 straipsnio taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei sudaryti prielaidų nebaudžiamumui. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.