Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Giedriui Murauskui, atsakovo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. I. (I. I.) ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovui I. I. dėl 2009-06-24 ir 2009-11-02 raštų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis netenkintini.

Ieškovo teigimu jis atsakovui suteikė 106000 JAV dolerių paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009-08-02, vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009-11-01 papildomai sumokant dar 3000 JAV dolerių (civilinė byla Nr. L2-1004-622/ 2011, b. l. 7–10). Atsakovo teigimu, ieškovas jam jokios paskolos nesuteikė, jis iš ieškovo jokių pinigų negavo, o į bylą pateikti rašteliai neįrodo paskolinių santykių tarp šalių buvimo. 2009-06-24 raštelyje nurodyta: „Aš, A. J., patvirtinu žemiau nurodytą I. I.: 1. Projektas, numatytas įgyvendinti uoste Ist Luga nebuvo pradėtas. 2. Prašau grąžinti jūsų dalį bendrovės „Navalis Maritime Agency“ akcijų. 3. Grąžinu pinigų sumą (106 000 JAV dolerių) iki 2009-08-02“. 2009-08-02 raštelyje nurodyta: „Patvirtinu, jog iki 2009-08-02 nesugebėjau įvykdyti ankstesnio įsipareigojimo, kurio suma yra 106 000 USD. Naujas terminas klausimo užbaigimui fiksuojamas 2009-11-01 mokant papildomą 3000 USD sumą. Iš viso įsipareigojimas sudaro 109 000 USD“.

Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Taigi, įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymui nustatant privalomą sandorio formą.

Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas.

Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo aplinkybės, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – konstatavimas. Šios aplinkybės gali būti nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinant rašytinės sutarties sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimo. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

Iš byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti paskolinių santykių buvimą tarp šalių, nes minėtuose rašteliuose nėra kalbama apie jokią paskolą, pinigų sumos perdavimą bei jų gavimą. Byloje nėra duomenų ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytu metu jis turėjo 106000 JAV dolerių, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokios sumos perdavimo ieškovui faktą. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškovas teigia, kad perdavė atsakovui atitinkama pinigų sumą, todėl jam tenka pareiga įrodyti atitinkamos pinigų sumos perdavimo ieškovui faktą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. 2009-06-24 atsakovo rašytame raštelyje yra nurodyta, kad nebuvo pradėtas įgyvendinti projektas ir kad prašoma grąžinti dalį bendrovės ,,Navalis Maritime Agency“ akcijų, o taip pat nurodoma, kad grąžinama 106000 JAV dolerių iki 2009-08-02. Iš šio raštelio turinio matyti, kad buvo numatytas vykdyti kažkoks projektas, kurio nepavyko įgyvendinti, turėjo būti grąžintos akcijos bei pinigai, tačiau šis raštelis nepatvirtina, kad jo surašymo metu atsakovui buvo perduota atitinkama pinigų suma. 2009-08-02 raštelyje atsakovas nurodo, kad nesugebėjo įvykdyti ankstesnio įsipareigojimo ir nustatomas naujas terminas klausimo užbaigimui papildomai mokant 3000 JAV dolerių. Taigi šiame raštelyje taip pat nėra nurodyta, kad atsakovas buvo pasiskolinęs ir gavęs iš ieškovo atitinkamą pinigų sumą. Atsakovas nurodo, kad jokios paskolos iš ieškovo negavo ir prašo minėtu raštelius pripažinti negaliojančiais. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad tarp šalių buvo ne paskoliniai santykiai, o bendros veiklos bei akcijų perleidimo sandoriai. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi 51 procentą UAB „Navalio jūrų agentūra“ akcijų, o atsakovas – 49 proc. (Civilinė byla Nr. L2-1004-622/2011, b. l. 31), šalys vykdė verslo projektus bei iš pasirašytų raštų matyti ketinimai sudaryti ateityje bendrovės akcijų, priklausančių ieškovui, pirkimo- pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad iš esmės šalys buvo sudariusios preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties požymių turinčią sutartį ir tai patvirtina minėtų raštelių turinys (CPK 178 str., 185 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nesudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, todėl atsakovui neatsirado pareiga sumokėti ieškovui 109000 JAV dolerių. Taip pat byloje neįrodyta, kad ieškovas perdavė atitinkamą pinigų sumą atsakovui ir kad šalys sudarė paskolos sutartį, todėl nėra pagrindo iš jo šią sumą priteisti.

Esant tokiems įrodymams, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atmestinas ir priešieškinis, kadangi konstatuota, jog rašteliai buvo preliminarūs susitarimai, kurie, nesudarius pagrindinės sutarties, neteko galios, todėl nėra pagrindo jų pripažinti niekiniais (CPK 178 str., 185 str.).

Netenkinus ieškinio bei priešieškinio, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.