Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. Ž. gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusiai, pensininkei, neteistai,

kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 148 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Ž. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ir panaudodama psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus:

2016-04-01, apie 14.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), panaudodama psichinę prievartą – pridėdama K. K. laikomai ant rankų mažametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), prie kaklo peilį, bei sugriebdama už E. K. striukės gobtuvo, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, reikalavo iš K. K. atiduoti jai vaiką bei tempė E. K. pas save į butą, šaukdama, kad K. K. neva nori nužudyti savo dukrą, tuo pažeidė viešąją tvarką bei varžė žmogaus veiksmų laisvę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas asmuo, kurio byla nagrinėjama, G. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, jog laiptinėje, pro šalį einant moteriai su vaiku ant rankų, patraukusi tik vaiką už gobtuvo ir paklaususi „kur eini“. Nei moteriai, nei vaikui pakenkti neketino (1 tomas, b. l. 145-147).

Nukentėjusioji K. K. parodė, jog 2016 m. balandžio 1 d. ji atvyko pas savo vyro motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipus iš automobilio pamatė pro langą šaukiančią moterį, t. y. G. Ž.. Pastaroji jai šaukė klausdama, kur nešasi vaiką bei sakė, kad ji nori jį nužudyti. Nieko blogo nepagalvojusi ji įėjo į namo laiptinę. Užlipusi į trečią aukštą, G. Ž. jos laukė prasidariusi duris. Ji ėjo pastarajai pro šalį, tačiau G. Ž. pridėjo nedidelį peilį vaikui prie gerklės ir tempėsi vaiką už gobtuvo į savo butą. Vaikas buvo daug aprengtas, todėl peilis buvo ne prie pat kaklo. Ji pradėjo šaukti, po ko G. Ž. išsigando, pasitraukė į savo butą ir užsirakino. Ji nubėgo pas vyro motiną į penktą aukštą ir viską papasakojo. Uošvis su vyru ėjo pas G. Ž., beldėsi į duris, bet ji neatidarė. Policijos pareigūnams G. Ž. durų taip pat neatidarė. Jos vyro motina pasakojo, kad G. Ž. iš buto neišeina kelis metus ir nieko nėra padariusi. G. Ž. jai pasirodė apsvaigusi. Anksčiau konfliktų su G. Ž. nėra turėjusi, ją matydavo tik per langą.

Liudytojas S. Ž. parodė, jog jis yra G. Ž. sutuoktinis. Įvykio nematė. Įvykio dieną atvykę policijos pareigūnai klausė ar jo sutuoktinė namuose. Jam pasakius, kad taip ir jiems nuėjus į namus, G. Ž. pabėgo ir užsirakino kambaryje. Jis kalbino G. Ž., kad pakalbėtų su policijos pareigūnais, tačiau ji jiems neatidarė durų. Kitą dieną vėl atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau G. Ž. vėl užsirakino kambaryje ir jų neįleido. Policijos pareigūnai pradėjo stumti duris ir išlūžo durų užraktas. Policijos pareigūnai kalbėjo su G. Ž., liepė jai apsirengti ir važiuoti apklausai. G. Ž. atsigulė ant žemės ir gulėjo. Policijos pareigūnai ją išvežė į ligoninę pas gydytoją, po to nuvežė į psichiatrinę ligoninę. Policijos pareigūnai jo namuose lankėsi todėl, kad kaimynė parašė pareiškimą. Liudytojas parodė, jog G. Ž. 5-7 metus nedirba, gauna išankstinę pensiją, iš buto neišeina. Gydytoja liepė jai gydytis, kadangi turi problemų su spaudimu. G. Ž. geria nereceptinius vaistus, per dieną išgeria 5 puodelius kavos, alkoholio nevartoja. Ji pasakoja, kad kaimynai žudo vaikus už sienos. Liepia jam eiti pažiūrėti kas ten darosi ir pakalbėti. Jų kaimynai turi 7 metų vaiką, tai gal G. Ž. girdi kaip jis žaidžia. G. Ž. kamuoja nemiga, ji nakties metu sėdi prie lango arba žiūri į vieną tašką. Kuomet G. Ž. žiūri pro virtuvės langą ir kai pamato kokius nors žmones, ji sako, kad jie blogi ir žudo žmones. G. Ž. kartais kelia balsą ir prieš jį, tačiau rankos nėra pakėlusi. Jis nėra įsitikinęs, kad ji nieko jam nepadarys, nes G. Ž. ima peilius ir nešasi sau prie lovos. Liudytojas parodė ir tai, jog G. Ž. labai bijo, kad kas neužeitų į jos namus. Ji jam į klausimus neatsakinėja, kalba tik tuomet, kada pati nori. Kaimynai jo klausė, kas su jo sutuoktine darosi. G. Ž. kartais pasitinka viršutinius kaimynus einančius namo. Ji kažkada kaimynei lipančiai laiptais pradėjo sakyti „kur tu ta vaiką neši žudyti“.

Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. parodė, jog ekspertizės metu G. Ž. buvo nustatyta ir padaryta išvada liguisti kliedesiniai išgyvenimai. G. Ž. yra kritikos savo būsenai stoka, jos emocinė būsena nėra stabili. Ji kai kuriuos epizodus prisimena, bet ne viską nuosekliai. Ekspertizės metu atlikti tyrimai rodė mąstymo sutrikimus. Jai nustatytas kliedesinis sutrikimas, kuris atsiranda dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Gydant pagerėjimų galima tikėtis. Su G. Ž. šiuo metu negalima atlikti tyrimo veiksmų. Jai rekomenduojama taikyti stacionarinį gydymą. Veikos padarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų. Rekomenduoja G. Ž. taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį gydymą. Šiuo atveju G. Ž. nepripažįsta savo ligos, mano kad gydymas jai nereikalingas, dėl to ambulatorinėmis sąlygomis užtikrinti tokio žmogaus gydymo neįmanoma. G. Ž. yra pavojinga visuomenei ir gali elgtis neadekvačiai, dėl savo iškreipto mąstymo padarinių. Apie pačią veiką ji tikina, kad rankose jokių daiktų neturėjo, tik norėjo įspėti mamą kad neitų su vaiku į viršų.

Teismo psichologas ekspertė M. R. parodė, jog jis konsultavo ekspertą teikusį išvadą. Jis vertino medicininius dokumentus ir paciento, t. y. G. Ž. būseną. Nors G. Ž. slėpė ir stengėsi nekalbėti apie įvykį, tačiau ji jam sakė, kad ji norėjo gelbėti tvaiką. Dar ji jam sakė, kad dabar tas vaikas yra nužudytas, ir klausė, kodėl jo niekas neieško. G. Ž. nustatytas organinis kliedesinis šizofreninis sutrikimas. Jeigu šis sutrikimas yra negydomas, tai gali paūmėti. Galimi kažkokie veiksmai, kurie gali būti pavojingi arba jai, arba aplinkiniams. Kai G. Ž. atvyko į ekspertizę agresijos nebuvo, ji atvyko palydima policijos pareigūnų. Visą ekspertizės laiką G. Ž. buvo įtempta ir labai atsargi. G. Ž. kelia pavojų, kadangi ji gyvena kitoje realybėje.

2016-04-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog K. K. atpažino G. Ž., kaip moterį, apie kurios neteisėtus veiksmus davė parodymus (1 tomas, b. l. 44-48).

2017-02-28 – 2017-05-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog G. Ž. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu G. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio ji šiuo metu negali suprasto savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Su ja šiuo metu negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, ji negali dalyvauti teismo posėdyje. G. Ž. rekomenduoja taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį gydymą bendro tipo stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 tomas, b. l. 128-131).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog G. Ž. 2016-04-01, apie 14.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), panaudodama psichinę prievartą – pridėdama K. K. laikomai ant rankų mažametei dukrai E. K., gimusiai 2014 m., prie kaklo peilį, bei sugriebdama už E. K. striukės gobtuvo, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, reikalavo iš K. K. atiduoti jai dukrą bei tempė E. K. pas save į butą, šaukdama, kad K. K. neva nori nužudyti savo dukrą. Tuo pačiu pažeidė viešąją tvarką bei varžė žmogaus veiksmų laisvę. Tokie G. Ž. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, į kurią bet kada ir bet kam atrakinus duris gali patekti tiek namo gyventojų ar kiti pašaliniai asmenys, todėl nepriklausomai nuo to ar įvykį matė pašalinai asmenys, tokie veiksmai atlikti viešoje vietoje, pažeidžią viešą tvarką. G. Ž. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 148 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir ekspertų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad G. Ž., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, tai yra minėtas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas G. Ž. padarė būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnio 2 dalis), todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs G. Ž. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ekspertų paaiškinimus teisme ir rekomendacijas dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, daro išvadą, jog G. Ž. dėl jos padarytų veikų pavojingumo ir jai nustatyto psichikos sutrikimo, reikalingas nuolatinis medikų stebėjimas ir gydymas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, G. Ž. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

pripažinti, kad G. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, G. Ž. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos – gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.