Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui UAB „T.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 str. nustatyta tvarka ir nurodė, kad jis nuo 2012-07-02 iki 2012-10-09 dirbo pas atsakovo įmonėje. Nurodo, kad 2012-10-09 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 str. 2 d. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną ir iki šiol su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 6239,00 Lt (neatskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6239,00 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką bei vidutinį darbo užmokestį už visą atsiskaityti uždelstą laikotarpį (b.l. 1-2).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-06-22 tarp ieškovo A. P. ir atsakovo UAB „T.“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-3016, kurios pagrindu ieškovas nuo 2012-07-02 buvo priimtas teritorijos prižiūrėtojo pareigoms, mokant jam pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlygį, už darbą nakties metu ir švenčių dienomis, mokant atlyginimą vieną kartą per mėnesį nuo 20 d. iki 23 d., dirbant ne ilgiau kaip 48 valandas per savaitę, įskaitant darbą nakties metu, o taip pat švenčių ir poilsio dienomis (b.l. 4). Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta 2012-10-11 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 2 d. pagrindu (b.l. 7, 10). Iš teismui pateiktos atsakovo pasirašytos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, taip pat iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriau rašto matyti, kad atsakovas UAB „T.“ už laikotarpį nuo 2012-07-02 iki 2012-10-11 ieškovui priskaičiavo, tačiau neišmokėjo viso 6239,00 Lt (neatskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias sudaro 3956,74 Lt neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, 262,80 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 2019,46 Lt išeitinė išmoka už du mėnesius (b.l. 8-9). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė nepateikta.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaityti gyventojų pajamų, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai. Vykdant teismo sprendimą, į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).

Pagal DK 93 str., darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 141 str. 1 d. nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Ieškovo pateikti paskaičiavimai yra patvirtinti atsakovo pateikta pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6239,00 Lt (neatskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (DK 141 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas DK 207 str. pagrindu prašo priteisti delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau nurodo netinkamą teisinį pagrindą. Pažymėtina, kad CPK 417 str. numato, kad bylose pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

DK 207 str. 1 d. nustato, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai skaičiuojami ir išieškomi tik už laikotarpį, kurį darbuotoją su darbdaviu sieja darbo santykiai, t.y. iki darbo sutarties nutraukimo, nutraukus darbo sutartį, delspinigiai už laikotarpį po atleidimo iš darbo neskaičiuojami. Nagrinėjamu atveju delspinigiai skaičiuotini iki 2012-10-11 imtinai. Remiantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012-01-19 įsakymu Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovas darbo užmokestį įsipareigojo mokėti vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio nuo 20 iki 23 dienos. Pažymėtina, kad delspinigiai skaičiuotini nuo darbo užmokesčio dalies atskaičius mokesčius. Iš teismui pateiktų įrodymų (b.l. 8-9) nustatyta, kad už 2012 m. liepos mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 1188,00 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kuris turėjo būti išmokėtas iki rugpjūčio 23 d., todėl už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojant nuo 2012-08-31 iki atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2012-10-11, delspinigiai sudaro 35,76 Lt (1188,00 Lt x 0,07 % x 43 k. d.). Už rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 1080,00 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kuris turėjo būti išmokėtas iki rugsėjo 23 d., todėl už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojant nuo 2012-10-01 iki atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2012-10-11, delspinigiai sudaro 8,32 Lt (1080,00 Lt x 0,07 % x 11 k. d.). Už rugsėjo ir spalio mėnesius ieškovui delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes darbo užmokesčio mokėjimo terminas nustatytas vėlesnis nei darbo sutarties nutraukimo data. Remiantis išdėstytu, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovui priteistina 44,08 Lt (35,76 Lt + 8,32 Lt) delspinigių. Pažymėtina, kad pagal LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 3 d., delspinigiai neapmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu, nuo jų nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Remiantis DK 141 str. 3 d., atsakovas privalo mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškovu privalėjo visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2012-02-27. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 str.). Pažymėtina, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką turi būti nustatytas vidutinis darbo dienos užmokestis bei nustatytas darbo dienų skaičius per savaitė. Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 6.2 p. nustato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo 6.3 p. nustato, kad vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Vidutinis darbo valandos užmokestis skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę – mažiau arba daugiau kaip 8 valandas kasdien). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo sutarties 4 p. šalys nustatė pamaininį darbo laiko režimą nustatydami, jog darbo savaitės trukmė negali viršyti 48 val., o pamainos – 24 val., įskaitant darbą nakties metu, taip pat švenčių ir poilsio dienomis (b.l. 4). Iš teismui pateiktos pažymos (b.l. 8) matyti, kad ieškovo vidutinis darbo valandos užmokestis už skaičiuojamąjį laikotarpį sudarė 6,73 Lt neatskaičius mokesčius (1497,04 Lt + 1278,90 Lt + 1055,75 Lt = 3831,69 Lt/ 569 d. val.). Atsižvelgiant į tai, jog Darbo sutartyje nenustatyta darbo dienų skaičius savaitėje, teismas, atsižvelgdamas į DK nuostatas, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laikotarpį, konstatuoja šešių darbo dienų savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Atsižvelgiant į tai, vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 53,84 Lt neatskaičius mokesčius (6,73 Lt x 8 val.). Remiantis išdėstytu, viso už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, skaičiuojant nuo 2012-10-12 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-12-20 dienos, kuris sudaro 53 darbo dienas (6 d. d. savaitė), neįskaitant švenčių dienas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2853,52 Lt neatskaičius mokesčius (53,84 Lt x 53 d. d.), taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinas 53,84 Lt neatskaičius mokesčius vidutinis darbo dienos užmokestis už kiekvieną darbo dieną, už šešių darbo dienų savaitę, skaičiuojant nuo 2012-12-21 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos (DK 141 str. 3 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovo. Viso ieškovui priteista 9136,60 Lt, todėl iš valstybės naudai atsakovo priteistina 274,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.), sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „T.“, į.k. (duomenys neskelbtini), 6239,00 Lt (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis Lt 00 ct) neatskaičius mokesčius neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, 44,08 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 08 ct) delspinigių, 2853,52 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris Lt 52 ct) neatskaičius mokesčius vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-10-12 iki 2012-12-20 bei 53,84 Lt neatskaičius mokesčius vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, už šešių darbo dienų savaitę, skaičiuojant nuo 2012-12-20 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“, į.k. 123415782, 274,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis Lt 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 str. 1 d. reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.