- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2-740-717/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Darius Jurgutis
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,
ieškovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovėms - globėjai E. R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-14) ir advokatei Dianai Višinskienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį b.l. 8,
atsakovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui, advokatui Dariui Jurgučiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 32,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl 30 000 Lt priteisimo, atitinkamo turinio raštelio panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo globėja ir atstovė prašė patenkinti patikslintą ieškinį (b.l. 45-49), pripažinti negaliojančiu 2006-10-27 atsakovo pasirašytą tokio turinio raštelį: „Aš V. K. pasiskolinau iš M. K. 20 000 Lt, kuriuos pasižadu atiduoti pareikalavus“, priteisti iš atsakovo 30 000 Lt kaip įgytų be teisinio pagrindo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 000 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2006-10-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 10 000 Lt sumos nuo 2007-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo globėja ir atstovė paaiškino, kad ieškovas su atsakovu – buvę bendradarbiai. Ieškovui pardavus nekilnojamąjį turtą, jis nusipirko butą Šviesos gatvėje, o likusius pinigus ketino investuoti į nekilnojamąjį turtą. Jis norėjo nusipirkti žemės. Tuo tikslu jis kreipėsi į atsakovą, kad šis surastų tinkamus pirkti žemės sklypus. Žemės sklypo pirkimo tikslu jis 2006-10-26 iš savo asmeninės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė 20 000 Lt bei papildomai 2007-01-04 pervedė dar 10 000 Lt. Ieškovas 2007 metų pabaigoje staiga susirgo, tapo neįgalus ir neveiksnus. Kadangi atsakovas ieškovui žemės sklypo nenupirko ir tam tikslui skirtų 30 000 Lt negrąžino, todėl šią pinigų sumą prašo priteisti iš atsakovo, kaip šio nepagrįstai įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovo teiginiai, kad jis grąžino ieškovui 20 000 Lt asmeniškai ir 5000 Lt per savo sūnų yra nepagrįsti, nes raštelyje apie pinigų skolinimąsi nėra nuorodos, kad pinigai grąžinti, jame nėra ir ieškovo parašo, kad jis iš tikrųjų atsakovui 20 000 Lt skolino, mano, kad šio raštelio pateikimas yra atsakovo gynimosi taktika.
Atsakovas ir jo atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ne kartą jis yra skolinęsis iš ieškovo po 3-5 tūkstančius litų prekybos verslui automobiliais vystyti, tačiau jie su ieškovu labai draugiškai sugyveno, vienas kitu labai pasitikėjo, todėl jokių paskolos raštelių nepasirašydavo. Iš tikrųjų jis iš ieškovo skolinosi 20 000 Lt ir 10 000 Lt, grąžino šios skolos 25 000 Lt. Ieškovui liko skolingas 5 000 Lt. Abi pinigų sumas skolinosi parašydamas ieškovui paskolos raštelius atitinkamai 20 000 Lt ir 10 000 Lt. Kadangi jis ieškovui grąžino 20 000 Lt, šis jam atidavė 2006-10-27 surašytą paskolos raštelį, kas rodo, kad ši paskolos dalis yra grąžinta. Iš 10 000 Lt pasiskolintos sumos, atsakovas ieškovui atidavė 5 000 Lt, šią pinigų sumą perduodamas per savo sūnų, tačiau ieškovas jam 10 000 Lt paskolos raštelio negrąžino, o ieškovo globėja šio raštelio teismo apžiūrai nepateikė. Žemės parduoti ieškovui jis nežadėjo, nes jis neturi žemės, kurią galėtų parduoti, todėl nežino, kodėl ieškovas savo mokėjimo nurodymuose bankui nurodė, kad 20 000 Lt ir 10 000 Lt pinigų sumas jam perveda kaip avansą už žemę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2006-10-26 mokėjimo nurodymu Nr. 1, ieškovas iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė 20 000 Lt avansą už žemę (b.l. 9) bei analogišku būdu ir tuo pačiu tikslu 2007-01-04 pervedė dar 10 000 Lt (b.l. 10). Šias aplinkybes pripažįsta ir pats atsakovas, tačiau jis nurodo, kad pinigai buvo pervesti ne kaip avansas už žemę, o jis šiuos pinigus iš ieškovo pasiskolino.
Ieškovas 2008-11-04 teismo sprendimu (b.l. 15) buvo pripažintas neveiksniu, o 2009-04-20 teismo nutartimi jam buvo paskirta globa, o jo globėja ir turto administratore paskirta E. R. K. (b.l. 11-14).
Atsakovas pripažino, kad jis 2006 metais iš ieškovo pasiskolino 20 000 Lt, o 2007 metais dar 10 000 Lt. Abiem atvejais jis surašė ieškovui raštelius apie pasiskolintas pinigų sumas. Pirmąją pasiskolintą pinigų sumą jis ieškovui grąžino, dėl to šis jam atidavė paskolos raštelį (b.l. 31), kurį jis pateikė kaip įrodymą, jog su ieškovu yra atsiskaitęs. Šie atsakovo motyvai dėl 20 000 Lt skolos grąžinimo vertintini kritiškai, kadangi raštelis apie pinigų pasiskolinimą yra surašytas vienasmeniškai atsakovo, kai tuo tarpu paskola yra dvišalis sandoris. Šiame raštelyje nėra nuorodos, kad ieškovas perdavė atsakovui 20 000 Lt, o šis nurodytą pinigų sumą gavo. Taikant sutarties aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) ir vertinant faktines paskolų atsiradimo aplinkybes negalima nustatyti tikrosios ieškovo valios skolinti atsakovui pinigus. Atsakovo vienasmeninio raštelio apie pasiskolintą pinigų sumą pateikimas teismui vertintinas kaip jo gynimosi nuo pareikšto ieškinio pozicija, juolab, kad jis pats pripažino, jog prieš pervedant jam 20 000 Lt, jis ne kartą yra skolinęsis iš ieškovo įvairias pinigų sumas, tačiau niekada raštelių ieškovui nerašė, nes jie vienas kitu labai pasitikėjo. Kadangi ieškovas atsakovui pinigus pervedė iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą – šio įrodymo ieškovui turėjo pakakti, kad, reikalui esant, jis galėtų ginti savo teises nuo vengimo atsiskaityti (CK 6.181 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad ieškovui nebuvo būtinybės reikalauti iš atsakovo paskolos raštelio. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.65 straipsnio nuostata, bando įrodyti, kad jo surašyto paskolos raštelio turėjimas yra kaip įrodymas jog jis 20 000 Lt grąžinimo prievolę įvykdė. Tačiau atsakovui būtų buvę paprasčiau 20 000 Lt sumą grąžinti tokiu pat būdu, kaip kad šią pinigų sumą jam perdavė ieškovas, t.y. banko pavedimu. Ieškovas yra visiškai neįgalus ir neveiksnus, jis šiuo metu negali nurodyti faktinių aplinkybių, todėl atsakovas, piktnaudžiaudamas ta situacija, bando išvengti prievolės įvykdymo – 20 000 Lt grąžinimo ieškovui. Atsakovas teigia, kad 20 000 Lt paskolos raštelį jis pasirašė 2006 ar tai 2007 metais, o kurias metais grąžino ieškovui skolą tiksliai nurodyti negalėjo. Atsakovo nežinojimas kada jis grąžino 20 000 Lt skolą ieškovui leidžia manyti, kad atsakovas nėra tikras savo duodamais paaiškinimais, jais abejoja, bijo susipainioti, nes laiko tarpas po pinigų gavimo ir grąžinimo nėra senas, atsakovas yra vidutinio amžiaus, todėl tokio amžiaus žmogui ir skolinantis ganėtinai nemažą pinigų sumą neturėtų būti būdinga pamiršti tokias svarbias detales kaip pinigų gavimo ir grąžinimo laikas. Šį atsakovo teiginį dėl 20 000 Lt grąžinimo paneigia ir teismo posėdyje apklausta liudytoja V. S., kuri paliudijo, kad praktiškai iki ieškovo ligos, t.y. iki 2007 metų pabaigos atsakovas duoto jam pažado nupirkti žemę nebuvo įvykdęs ir negrąžino jo pervestų 30 000 Lt. Dėl to ieškovas buvo labai susirūpinęs ir išgyveno.
Ieškovo ranka parašytas tekstas: „Aš V. K. pasiskolinau iš M. K. 20 000 Lt, kuriuos pasižadu atiduoti pareikalavus“ neatitinka sandoriams keliamų reikalavimų, nes sutartis gali būti laikoma sudaryta, kai susitariama dėl visų esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Gi, atsakovo pateiktame raštelyje nėra duomenų, kad ieškovas atsakovui pinigus paskolino, juos perdavė. Ieškovo atstovėms šias aplinkybes neigiant, atsakovas turėtų įrodyti, kad šios aplinkybės objektyviai buvo, t.y. kad ieškovas jam pinigus skolino ir perdavė 20 000 Lt.
Taip pat atmestinas atsakovo motyvas kaip nepagrįstas, kad ieškovas pinigus jam skolino dėl to, kad norėjo tokiu būdu juos „išgryninti“. Ieškovas pradavė namų valdą už 250 000 Lt. Dalį pinigų – 30 000 Lt pasiėmė grynais, o likusią 220 000 Lt laikė savo sąskaitoje banke. Galiojantys įstatymai nedraudžia asmeniui kada tik panorėjus paimti iš savo sąskaitos banke tam tikras pinigų sumas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo pateiktas raštelis su tekstu: „Aš V. K. pasiskolinau iš M. K. 20 000 Lt, kuriuos pasižadu atiduoti pareikalavus“ nelaikytinas paskolos sutartimi, nes juo nebuvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sandorio sudarymui būtina ne vieno, o dviejų asmenų valia (CK 1.63 straipsnio 1 dalies 2-6 punktai, 6.870 straipsnis). Nurodytojo raštelio tekste visiškai neatsispindi ieškovo valia (CK 1.64 straipsnis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo surašytas raštelis, kurio tekstas: „Aš V. K. pasiskolinau iš M. K. 20 000 Lt, kuriuos pasižadu atiduoti pareikalavus“ yra niekinis ir negalioja.
Dėl 5000 Lt grąžinimo. Ieškovo atstovės įrodė, kad ieškovas atsakovui iš savo asmeninės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė 10 000 Lt žemės pirkimui. Atsakovas šį faktą pripažino, tačiau jis jį kvalifikavo ne kaip pinigų sumą žemei pirkti, o kaip jo asmeninę paskolą. Atsakovas nurodė, kad ieškovui yra grąžinęs šios paskolos 5000 Lt. Šį jo teiginį teismo posėdyje patvirtino liudytojas, atsakovo sūnus G. K.. LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi jų sudarymo metu. Nors byloje nepateikta įrodymų, kad tarp šalių dėl 10 000 Lt perdavimo buvo sudaryta rašytinė sutartis, atsakovas šį faktą pripažino (CPK 187 straipsnis), todėl laikytina, kad šis pinigų perdavimo faktas dėl rašytinės sandorio formos nesilaikymo nenuginčytas. Be to, pinigų perdavimo faktą patvirtina rašytinis įrodymas – banko nurodymas (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Iš to darytina išvada, kad jeigu sandoris buvo sudarytas raštu, todėl ir jo įvykdymas turėtų būti patvirtintas raštu (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis ieškovui 5 000 Lt sumą grąžino. Liudytojas G. K. yra atsakovo sūnus, todėl jo parodymai byloje vertintini kritiškai.
Išnagrinėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o ieškovas atsakovui 30 000 Lt pinigų sumą perdavė žemės pirkimui, kaip ir buvo įvardinta banko nurodymuose. Atsakovas pripažino, kad jis ieškovui žemės sklypų nenupirko bei neįrodė, kad 30 000 Lt gautus iš atsakovo šiam grąžino. Iš to darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl jis turi grąžinti ieškovui ką be pagrindo iš jo yra įgijęs – 30 000 Lt (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
CK 6.240 straipsnio 1 dalis nustato, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kadangi atsakovas ieškovo sąskaita 20 000 litų nepagrįstai praturtėjo nuo 2006-10-26, todėl nuo šios sumos iš jo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos; dėl nepagrįsto praturtėjimo 10 000 litų, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 2007-01-04.
Pilnai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos šios bylos vedimo išlaidos. Jas sudaro 200 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei. Šias išlaidas sudaro 700 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas ( 30 000 Lt x 3 proc. = 900 Lt – 200 Lt) – CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 62,52 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2006 m. spalio 27 d. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašytą raštelį turinio: „Aš V. K. pasiskolinau iš M. K. 20 000 Lt, kuriuos pasižadu atiduoti pareikalavus“.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių) kaip įgytų be teisinio pagrindo.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanas už priteistą 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių) sumą, skaičiuojant nuo 2006 m. spalio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000 Lt (dešimt tūkstančių) sumą, skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt (du šimtai) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 700,00 Lt (septyni šimtai) žyminio mokesčio išlaidų ir 62,52 Lt (šešiasdešimt du Lt 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.